Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-08 · Civilinė byla Nr. e2A-227-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-08
Bylos Nr.
e2A-227-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20402-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
S. B.
Kategorijos
  • 3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-227-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20402-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2.; 2.6.38.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S., atstovaujamos įstatyminės atstovės M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą M. S., ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė L. S., gim. 2014 m. gegužės 5 d., atstovaujama motinos M. S., prašė priteisti iš atsakovo S. B. jos naudai išlaikymą po 285 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, bei 1775 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskirti uzufrukto teise ieškovei mokamų lėšų tvarkytoja jos įstatyminę atstovę M. S., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės įstatyminė atstovė ir atsakovas yra ieškovės tėvai, kurie santuokos nebuvo sudarę, bet gyveno kartu nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. sausio 6 d., gyvenant kartu gimė dukra (ieškovė). Šiuo metu ieškovės įstatyminė atstovė ir atsakovas gyvena skyrium, bendro ūkio neveda. Nurodė, kad atsakovas dukros pilnai neišlaikė, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. periodiškai teikė išlaikymą, viso 1200 Eur (po 150 Eur), laikant, jog išlaikymas sudarytų 175 Eur, įsiskolinimas sudaro 1 775 Eur.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė L. S. gyvenamąją vietą su motina M. S., priteisė iš atsakovo S. B. išlaikymą nepilnametei dukrai L. S. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 7 d. iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jos motiną M. S.. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo S. B. 167,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, priteisė iš atsakovo S. B. 103 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sprendimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdymo metu įskaitė laikiną išlaikymą, išieškotą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį, panaikino laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo vaikui L. S. iš atsakovo S. B. išieškojimą, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi.Įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad ieškovės gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jos interesus. Atsižvelgdamas į ieškovės motinos ir atsakovo turtinę padėtį - gaunamas pajamas, turimą turtą, bei atsakovui nepateikus prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio, konstatavo, kad atsakovas yra pajėgus teikti mėnesinį 250 Eur išlaikymą, jis atitinka vaiko poreikius ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą, garantuoja ne tik minimalų vaiko poreikių patenkinimo lygį. Dėl reikalaujamo priteisti išlaikymo įsiskolinimą konstatavo, kad šalys buvo geruoju susitarę dėl 150 Eur per mėn. išlaikymo dydžio, atsakovas sumokėjo ieškovei už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. 1200 Eur, atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis bei pripažinti atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, sietiną su MMA, kuris laikytinas orientaciniu, bet ne privalomai pripažintinu kriterijumi. Teismo vertinimu, atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. tinkamai vykdė pareigą mokėti ieškovės įstatyminės atstovės ir atsakovo sutartą išlaikymą (po 150 Eur kiekvieną mėnesį), todėl ieškinys dalyje dėl 1775 Eur išlaikymo įsiskolinimo atmestinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovė L. S., atstovaujama įstatyminės atstovės M. S., prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl 1775 Eur išlaikymo įsiskolinimo, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, sprendimą iš dalies panaikinus perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, netinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus.

Nurodė, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tėvų geranorišką susitarimą teikti 150 Eur mėnesinį išlaikymą, nes tokio susitarimo nebuvo. Atsakovas savo valia, be išankstinio susitarimo su vaiko motina pradėjo mokėti po 150 Eur išlaikymą nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki gruodžio mėn. Išlaikymo nemokėjo 2016 m. sausio, vasario mėnesiais, o balandį vėl tęsė mokėjimus po 150 Eur. Apeliantės atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. neteikė vaikui išlaikymo jokia kita forma, t.y. nepirko maisto, drabužių, kitų reikalingų daiktų, dėl to nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. tinkamai vykdė pareigą mokėti išlaikymą ir tokia teismo išvada pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus, taip pat nepagrįstai perkėlė visą dukros išlaikymo naštą apeliantės atstovei.

Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek dėl to, kad teikiamas tik iš dalies. Taip pat, jei tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovės atstovės teigimu, atsakovas už minėtą laikotarpį privalėjo sumokėti 2975 Eur (17 mėn. x 175 Eur), o sumokėjo tik 1200 Eur (už 8 mėnesius), jis liko ieškovei skolingas 1775 Eur išlaikymo (2975 Eur – 1200 Eur). Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutiko, nurodydamas, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl dukrai mokamo išlaikymo po 150 Eur/mėn. Toks išlaikymas buvo protingas, sąžiningas ir teisingas, įvertinus ir tai, kad atsakovas vaiką išlaikė ir kitais būdais – pirkdamas daiktus. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji prašė didesnio išlaikymo, žinodamas, kad ši suma nepakankama, atsakovas būtų prisidėjęs didesne suma. Pažymėjo, kad 2016 m. sausį – kovą atsakovas nemokėjo išlaikymo, nes šis laikotarpis jam buvo sunkus finansiškai, tačiau pagerėjus įmonės padėčiai, vėl pradėjo mokėti lėšas. Nurodė, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai pažymėjo, kad MMA yra tik orientacinis kriterijus, bet ne privalomas, o nustatęs, kad atsakovas išlaikė dukrą, pagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat nurodė, jog ieškovė siekia sudaryti klaidingą nuomonę, kad atsakovas yra sėkmingas verslininkas, tačiau jo valdoma įmonė įsteigta nesenai, visas pelnas, jeigu ir būna, yra skiriamas verslo plėtrai ir naujų objektų įsigijimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Toks teismo sprendimas grindžiamas tuo, kad atsakovas geruoju, šalių sutarimu mokėjo išlaikymą po 150 Eur/mėn, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti išlaikymo įsiskolinimą, sietiną su MMA, kuris yra orientacinis, bet ne privalomas kriterijus.Apeliaciniu skundu ieškovė, atstovaujama atstovės pagal įstatymą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas netenkino šio ieškovės reikalavimo, priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinti. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė L. S., kurią atstovauja motina, gimė 2014 m. gegužės 5 d. Ieškovės tėvai M. S. ir S. B. santuokos nebuvo sudarę, bet gyveno kartu nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. sausio 6 d. Šiuo metu vaiko motina – ieškovės įstatyminė atstovė ir vaiko tėvas – atsakovas gyvena skyrium, bendro ūkio neveda. Bylos duomenimis, atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. periodiškai teikė išlaikymą vaikui, atliko 8 pavedimus po 150 Eur, viso 1200 Eur. Ieškovės tvirtinimu, atsakovas netinkamai vykdė išlaikymo pareigą, todėl tokie atsakovo veiksmai pažeidžia jos interesus, nes pagal formuojamą teismų praktiką atsakovas privalėjo mokėti bent po 175 Eur, todėl skolingas ieškovei 1775 Eur išlaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Europos Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnyje nustatyta, kad nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir tuo atveju, jei šis būtų gimęs santuokoje. Tai įtvirtinta ir CK 3.161 straipsnio 5 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Europos konvencijoje dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso bei Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams ar kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės įstatyminės atstovės pateiktus duomenis, laikė nustatytu, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, todėl jis turėtų prisidėti didesne dalimi prie dukros išlaikymo. Konstatavo, kad ieškovės motina dirba teisininke, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1195 Eur, ieškovės tėvas nuo 2014 m. kovo 27 d. dirba UAB „Statybų kokybės garantas“, oficialios pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 400 Eur, tačiau atsakovui, kaip nustatyta Nekilnojamojo turto registro duomenimis, asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis L. T. g. 22, Kaune (vidutinė rinkos vertė 23000 Eur), 745/3232 dalys žemės sklypo su statiniais, esančiais Kauno savivaldybės teritorijoje, negyvenamoji patalpa – garažas, esantis Islandijos pl. 69A-66, Kaune ir butas Partizanų g. 3-116 Kaune, atsakovas vykdo verslą statybų sektoriuje. Yra jauno ir darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jis negalėtų teikti vaikui išlaikymo ne tik minimaliems jo poreikiams, bet ir didesniems. Pažymėjo, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai, o ji turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. S. K., V. R., bylos Nr. 3K-3-596/2013). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė iš atsakovo priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, vertindamas, kad atsakovas pajėgus teikti didesnį nei minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą.Byloje nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. periodiškai teikė išlaikymą dukrai, viso pervedė 1200 Eur. Ieškovės įstatyminės atstovės teigimu, atsakovas privalėjo mokėti bent po 175 Eur, o ne 150 Eur/mėn., dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, sietiną su minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžiu, kuris laikytinas orientaciniu ir padarė išvadą, kad atsakovas ginčijamu laikotarpiu tinkamai vykdė pareigą mokėti sutartą išlaikymą po 150 Eur per mėnesį, dėl to ieškinio dalies dėl 1775 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkino. Apeliantės atstovė nurodo, kad geranoriško susitarimo tarp jos ir atsakovo dėl išlaikymo dydžio nebuvo, atsakovas išlaikymą mokėjo savo nuožiūra ir jis nebuvo pakankamas, taip pat nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. neteikė vaikui išlaikymo jokia kita forma, t.y. nepirko maisto, drabužių, kitų reikalingų daiktų. Nurodytus apeliantės skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais. Pažymėtina, kad tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas kas mėn. nuo 2015 m. sausio 1 d. dukros išlaikymui skyrė 150 Eur/mėn. Ir nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad tai buvo daroma šalių susitarimu, tokių įrodymų į bylą nėra pateikta, o atsakovo pridėti įrodymai dėl natūra (prekės, daiktai) teikiamo išlaikymo dukrai yra epizodiški, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovas prie išlaikymo prisidėjo ir kitais būdais (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog būtiniems dukros poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovui tenkanti išlaikymo dalis sudaro 250 Eur per mėnesį, atsakovas yra pajėgus teikti didesnį nei minimalus išlaikymas, todėl kolegijos vertinimu, atsakovo gera valia mokėtas išlaikymas po 150 Eur buvo mažesnis nei minimalus ir neužtikrino dukros poreikių. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus esant šalių susitarimą dėl išlaikymo dydžio, ir nustačius aplinkybę, kad atsakovas pajėgus teikti didesnį nei minimalus išlaikymas, yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo 1775 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir šioje dalyje teismo sprendimas keistinas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš dalies pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimo išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškovei iš atsakovo priteistina 290,40 Eur išlaidų advokato pagalbai sumokėti (CPK 98 str.). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas, ir atsakovo į valstybės biudžetą priteisintas 40 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinio reikalavimą dėl 1775 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimo tenkinti. Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1775 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai motinos M. S..

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. B. 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. S., atstovaujamos įstatyminės atstovės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo S. B. 40 Eur (keturiasdešimt) dydžio žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka