Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 ⁷ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad E. S. 2014 m. spalio 17 d. nuo 17.30 val., būdamas mitingo ,,Už Lietuvos laisvę ir išlikimą“ organizatorius, vykdė mitingą Kaune, Vienybės a., neturėdamas Kauno miesto savivaldybės išduoto pažymėjimo rengti mitingo Vienybės a., Kaune. Tokias veiksmais pažeidė Kauno miesto savivaldybės pažymėjimo Nr. AS 15 susirinkimo organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo vietą), t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 9 str. 1 d. 5 p., 11 str., šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 ⁷ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad buvo gavę leidimą organizuoti mitingą 2014 spalio 17 d. 18 val. Vienybės a., Kaune. Pradėjo organizuoti žmones į mitingą. Likus 3 valandoms iki mitingo pradžios, administracijos direktorius priėmė naują pažymėjimą dėl susirinkimo vietos , laiko, formos ir mitingo vietą nustatė Kauno Nemuno saloje. 2014-10-17 dalyvavusiam vienam iš mitingo organizatorių vietos pakeitimo motyvai nebuvo paaiškinti. Šis administracijos direktoriaus išduotas pažymėjimas yra neteisėtas. Pagal Susirinkimų įstatymo 14 str., likus mažiau kaip 48 valandoms iki mitingo pradžios, savivaldybė turi teisę tiktai siūlyti pakeisti mitingo vietą. Jis pats apie pakeistą vietą sužinojo beveik prieš mitingo pradžią, nes dėl šeiminių aplinkybių buvo išjungęs telefoną. Mitingo vietos specialiai paruošti nereikėjo, turėjo tik megafoną. Mitingo nepravedė nurodytoje Nemuno saloje, nes žmonės buvo sukviesti būtent į Vienybės aikštę. Per mitingą jokių incidentų neįvyko, jis truko apie 40 minučių.

Liudytojas G. G. parodė, kad spalio 9 , gavus leidimą, buvo pasirengta mitingui, išplatinti kvietimai. Mitingo dieną apie 14 valandą buvo bandoma uždrausti mitingą. Administracijos direktorius savavališkai priėmė potvarkį, kuriuo pakeitė mitingo vietą , nepaaiškindamas motyvų. Vienam iš mitingo organizatorių E. S. nepavyko prisiskambinti, nes buvo išjungtas jo telefonas.

Liudytojas J. V. parodė, kad jis buvo vienas iš organizatorių, tačiau jo niekas neinformavo apie tai, kad pakeista mitingo vieta. Jis pats mitinge nedalyvavo.

Liudytojas A. V. S. parodė, kad spalio 17 d. apie 13.45 val. buvo pakviestas į Kauno miesto savivaldybę kaip visuomeninis atstovas. Kartu su juo buvo ir vienas iš mitingo organizatorių G. G.. Administracijos direktorius priėmė vienašališką sprendimą pakeisti mitingo vietą, jokio derinimo nebuvo. G. G. dokumento nepasirašė, argumentų dėl ko priimtas būtent toks sprendimas nepaaiškino.

Liudytojas D. R. parodė, kad socialiniuose tinkluose ir iš kitų asmenų informacijos sužinojo, kad mitingo metu galimos kitų asmenų provokacijos. Įvertindamas tai, kad policijai patogiau mitingo dalyvius apsaugoti Nemuno saloje, priėmė sprendimą mitingo neatšaukti, o pakeisti jo organizavimo vietą. Posėdyje dalyvavę organizatoriai pažymėjimo nepasirašė, tačiau su turiniu buvo supažindinti.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2014-10-17 dieną buvo atsakingas už pareigūnų darbą mitingo metu. Tos dienos metu gavo naują savivaldybės administracijos pažymėjimą, kad mitingas turi būti organizuojamas ne Vienybės aikštėje, o Nemuno saloje. Paskambino vienam iš organizatorių ir apie tai informavo. 18 val. Vienybės aikštėje informavo kitus organizatorius apie pakeistą vietą. Organizatoriai priėmė sprendimą mitingo vietos nekeisti, policijos pareigūnai mitingo nenutraukė. Mitingo dalyvių buvo apie 50 žmonių, incidentų nekilo.

Liudytoja R. O. parodė, kad surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes buvo duomenų dėl padaryto teisės pažeidimo. Jai buvo žinoma, kad buvo pakeista mitingo vieta. E. S. apie tai buvo informuotas.

Administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybė 2014-10-09 išdavė leidimą surengti mitingą 2014-10-17 17.30-19.30 val. Kauno Vienybės aikštėje, prie Karo muziejaus (b.l.16).2014-10-17 13.30 val. Kauno miesto savivaldybės administracijoje įvyko posėdis, dalyvaujant G. G., kurio metu nutarta pakeisti 2014-10-09 pažymėjimuose įvardintą organizuojamo susirinkimo vietą ir leisti organizuoti susirinkimą Kauno Nemuno saloje (b.l.11).Šiuo pagrindu administracijos direktorius D. R. 2014-10-17 priėmė naują pažymėjimą dėl organizuojamo mitingo, kuriame nurodyta mitingo vieta Nemuno saloje (b.l.12).

ATPK 188⁷ str. 1 d. norma, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo pažeidimą, yra blanketinio pobūdžio, todėl, inkriminuojant minėtos teisės normos pažeidimą, būtina išvardyti konkrečias Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. E. S. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 9str. 1d. 5 p.,11 str. Sutinkamai su šio įstatymo 9 str.1d.5p. straipsnio nuostatomis, policijos pareigūnai susirinkimą gali nutraukti, kai dalyviai tyčia šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo nustatytą susirinkimų organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo formą, vietą ar laiką). Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai, stebėję mitingą, jo nenutraukė. Ši aplinkybė patvirtinta vaizdo įrašo duomenimis, liudytojų V. P., G. G. ir A.V. S. parodymais, E. S. paaiškinimu. Šie įrodymai paneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą aplinkybę, kad E. S. tyčia šiurkščiai pažeidė nustatytą tvarką. Patys policijos pareigūnai, nenutraukę vykstančio mitingo, patvirtino aplinkybę, kad tyčia šiurkščiai nustatyta tvarka pažeista nebuvo. Todėl E. S. negali kilti administracinė atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos Susirinkimo įstatymo 11 str. (susirinkimo organizatorių ir dalyvių atsakomybė), nes kitų Susirinkimo įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 12 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo privalo šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti sklandų pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimą. Kaip matyti iš liudytojų G. G., A.V. S., D. R. parodymų, posėdyje dalyvavęs vienas iš mitingo organizatorių G. G. nesutiko su priimtu sprendimu pakeisti mitingo vietą, atsisakė priimti pateiktą dokumentą, t.y. neįvyko abiejų pusių sklandus sutarimas. Vertintina ir ta aplinkybė, kad E. S. apie priimtą naują pažymėjimą dėl mitingo vietos sužinojo prieš pat mitingo pradžią, nes dalyvavo laidotuvėse ir telefonas buvo išjungtas. Šią aplinkybę patvirtina ne tik paties E. S. paaiškinimas, bet ir teismo posėdyje apklausti liudytojai G. G., A.V. S.. Teismas pažymi, kad Susirinkimų įstatyme nėra reglamentuota tvarka dėl susirinkimų vietos, laiko, formos pakeitimo. Pagal suformuotą teismų praktiką tuo atveju, kai teisės norminiai aktai nenustato aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, kad būtų suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-1914/2011 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime pažymėjo, jog „<...> susirinkimo organizatoriai gali laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir būdą. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bet koks pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas turi atitikti šias sąlygas – teisė ar laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai šiuo ribojimu siekiama teisėto tikslo , be to, ribojimas pripažįstamas teisėtu ir būtinu demokratinėje visuomenėje, tik jei laikomasi proporcingumo principo ( Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas, 2009 m. spalio 8 d. nutarimas). Nagrinėjamojoje byloje liudytoju apklaustas savivaldybės administracijos direktorius D. R. nurodė mitingo vietos pakeitimo priežastį – t.y. viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie galimas provokacijas, t.y. dėl viešojo saugumo. Be to, policijos pareigūnams Kauno Nemuno saloje patogiau apsaugoti mitingo dalyvius.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Susirinkimo įstatymo 14 str. 3 d., jeigu policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, jie privalo imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nors mitingo vietos pakeitimu buvo siekiama teisėto tikslo, tačiau toks ribojimas negali būti pripažintas proporcingu. Grėsmių pašalinimo prevencija galėjo būti užtikrinta kitais įstatyme numatytais būdais, nes būtent tai yra policijos pareigūnų veiklos objektas.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai yra nepakankami neabejotinai išvadai ,kad E. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 ⁷ str.1d, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu teismas

Nutaria:

administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą E. S. atžvilgiu pagal 187 ⁷ str.1d nutraukti, nes nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.