- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-232-327/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- M. M.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atmestas M. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2014 m. gruodžio 16 d. priimto nutarimo Nr. 1880 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. teistas 2013-02-04 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. - 4 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2011-09-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Užskaityta 2 dienos. Bausmės pradžia – 2011-08-25, bausmės pabaiga – 2017-02-23.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1880 nutarė nuteistajam M. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. M. skundą motyvuodamas tuo, kad šiuo metu jis yra pavojingas visuomenei, nesilaiko pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, todėl negalima tikėtis efektyvaus lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
M. M. skunde prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, t. y. buvo pažeisti BPK 1 str., 6 str. 2 d., 3 d., 10 str. – neužtikrinta baudžiamojo proceso paskirtis, nepagrįstai akcentuota jo asmenybė, socialinis statutas, atimta teisė į gynybą. Nuteistojo teigimu, teismas negali atsisakyti taikyti jam lygtinio paleidimo vien dėl ankstesnių teistumų. Pagal ankstesnius nuosprendžius jis buvo paleistas lygtinai ir lygtinio paleidimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė. M. M. teigia, jog save vertina kritiškai, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veiklos, supranta padaręs klaidas. Išėjus į laisvę, jis bus priimtas meistro pareigoms UAB „(duomenys neskelbtini)“, turės stabilias pajamas. Pataisos namuose dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Yra išsikėlęs sau ilgalaikius tikslus ir motyvus. Esant tokiam apylinkės teismo sprendimui, probacija tampa regresyvi, nes teismas lygtinį paleidimą vertina kaip nuolaidą kaliniui, o ne kaip svarbų jo integracijos etapą. Todėl lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
Motyvuojamoji dalis
M. M. skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apelianto skunde dėstomais teiginiais nėra objektyvaus pagrindo.
M. M. atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatytas formalias lygtinio paleidimo sąlygas – jis atliko privalomą įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau išanalizavus socialinio tyrimo išvados bei psichologinės tarnybos išvados motyvus, kitą rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, jog M. M. asmenybės šiuo metu negalima vertinti teigiamai, kaip pasiruošusios sėkmingai probacijai.
Nors nuteistasis skunde pažymi, kad apylinkės teismas neturėjo atsižvelgti į jo ankstesnius teistumus, asmenybę, tačiau būtent šios ir kitos aplinkybės, tokios kaip nuteistojo elgesys pataisos įtaigoje, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, faktiškai atlikta paskirtos bausmės dalis, mąstymo pokyčiai, kita informacija, galinti teigiamai ar neigiamai charakterizuoti nuteistąjį, sudaro materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Be abejo, nė vienai šių minėtų aplinkybių negali būti suteikiamas išskirtinis dėmesys, tačiau nė vienos iš jų teismas negali ir ignoruoti. Tai, kad M. M., būdamas pakankamai jauno amžiaus, gim. 1984 m., jau yra teistas septynis kartus rodo jo negebėjimą priimti visuotinai nustatytų taisyklių, savęs iškėlimą aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Apygardos teismas negali neįvertinti, jog daromų nusikaltimų pobūdis sunkėja – nuo viešosios tvarkos pažeidimų iki tyčinio smurto naudojimo prieš kitus asmenis. Nors nuteistasis skunde teigia save vertinantis kritiškai, tačiau bylos medžiaga liudija priešingai. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad M. M. savivertė ganėtinai aukšta, jis pasitikintis savimi, nelinkęs nusileisti. Netinkamo mąstymo problemos atsispindi ir socialinio tyrimo rengėjų išvadoje – nuteistasis tvirtai laikosi savo požiūrio, nepriima alternatyvų, jo mąstymas nelankstus. Be to, M. M. gyvena pagal kriminalinio elgesio nuostatas, tai rodo, jog nuteistasis dar nepasiruošęs gyvenimui laisvėje, kadangi jo prioritetas yra ne siekis keisti savo nusikalstamą gyvenimo būdą, o toliau jį plėtoti. Nuteistasis nėra valinga asmenybė, jis lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, o jo nusikaltimai paprastai buvo daromi kartu su kitais asmenimis.
Apygardos teismas pažymi, jog M. M. turi alkoholio vartojimo problemų, kartą vartojo narkotines medžiagas ir pataisos įstaigoje, t. y. padarė šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą. Tačiau šių problemų nuteistasis neidentifikuoja, savęs vertinimo anketoje nurodo problemų neturintis. Pripažintina, jog nuteistasis aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tačiau jų poveikis M. M. elgesiui bei mąstymui buvo minimalus, jo problemų sprendimų įgūdžiai išlieka silpnoki.
Tai, kad nuteistasis pataisos namuose mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo šaltkalvio – įrankininko specialybę, mokosi tekintojo specialybės, vertintina teigiamai, tačiau vien pozityvi nuostata į darbą nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Dirbti ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui yra kiekvieno asmens pareiga. Įgytas išsilavinimas, turima konkreti profesija bei darbo įgūdžiai didina asmens galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas kalinimo sąlygų keitimui. Pataisos namuose darbu jis nėra aprūpintas, todėl įvertinti nuteistojo pasiryžimą stropiai dirbti nėra galimybių.
Kita sritis, kelianti nuteistajam rimtų problemų, yra turimų lėšų tvarkymas ir planavimas. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad M. M. visada trūko finansinio stabilumo, pataisos namuose jis gyvena iš artimųjų atsiųstų pinigų. Tai rodo, jog nuteistojo poreikiai nėra proporcingi jo galimybėms. Nuteistieji yra išlaikomi iš valstybės biudžeto, maitinimo ir kitų paslaugų išlaidų jie neturi. Todėl papildomas pinigų siuntimas nuteistajam tik įrodo, kad jo poreikiai yra neadekvatūs galimybėms, juolab, kad M. M. turi priteistą 12873,16 litų ieškinį, taip pat priteisti alimentai mažamečiui vaikui. Taigi nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai jam yra pakankamai dideli, o požiūris į įsiskolinimų dengimą nėra atsakingas.
Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir jis lygtinio paleidimo laikotarpiu nustatytų įpareigojimų nepažeidė. Tokia argumentacija vertintina kritiškai. Akivaizdu, kad nors M. M. įpareigojimus įvykdė, tačiau gyventi laikantis įstatymų imperatyvų jam nepavyko, jis vėl padarė nusikalstamą veiką, todėl teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Šiuo metu M. M. nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, finansiniai sunkumai, pasidavimas kriminalinių kompanionų įtakai, piktnaudžiavimas alkoholiu, nėra intensyviai koreguojami, be to, ir pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė – 56 balai pagal OASys metodiką.
Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė taikyti M. M. lygtinį paleidimą. Jokie esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai nebuvo padaryti, nes šiuo atveju vadovaujamasi BVK ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu. Apylinkės teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais apylinkės teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.