Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. Č., jo atstovui advokatui V. G., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č., jos atstovei advokato padėjėjai A. B., ekspertui G. A. C. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. Č. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad jai važiuojant atbuline eiga, V. Č. pribėgo ne prie automobilio galinės dalies, bet prie galinių durelių, jas daužydamas ir šaukdamas. Įvertinusi tokį jo elgesį, ji nesustojo, nuvažiavo link namų. Pamatė, kad prie namų laukia V. Č., todėl ji toliau nuvažiavo pas brolį. V. Č. automobiliu nesužalojo, dešinės kojos sąnario traumą turėjo anksčiau, skusdavosi dėl skaudamo kelio. Krepšinį žaisdavo užsidėjęs šaldomus kompresus. Vyksta nuolatiniai konfliktai dėl vaiko, V. Č. ne kartą kreipėsi į teismą dėl galimai jos neteisėtų veiksmų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė paaiškino, kad vaizdo įraše nėra neginčijamai užfiksuota, kad A. Č. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas V. Č.. Sužalojimas grindžiamas subjektyviais nusiskundimais ir paaiškinimais. Vaizdo įraše matyti, kad pirmiausia pradeda judėti A. Č. vairuojamas automobilis, o tada pribėga V. Č.. Šiuo atveju būtent V. Č. pažeidė pėsčiųjų pareigas, nurodytas KET. Be to, V. Č. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Į policijos pareigūnus kreipėsi ne V. Č., o sveikatos įstaigos specialistas. V. Č. teigia, kad iki šiol skaudą sąnarį, tačiau sėkmingai žaidė krepšinį 2015-2016 sezone. Tarp sutuoktinių konfliktiški santykiai, nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. V. Č. siekia pakenkti A. Č., nes, neturėdama teisės vairuoti, jos padėtis dėl vaiko bendravimo tvarkos bus apsunkinta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų , kad atstovaujamoji padarė administracinius teisės pažeidimus. Prašo skundą atmesti.

Ekspertas paaiškino, kad 2015-11-25 apžiūros protokolo metu apklausoje buvo supažindintas su Kauno klinikinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės kopija. Joje matyti, kad kreipimosi data yra 2015-08-25 ir joje duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nebuvo. Buvo matyti, kad tiriamasis turi nusiskundimų dešinės kojos skausmas ir kitų sričių skausmais. Gydytojui iš tiriamojo buvo žinomos galimo įvykio aplinkybės. Gydytojo pareiga priimti nusiskundimus ir atlikti tyrimus. Buvo padaryta rentgeno nuotrauka, joje pakitimų nebuvo matyti. Pagal tai gydytojas nustatė diagnozę, kuri yra dešinio kelio sąnario sumušimas ir skyrė tiriamajam gydymą. Kaip teismo medicinos ekspertas, vertino kas objektyviai yra matyti, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę, kaip yra nurodyta Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 p. Šiuo atveju medicininiuose dokumentuose objektyvių trauminių pakitimų nebuvo matyti. Be to parašė, kad diagnozė - dešinio kelio sąnario sumušimas nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais, neatsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl visų šių priežasčių ir remiantis minėtų taisyklių 12 p. kvalifikuoti šią diagnozę būtų klaidinga ir netikslinga. Teisme susipažinus su ultragarsiniu dešinio kelio sąnario 2016-03-16 tyrimu, matyti chondromaliacijos požymiai. Chondromaliacija yra kelio sąnario skausmai bei įvairių rūšių pakitimai, kurie gali būti skausmo priežastis. Tai yra netiksli diagnozė. Taip pat yra nustatyta, jog girnelės raištis prox dalyje sustorėjęs, su kalcinatais. Kalcinatai gali būti trauminės kilmės. Tai gali būti senas pažeidimas, kuris pradėjo gyti ir susidarė kalcinatai ir gali būti netrauminės kilmės. Girnelės raištis yra jungtas prie kelio sąnario raiščiais. Vienas raištis turi šiuos požymius, kurie gali būti trauminės arba netrauminės kilmės. Patvirtinti jų kilmę neturi galimybės. Taip pat yra nustatyti medialinio menisko pažeidimo požymiai. Medialinis meniskas yra sąnaryje viduje. Tam, kad jis būtų pažeistas, gali būti arba tiesioginė trauma, kuri padarė kojos judesius, kad jis būtų pažeistas arba gali būti ir be išorinės traumos, pagal kojos judesius gali pažeisti šitą meniską, kai atsitrenkia vienas kaulas į kitą kaulą iš vidinės pusės. Trauma iš išorės negali sužaloti vidinio menisko. Tai gali būti nuo svorio, nuo šokinėjimo, kai kaulas atsitrenkia į kaulą ir sužaloja tarp jų esantį meniską. Tikslaus mechanizmo pagal šį aprašymą negali nustatyti. Raištis su kalcinatais, reiškia jis nešviežias. Pagal aprašymą negali pasakyti ar medialinio menisko pažeidimas yra šviežias ar nešviežias. Savo 2015-11-27 išvadą palaiko, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra.

norma, t.y. nustatant sužalojimo mastą vertinami objektyvūs medicininiai duomenys, patvirtinantys sveikatos sutrikdymą, kas ir įtakoja asmens nedarbingumą. Skundžiamu atveju medicininiuose dokumentuose tokių duomenų nėra. Pareigūnas, įvertinęs situaciją ir visas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone priima sprendimą, kokie duomenys bus pakankami, kad byla dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo būtų išspręsta teisingai ir objektyviai, o priimtas sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas. Pareigūnai su A. Č. ar V. Č. nėra susiję jokiais ryšiais, taigi ir nėra suinteresuoti kenkti ar padėti išvengti atsakomybės. Nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas atlikusio pareigūno užfiksuotais duomenimis ir vertinimais.

Liudytoja J. G. parodė, kad šioje byloje priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nes nebuvo eismo įvykio sudėties. Formaliai abu pažeidė KET, bet didesnė kaltė yra V. Č.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis bėga per važiuojamąją kelio dalį, ne per pėsčiųjų perėją. Tai buvo ne šiaip praeivis, bet jis akivaizdžiai bėga link automobilio. Atsižvelgė į tai, kad buvo jų šeimyninis konfliktas, kas matėsi iš jų paaiškinimų. Iš vaizdo įrašo negalima spręsti kliudė ar nekliudė, to nesimato. Tačiau V. Č. nurodė, kad kreipėsi į gydymo įstaigą, todėl buvo išreikalauti visi medicininiai dokumentai. Šiuose dokumentuose sužalojimas nebuvo užfiksuotas. Ekspertui buvo užduoti klausimai, pateikti medicininiai dokumentai gauti iš Kauno klinikų ir Sargėnų sveikatos centro. Specialisto išvada yra aiški, jis pasisakė, kad nekonstatuota sužalojimų, buvo skausmas, bet tai nebuvo vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, nutarimas paliktinas nepakeistu.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsi­ti­ki­nimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovau­da­ma­sis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­miantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieš­ta­ravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grin­džiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir išti­riamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, ...... (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-07-15). Taigi, pagal ATPK 127 str. 1 d., asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nus­tačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir kad tarp jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei ATPK 127 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitų asmenų nežymaus sveikatos sutrik­dy­mo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Ištyręs įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad institucija išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus.

Kaip matyti iš institucijos pateiktos bylos, pareiškėjas 2015-08-25 tikrai kreipėsi į KKL priėmimo skyrių dėl kojos traumos (b.l.2). Iš apžiūros protokolo duomenų nustatyta, kad medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų apie V. Č. padarytus trauminius pakitimus, t.y. apie jo sveikatos sutrikdymą, nėra (b.l.15-16). Šią išvadą teismo posėdyje paaiškino ir patvirtino ekspertas. V. Č. buvo nedarbingas nuo 2015-08-26 iki 2015-09-04 (b.l.38-39). Kaip matyti iš medicinos dokumentų išrašo (b.l.56-57), V. Č. dešinio kelio sąnario trauma buvo diagnozuota ir iki galimo eismo įvykio 2015-08-25. Taigi, aplinkybė, kad buvo sužalotas dešinės kojos sąnarys dėl galimai eismo įvykyje patirtos traumos įrodinėjama tik pagal pareiškėjo nusiskundimus. Šie pareiškėjo argumentai patikimumo prasme abejotini ne tik todėl, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie sužalojimą, bet ir dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdžio. V. Č. ir A. Č. neneigia aplinkybės, kad dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, bendravimo tvarkos yra nesutarimai (b.l.45-49), todėl jų tarpusavio santykiai priešiški. Dėl ko tiek viena šalis, tiek kita kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl galimai neteisėtų kitos šalies veiksmų (b.l. 7-9, 74-77).

Institucija 2015-08-27 apklausė V. Č., t.y. priėmė jo paaiškinimą apie įvykio aplinkybes (b.l.5). Sutinkamai su ATPK 273 str., nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Taigi, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, būtina nustatyti , kad buvo padaryti jo atžvilgiu neteisėti veiksmai. Šiuo atveju institucija priėmė procesinį sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nes nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl pareiškėjo teisės , numatytos ATPK 273 str.2d. negalėjo būti pažeistos.

Esant šiems teisiniams ir faktiniams argumentams, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

Nutarė:

V. Č. asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos 2015-12-30 nutarimą Nr. 20NT-47399904-15 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.