Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. D. dėl privalomojo nurodymo nevykdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vėlesniuose atsakovės atstovės teismui pateikuose prašymuose nurodyta, kad D. D. nepavyko surinkti reikiamų duomenų elingo su valčių prieplauka projektui, kuris buvo reikalingas akmeninės sienelės įteisinimui. Ji ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įteisinti nelegalią statybą, o įpareigojimas nugriauti ginčo statinį būtų neproporcinga ir neadekvati priemonė pažeidimui pašalinti. Prašė, teismui nusprendus ieškinį tenkinti, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 7 d. 1 p., leisti atsakovei teisės aktų tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei toks dokumentas pagal teisės aktų reikalavimus yra reikalingas.

Į teismo posėdį nei atsakovė, nei jos atstovė neatvyko, prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad gauto skundo pagrindu Inspekcijos vyriausiasis specialistas V. S. 2015-05-18 patikrino minėto statinio, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą. Nustačius, kad žemės ūkio paskirties žemės sklype, priklausančiame atsakovei, Bebrusų ežero pakrantės apsauginėje juostoje 2 metrų atstumu nuo vandens paviršiaus neteisėtai pastatyta akmeninė atraminė sienelė, 2015-05-19 surašė aktą Nr. SPA-822 su situacijos schema, fotonuotraukomis. 2015-05-25 atsakovei pagrįstai buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. PN-515 ją nugriauti ir sutvarkyti statybvietę iki 2015-11-25, kadangi pagrįstai nustatyta, jog tokia statyba prieštaravo teisės aktams, būtent Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 ir 5 p.

2016-01-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-61 su fotonuotraukomis konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) yra draudžiama (LR CK 4.103 str. 1 d.). Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 4.103 str. 3 d.).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. 44/276526) atsakovei nuosavybės teise priklausančio minėto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita žemės ūkio; žemės sklypo plotas – 0,9277 ha; sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), taip pat šiam sklypui nustatytos šios specialiosios sąlygos: dirvožemio apsauga, gamtos paminklų apsaugos zona, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (zona apima visą sklypą), miško naudojimo apribojimai.

Šiame žemės sklype pastatytos akmeninės sienelės ilgis – 17,5 m, plotis – 0,25 m, aukštis – 1,31. Pagal galiojantį statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ (2 lentelės 4.2. p..), inžineriniai statiniai, kurių aukštis > 1 m, < 2 m, o šiuo atveju atraminė sienelė yra aukštesnė nei 1 m, priskirtini II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Kaip minėta, žemės sklypui, kuriame yra pastatytas šis statinys, taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (zona apima visą sklypą) naudojimo apribojimai. Kadangi akmeninė sienelė pastatyta Bebrusų ežero pakrantės apsauginėje juostoje, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 str. 1 d. 2 p., statant statinį privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą. Pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1. punktą vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p. nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl objektų eksploatavimo saugumo, o 5 d. nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Atsakovės statinys – akmeninė atraminė sienelė nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. išvardintus statinius, galinčius stovėti pakrantės apsaugos juostoje, o iš Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto ir fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad sienelė pastatyta Bebrusų ežero pakrantės apsaugos juostoje – ežero krante ir kaip nustatyta situacijos schemoje, dviejų metrų atstumu nuo vandens paviršiaus. Įvertinus tai pripažintina, jog toks statinys šioje atsakovės žemės sklypo vietoje negalėjo būti pastatytas, tokia statyba pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl negalima ir turi būti pašalinta.

Atsakovė neginčijo, kad atraminė akmeninė sienutė yra pastatyta savavališkai, pažeidžiant teisės aktus ir prašė teismo nustatyti terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti ar patikslinti jau parengtą projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tuo tikslu teismui pateikė parengtą elingo su valčių prieplauka projektą. Tačiau tiek iš ieškovo atstovo paaiškinimų ir jo pateiktų dokumentų iš Valstybinės miškų tarnybos matyti, jog atsakovės žemės sklypas patenka ir į miško naudojimo apribojimo zoną, kuriai taikomi apribojimai bei specialiosios sąlygos ir tokiai statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Todėl sutiktina su ieškovo atstoėvs argumentais, kad nors atsakovė ir rinko savavališkos statybos įteisinimui reikalingus dukumentus, vyko ilgas procesas, tačiau galutinio rezultato nėra ir negali būti, jokių realių įteisinimo dokumentų nepateikta, elingo su prieplauka projektas nėra nei suderintas, nei patvirtintas.

Nors atsakovė pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad jos žemės sklypo tertitorija nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotų objektų teritorijas ar apsaugos zonas ir jam netaikomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimai, tačiau šis dokumentas šiuo atveju reikšmės bylai neturi, kadangi šiuo raštu atsakovės sklypas tik pašalintas iš nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos, o atraminė sienelė pastatyta pažeidžiant paviršinio vandens telkinių apsaugos ir pakrantės apsaugos juostos zoną.

Taigi, pagal aukščiau minėtus teisės aktus akmeninė atraminė sienelė atitinka statinių kategoriją ir jos statyba Bebrusų ežero pakrantės apsaugos juostoje negalima, kas sudaro sudaro pagrindą ją nugriauti, įpareigojant atsakovę tai padaryti savo lėšomis teismo nustatytu terminu.

Atsakovei laiku neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovui suteiktina teisė pačiam jį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, turėtas išlaidas išieškant iš atsakovės.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Remiantis CPK 83 str. 1 d. 5 p., ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei iš atsakovės priteistinas 41 EUR žyminis mokestis, mokėtinas už neturtinio pobūdžio reikalavimą (CPK 80 str.1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti akmeninę atraminę sienelę, pastatytą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti staybvietę.

Nurodyti atsakovei D. D., kad neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turės teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, turėtas išlaidas išieškant iš atsakovės.

Priteisti iš D. D. valstybei 41 EUR (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.