Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Rasai Marcinkonei, dalyvaujant ieškovei E. B., jos atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, institucijos atstovei Viktorijai Savickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. Č., institucija teikianti išvadą - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nes šaukimas įteiktas jo nurodytu elektoriniu paštu, kadangi jis šiuo metu gyvena užsienyje.

Vaiko teises ginančios institucijos - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė su ieškiniu sutinka. Iš pateiktos išvados matyti, kad institucija neprieštarauja, jog būtų nustatyta tėvystė ir priteistas išlaikymas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė S. K.. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. tėvas nenurodytas (b. l. 133). Kai vaiko gimimo įraše ir gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas, tai tokie įstatymo nustatyta tvarka priimti dokumentai patvirtina, jog vaiko kilmė iš konkretaus tėvo nėra nustatyta ir vaikas neturi tėvo, su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str., 3.192 str.). CK 3.146 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos pateikto 2013 m. rugsėjo 23 d. ekspertizės akto Nr. ES 306/13(01) išvadose nurodyta, kad A. Č. yra vaiko S. K. tėvas (b. l. 113-114). Ekspertų išvada abejoti nėra pagrindo. Atsakovas šios išvados neginčija, todėl nustatytina tėvystė, pripažįstant A. Č. S. K. tėvu, o S. K. A. Č. dukra.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 392 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustačius tėvystę, teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. liepos 1 d., t. y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos, bei 14400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinius atlyginimus, socialines pašalpas, pensijas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 800,00 Lt. Ji nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 15-19). Išlaiko dar du nepilnamečius vaikus (b. l. 10-11). Atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Duomenų apie savo pajamas, nekilnojamąjį turtą, transporto priemones nepateikė. Lietuvoje nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, negauna (b. l. 134-136). Duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių aplinkybių neturi galimybės gauti darbo užmokestį, byloje nėra. Todėl išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad abiejų šalių turtinė padėtis bei galimybės teikti išlaikymą nepilnametei dukrai šiuo laikotarpiu iš esmės yra panašios. Nustatant priteistino išlaikymo dydį būtina atsižvelgti į vaiko teisę į būtinas vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 25 str.). Būtinos vaikui vystytis sąlygos sudaromos patenkinat jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialines teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje yra nurodęs, kad būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Ieškovė detaliai išdėstė dukros poreikius bei nurodė, kad jų patenkinimui per mėnesį yra būtina skirti 800,00 Lt. Šią sumą ieškovės teigimu sudaro išlaidos komunaliniams mokesčiams, maistui, rūbams, vaistams, mokyklinėms reikmėms pirkti. Siekiant, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko būtinieji materialiniai poreikiai, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, iš atsakovo A. Č. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai S. K. po 400,00 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo 2012 m. liepos 1 d. (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.), priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė E. B. (CK 3.192 str., 3.201 str.).

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio padavimo teisme dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kadangi atsakovas prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisidėjo, o prašoma priteisti 14400,00 Lt įsiskolinimo suma už trejus metus nėra per didelė, nes ji nesiskiria nuo priteistinos 400,00 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokomis dydžio, todėl prašomas išlaikymo įsiskolinimas priteistinas.

I. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-686-834 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų visų bylinėjimosi išlaidų, o 2013 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-852-1045 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. TP-7-(2.10)-2091 pažymėta, kad valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra 1883,20 Lt. Be to, suteikus ieškovei antrinę teisinę pagalbą, ji atleista nuo dalies žyminio mokesčio – 70,00 Lt mokėjimo už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Nuo žyminio mokesčio – 144,00 Lt (400,00 Lt x 12 mėn. x 3%= 144,00 Lt) dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo bei 432,00 Lt (14400,00 x 3%= 432,00 Lt) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo priteistina: žyminis mokestis – 70,00 Lt už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 144,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, 432,00 Lt už reikalavimą dėl 14400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t.y. viso 646,00 Lt, bei 833,20 Lt advokato pagalbai ir 1050,00 Lt ekspertizei apmokėti, 48,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei taip pat ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 70,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį (b. l. 1, 21 ) (CPK 85 str. 1 d. 10 p., 88 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 392 straipsniu,

nusprendė

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovą A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros S. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o S. K. atsakovo A. Č. dukra.

Priteisti iš atsakovo A. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai S. K. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. liepos 1 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Č. 14400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. ir 70,00 Lt žyminį mokestį ieškovei E. B..

Pavesti ieškovei E. B. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo A. Č. 646,00 Lt žyminį mokestį, 48,00 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą ir 1883,20 Lt išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybei. Žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją per tris dienas išsiųsti Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kur yra įregistruotas vaiko gimimas.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.