Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. Š. ir atstovei pagal įgaliojimą A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Akcentavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo santykiai, o ne vartojimo rangos teisiniai santykiai. Taip pat, nurodo, kad sutartis nebuvo aiškiai parengta, viename iš punktų nurodyta nuoroda į netekusį galios teisės aktą, taip atsakovas pažeidė informavimo pareigą. Nesutinka, kad sutarties nebuvo galima atsisakyti, nes negalima teigti, kad lova buvo pagaminta pagal individualų projektą. Motyvuoja tuo, kad ieškovė pageidavo, kad būtų pakeistas tik galvūgalio aukštis, kas reiškia, kad tai nebuvo pagal specialius vartotojo nurodymus pagaminta prekė. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ginčas kildinamas dėl sutartinių santykių tarp proceso šalių egzistavimo. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiam ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Taigi, sprendžiant šalių ginčą, svarbu tinkamai kvalifikuoti šalių sutartinius santykius, įvertinti šalių veiksmus sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, kilus ginčui dėl sutarties vykdymo, nustatyti civilinės atsakomybės ribas. Tik teisingai kvalifikavus šalių sutartinius santykius, joms gali būti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015-04-28 nuotoliniu būdu sudarė sutartį Nr. VP0280, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti baltos eko odos lovą MATISA, pritaikytą čiužiniui 200x180 cm, su patalynės dėže už 1210,00 Eur bei du naktinius staliukus, aptrauktus tuo pačiu gobelenu, su stiklu, už 200,00 Eur, šias prekes pristatant per 8 savaites nuo galutinio priedo prie sutarties suderinimo. Nors šalių pasirašyta sutartis yra pavadinta pirkimo – pardavimo sutartimi, teismas vertindamas šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu bei įvertinęs šalių susirašinėjimo elektroninių laiškų turinį, sprendžia, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriems būdingas šių požymių visetas: darbai atliekami fiziniam asmeniui; fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą, nes šalys, iš kurių atsakovas yra verslininkas, išreiškė valią dėl konkrečių matmenų lovos bei staliukų pagaminimo, jų pristatymo į ieškovės gyvenamąją vietą, užnešimo ir surinkimo, o ieškovė įsipareigojo už pagamintus baldus ir paslaugas sumokėti sutartyje numatytą kainą. Atsižvelgiant į susiklosčiusį šalių teisinį santykį, atmestinas ieškovės ir jos atstovo argumentas, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo santykiai, nes šiuo atveju šalių tikroji valia buvo nukreipta ne į daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, bet į iš anksto aptartą tam tikrų matmenų lovos ir staliukų pagaminimą bei pristatymą ieškovei, kas reiškia, kad atsakovė tokių matmenų baldų iš anksto nebuvo pagaminusi ir gamino, atsižvelgiant į ieškovės asmeninį pasirinkimą. Tai patvirtina byloje esančios išankstinė sąskaita – faktūra Nr. LOV094/15 bei PVM sąskaita – faktūra Nr. LOV094/15, kuriose nurodytos prekių ir paslaugų kainos bei byloje esančios baldų specifikacijos ir brėžiniai, kurie iš anksto buvo derinami su ieškove. Iš byloje esančios 2014-11-01 Ilgalaikio bendradarbiavimo sutarties nustatyta, kad atsakovė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su subrangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris sutartimi įsipareigojo pagaminti baldus pagal atsakovės pateiktą projektą. Kadangi ieškovė baldų parametrus pasirinko pagal savo poreikius, sutiktina su atsakovo nuomone, kad tai buvo individualus užsakymas.

Ieškovė nurodo, kad šalys pasirašė sutartį nuotoliniu būdu, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.228¹⁰ str., turėjo teisę atsisakyti šios sutarties. Su tokiu ieškovės teiginiu sutikti negalima, nes CK 6.228¹⁰ str. 2 d. 3 p. numatyta, kad vartotojas negali atsisakyti sutarties dėl pagal specialius vartotojų nurodymus pagamintų prekių, kurios nėra iš anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą ar nurodymą. Ieškovės atstovas teigia, kad atsakovas pažeidė informavimo apie ieškovės galimybę atsisakyti sutarties pareigą, į sutarties punktą įtraukdamas netekusio galios teisės akto nuostatas, tačiau teismo vertinimu, tokios nuostatos įtraukimas į sutartį iš esmės neprieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, nes Mažmeninių prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2001-06-11 Nr. 697 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija TAR, 2014, Nr. 2014-10565) 16 punkte numatyta, kad pagal nuotolines sutartis, taip pat sveriamos ir matuojamos prekės, kurios vartotojo pageidavimu buvo specialiai paruoštos, atpjautos, supjaustytos ir panašiai, gali būti keičiamos ar grąžinamos tik pardavėjui sutikus, o taisyklių 17.21 punkte numatyta, kad vartotojo reikalavimas pakeisti nusipirktą tinkamos kokybės prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti sumokėtus pinigus dėl CK 6.362 straipsnyje nurodytų priežasčių gali būti tenkinamas tik tada, kai pardavėjas sutinka, įsigijus baldus, patalynės reikmenis, šviestuvus. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad ieškovė žinojo ir buvo tinkamai informuota apie tai, ar turės galimybę atsisakyti sutarties, ar tokios galimybės neturės.

Ieškovė nurodo, kad lova neatitinka kokybės reikalavimų – tarp lovos sujungimo ryškiai matomas tarpas, galvūgalio forma neatitinka nurodomos reklaminėse nuotraukose. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Atsakovas tiek parengiamuosiuose bylos dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pripažįsta, kad tarp lovos sujungimų esantis tarpas galimai galėjo atsirasti atliekant lovos montavimo darbus, o dėl galvūgalio formos neatitikimo reklaminei nuotraukai nesutinka, motyvuodami tuo, kad lova buvo gaminama ne pagal reklaminę nuotrauką, bet pagal iš anksto su ieškove suderintą brėžinį. Teismo vertinimu, atsakovas dėjo pastangas taisyti defektus, t. y. siūlė savo sąskaita ištaisyti trūkumus, tačiau ieškovė tokio pasiūlymo atsisakė, užkirsdama kelią atsakovui tinkamai įvykdyti sutartinę prievolę. Kasacinis teismas ne kartą pabrėžė bendradarbiavimo pareigos svarbą vykdant rangos sutartį bei pažymėjo, kad sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principai (CK 6.200 straipsnis) yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisinio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, kai baldai pagaminti pagal individualų užsakymą, todėl negali būti lengvai realizuojami kitam pirkėjui, vartotojo atsisakymas rangovo pasiūlymo ištaisyti trūkumus per protingą terminą, nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui, galėtų būti priimtinas, jei jis motyvuotas kitomis svarbiomis priežastimis. Teismo vertinimu, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, reikalaujant priteisti iš atsakovės sumokėtą sumą, metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo atsiimti iš ieškovės gyvenamosios vietos lovą MATISA, atsižvelgiant į visų nustatytų byloje aplinkybių visetą būtų neproporcingos.

CK 6.363 str. 4-8 d. numatyta, kokių teisinių priemonių gali imtis vartotojas (užsakovas), jeigu mano, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Numatyta, kad užsakovas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Ar trūkumai esminiai ir nepašalinami, nustatytina kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina tai, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė. Šalys turi imtis priemonių sutarčiai išsaugoti. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nereikalavo kitų teisės gynimo būdų, numatytų CK 6.363 str. 7 d. 1-3 p., siekė atsisakyti sutarties ir taikyti restituciją. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas yra neproporcingas, neatitinkantis šalių pusiausvyros ir bendradarbiavimo principų. Taip pat, pažymėtina, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo. Šiame kontekste, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad ieškinyje nebuvo suformuluoto reikalavimo nutraukti šalių pasirašytą sutartį. Ieškovei nereikalaujant kitų gynimo būdų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, nes toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas prievolės pažeidimo mastui ir sukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo jo tenkinti.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai pagal teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis. Šioje byloje netenkinant ieškovės turtinių reikalavimų, o atsakovei neprašant priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų, kiekvienos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.