Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2060-673/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
1-2060-673/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18973-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
G. Š.
Kaltinamasis
L. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2060-673/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18973-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13; 1.1.9.10; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiajai G. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1) 2018-07-12 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimu; 2) 2018-09-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, BK 64 straipsniu subendrinus su 2018-07-12 nuosprendžiu paskirta bausme – 7 mėnesių laisvės apribojimu ir 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda, bausmė – bauda neatlikta (bauda nesumokėta), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. gegužės 5 d., nakties metu, tikslu laikas nenustatytas, L. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Užuovėjos sodo bendrijoje, Kėdainių m., tyčia kumščiu tris kartus sudavė savo šeimos narei - sugyventinei G. Š. į nugarą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tikslaus laiko pasakyti negali, bet buvo naktis, būdamas neblaivus tyčia kumščiu, o ne prisisapnavęs, galimai tris kartus sudavė savo sugyventinei G. Š., su kuria gyvena nuo 2011 m., į nugarą, suvokia, kad jo smurtiniai veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi. Pažada, kad pradės dirbti, negers ir daugiau nesmurtaus. Paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjo, bet pradės mokėti pradėjęs dirbti pas brolį, kuris yra ūkininkas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi G. Š. apklausta patvirtino, kad su L. S. yra sugyventiniai, gyvena kartu nuo 2011 metų. 2019 metų gegužės 4 d. jie buvo sode, priklausančiame L. S., kuris yra Kėdainių m., Užuovėjos bendrijoje, (duomenys neskelbtini), kur yra namelis, kuriame galima ir nakvoti. Dienos metu jie sode dirbo, po to vartojo alkoholį. Vėliau ji su L. S. nuėjo miegoti, miegojo vienoje lovoje. Bemiegant, kai ji gulėjo nuo krašto, S. ją išstūmė iš lovos. Tyčia ar netyčia nežino. Ji iš lovos nukrito ant grindų ant pilvo. Jai gulint ir dar neatsikėlus pajuto, kaip L. S. jai kumščiu pradėjo smūgiuoti į nugarą. Sudavė apie tris kartus. Visi smūgiai buvo į nugarą, į skirtingas nugaros vietas. Kai jis smūgiavo jai skaudėjo, ji ėmė jam sakyti ką jis daro. Tada L. S. nustojo ją mušti ir pasakė, kad susapnavo, jog jį užpuolė ir jis ginasi. Jai skaudėjo nugarą, atsirado „mėlynės“. Kai ji išsikvietė pagalbą, atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad sekmadienį ją sumušė L. S.. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė (b. l. 53-57).

Iš byloje esančių duomenų apie policijos pareigūnų registruotus įvykius dėl L. S. pažeidimų, matyti, kad dėl L. S. neteisėtų veiksmų - grasinimo ir smurto G. Š. atžvilgiu, pareigūnai buvo kviesti ne kartą: 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. kovo 9 d. Registruoti smurto faktai prieš tą pačią nukentėjusiąją, suduodant jai smūgius kumščiais per nugarą, galvą (b. l. 19-22).

Iš 2019-05-07 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją G. Š., ant jos nugaros fiksuota kraujosruva, o pati nukentėjusioji paaiškino, kad išgertuvių metu ji kaltinamojo, kuris yra sugyventinis, buvo smaugiama, spardoma kojomis į nugaros sritį (b. l. 25-28).

Iš aprašyto vaizdo/garso įrašo matyti, kad nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog kaltinamasis sekmadienį sode ją primušė, sudaužė jos nugarą, daužydamas kumščiais sakė, kad ją užmuš, pareigūnams nurodė, kad konfliktas kilo dėl nieko. Nukentėjusiosios nugara fotografuota, skirtingose vietose matyti kraujosruvos (b. l. 29-30).

Iš skaitmeninio skambučio garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad pateikta G. Š. skambučio pareigūnams išklotinė, iš kurios matyti, kad skambindama 112 G. Š. prašė iškviesti policiją nurodydamas, kad sekmadienį iš ryto ją primušė sugyventinis. Primušė sekmadienį ryte, parodo, kad labai skauda nugarą (b. l. 38-43).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2019 m. gegužės 5 d., nakties metu, tikslu laikas nenustatytas, L. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Užuovėjos sodo bendrijoje, Kėdainių m., tyčia kumščiu tris kartus sudavė savo šeimos narei - sugyventinei G. Š. į nugarą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1, 2 dalys, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie 8 metus, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.

Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, ją sužalojo. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis tyčia ir sąmoningai atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojo. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios sugyventinis, smurtavo jos atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl L. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalis (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ko neneigė ir pats kaltinamasis bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 126-168): teistas 2 kartus, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją, baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, pagal paskutinį baudžiamąją įsakymą paskirta piniginė bauda, bausmės - baudos neatlikęs, baustas administracine tvarka, VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra, kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Kadangi prieš tai baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl padarė tokį patį nusikaltimą, teistumas neišnykęs, kaltinamajam šį kartą skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais - paskiriant mažesnį bausmės dydį, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnis), paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis), bausmę visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis) subendrinant su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda (baudžiamojo poveikio priemonės su bausme nebendrinamos ir vykdomos atskirai), ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam laikui, nes teismas viliasi, jog kaltinamajam dar galima suteikti galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalinga pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui.

Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas.

Vaizdo ir garso įrašai (b. l. 34, 43), saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kėdainių rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 34 MGL, tai yra 1700 Eur bauda - prie šio nuosprendžio pridedant visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą ir 34 MGL, tai yra 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų 00 ct) baudą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti L. S.:

1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: L. S. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Baudą kaltinamasis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Priminti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bausmę vykdančios institucijos teikimu teismo gali būti pripažinti kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – vaizdo ir garso įrašus, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė