Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB “Fortrakas” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB “Fortrakas” prašymą dėl kreditorių išbraukimo iš BUAB “Merwal” trečios eilės kreditorių sąrašo, civilinėje byloje Nr. B2-3411-262/2012 dėl bendros Lietuvos – Vokietijos – Lenkijos įmonės UAB „Merwal“ bankroto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditoriui UAB “Fortrakas” Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties elektroninė versija įteikta 2012 m. spalio 11 d.

Kreditorius UAB „Fortrakas“ 2012 m. spalio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu išbraukti iš kreditorių sąrašo trečios eilės BUAB „Transtrado“ (duomenys neskelbtini) Lt sumos kreditorinį reikalavimą, taip pat administratoriui nepateikus rašytinių įrodymų dėl 2009 m. liepos 21 d. paskolos sutarties įvykdymo, išbraukti iš kreditorių sąrašo trečios eilės R. A. (duomenys neskelbtini) Lt kreditorinį reikalavimą. Kreditorius nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad BUAB “Merwal” kreditoriams BUAB „Transtrado“ (duomenys neskelbtini) Lt kreditorinis reikalavimas ir R. A. (duomenys neskelbtini) Lt kreditorinis reikalavimas patvirtinti nepagrįstai, todėl šie kreditoriai turi būti išbraukti iš kreditorių sąrašo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl finansinio reikalavimo dydžio ar jo pagrįstumo, bankroto bylą nagrinėjantis teismas privalėjo išnagrinėti kreditorių, kurie atitinka ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje įvardintą sąvoką, prašymus dėl kitų kreditorių finansinių reikalavimų dydžio patikslinimo.Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties elektroninę versiją gavo praėjus beveik mėnesiui nuo jos įsiteisėjimo dienos, todėl jos apskundimas atskiruoju skundu prieštarautų CPK 2 straipsnyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje numatytiems operatyvumo ir ekonomiškumo tikslams ir principams.Ieškovas turi teisę ne tik skųsti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, bet ir parinkti kitus teisės institutus ginti savo pažeistus interesus. Tuomet, teismas turi savo iniciatyva tirti bei vertinti kiekvieno pareikšto kreditorinio reikalavimo bankroto byloje pagrįstumą, privalo patikrinti ir įvertinti sandorius, kurių pagrindu prašyta patvirtinti kreditorinius reikalavimus bei išsiaiškinti, ar jie atitinka tikrąją šalių valią.

Ieškovas nesilaiko įstatymų nustatytos teismo sprendimų apskundimo tvarkos.Kreditorius su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo supažindintas pirmojo BUAB „Merwal“ kreditorių susirinkimo metu.Ieškovas vengia pats ginčyti sandorius, su kuriais nesutinka, bet siekia perkelti įrodinėjimo pareigą teismui. Kreditorius turi teisę ginčyti sandorius, kurie prieštarauja įmonės ar kreditorių interesams teismine tvarka. Tik juos nuginčijus atsirastų pagrindas tikslinti kreditorių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB “Fortrakas” pareiškimą dėl kreditorių išbraukimo iš BUAB “Merwal” trečios eilės kreditorių sąrašo, yra pagrįsta ir teisėta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nutarė patvirtinti BUAB „Merwal“ kreditorių sąrašą. Šia nutartimi taip pat buvo patvirtinti kreditorių BUAB „Transtrado“ (duomenys neskelbtini) Lt ir R. A. (duomenys neskelbtini) Lt kreditoriniai reikalavimai BUAB “Merwal” bankroto byloje. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ nuostatose nėra numatyta kreditorių teisė ar galimybė kreditoriams pateikti teismui prašymus dėl kitų kreditorių pašalinimo iš kreditorių sąrašo. ĮBĮ 26 straipsnyje nustatyta kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, apskundimo tvarka bei reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir per įstatyme nustatytą terminą pateikia jį teismui tvirtinti, o, jo nuomone, nepagrįstus kreditorių reikalavimus ginčija kreditorių susirinkime ir teisme (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Ši taisyklė dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo teismui tvirtinti per bankroto administratorių taikytina ir kreditorinių reikalavimų tikslinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius, manydamas, kad teismo nutartimi buvo pažeistos jo teisės bei interesai, patvirtinant tam tikrų kreditorių finansinius reikalavimus, turi laikytis įstatymų nustatytos kreditorinių reikalavimų patvirtinimo apskundimo tvarkos. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį, nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti gali būti apskųsta atskiruoju skundu; atskirąjį skundą dėl tokios nutarties gali pateikti administratorius, kreditoriai, kuriems jos priimtos, taip pat kiti kreditoriai, tenkinantys ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sąlygas. Įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus gina įmonės bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.). Todėl bankrutuojančios įmonės kreditorius, manydamas, kad įmonės kreditorių reikalavimai patvirtinti nepagrįstai arba atsirado pagrindas juos tikslinti, šią savo teisę gali įgyvendinti per įmonės bankroto administratorių, prašydamas jo kreiptis į teismą su atitinkamu reikalavimu arba kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo nuginčijimo.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties apskundimas atskiruoju skundu prieštarauja CPK 2 straipsnyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje numatytiems operatyvumo ir ekonomiškumo tikslams ir principams. Pagal CPK 73 straipsnio 1 dalį, procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Tiek ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatuose, tiek Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje yra nurodyta nutarties dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo apskundimo tvarka, todėl konstatuotina, jog apelianto argumentas, kad elektroninė nutarties versija jam įteikta praėjus beveik mėnesiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos yra nepagrįstas. Viena vertus, nutarties apskundimo terminas kreditoriui pradedamas skaičiuoti nuo nutarties įteikimo kreditoriui dienos, todėl spręsti, kad teismo priimta nutartis buvo įsiteisėjusi nėra pagrindo. Kita vertus, kaip nurodė pats apeliantas, nutartys dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bankroto bylose kreditoriams tiesiogiai nesiunčiamos, todėl jam 2012 m. spalio 11 d. įteikta elektroninė nutarties versija.

Teisėjų kolegijos nuomone, kreditorius turi teisę, manydamas, kad priimta nutartimi jo teisės bei interesai yra pažeidžiami, per nustatytą terminą nuo nutarties įteikimo dienos pateikti atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo ir į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad kreditorius savo ĮBĮ numatyta kreditoriaus teise skųsti teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus per įstatymo nustatytą terminą nepasinaudojo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus prašymą dėl kreditorių išbraukimo iš BUAB „Merwal“ trečios eilės kreditorių sąrašo kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.