Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2016-03-18, apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 prom. girtumas) konflikto metu tyčia tris kartus sudavė ranka per galvą žmonai M. M., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais V. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su žmona M. M. ir sūnumi A. M.. 2016-03-18, apie 09.00 val., jis grįžo į namus išgėręs degtinės 200 g ir alaus vieną skardinę. Dėl to, kad buvo girtas, tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Jo metu jis nesusitvardė ir žmoną pastūmė toliau nuo savęs, o po to sudavė jai 2 ar 3 nestiprius smūgius su ranka į galvą. Tada žmona iš karto paskambino policijai, o jis atsigulė į lovą ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu žmona buvo virtuvėje. Iki atvykstant pareigūnams, jis bandė atsiprašyti žmonos dėl savo poelgio, tačiau ji su juo nesikalbėjo. Anksčiau tarp jo ir žmonos yra ne kartą kilę žodiniai konfliktai, kadangi jis per dažnai vartojo alkoholį. Dėl savo poelgio jis labai gailisi ir pažada, kad daugiau taip nepasikartos (b. l. 22).

Nukentėjusiosios M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-03-18, apie 11.30 val., girtas vyras V. M. trenkė jai su ranka 3 kartus per galvą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Visas konfliktas įvyko jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie sukonfliktavo, nes vyras, būdamas girtas, vėl paėmė bendrus šeimos pinigus ir norėjo eiti pirkti alkoholio. Ji to neleido, todėl jis ją ir sumušė. Į medikus ji nesikreipė, nes sužalojimai nepadaryti. Kai tik vyras išgeria, pradeda triukšmauti ir ji negali su juo susitvarkyti (b. l. 12-14).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. 2016-03-18 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016-03-18, apie 11.30 val., gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini)., vyras smurtauja prieš savo žmoną. Atvykus į vietą, į pareigūnus kreipėsi M. M., kuri pareiškė, kad prieš ją smurtavo vyras V. M.. Jis sudavė jai smūgius ranka į galvą. Ji sakė, kad skauda galvą, tačiau nuo med. pagalbos atsisakė. Ji minėjo, kad taip yra buvę ir anksčiau, tik nerašė pareiškimų. Liudytojų nebuvo. V. M. paaiškino, kad žmona pati kelia konfliktus ir jį provokuoja. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policiją (b. l. 1-2).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2016-03-18, 12:44 val., V. M. nustatytas 1.54 ‰ girtumas (b. l. 27).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai M. M., o būtent, kad, jis, 2016-03-18, apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 prom. girtumas) konflikto metu tyčia tris kartus sudavė ranka per galvą žmonai M. M., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo V. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 35-36).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį - žmoną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. M. - praeityje neteistas (b. l. 32), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 30-31), dirba (b. l. 33, 34). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 12 mėnesių - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi įpareigojimai – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei nevartoti alkoholinių gėrimų, tai yra psichiką veikiančių medžiagų, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui nesiūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, tačiau teismas mano, kad įpareigojimas kaltinamajam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-03-18, 12.30 val., iki 2016-03-19, 15.08 val. (2 paros) (b. l. 18, 24). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įskaityti į bausmę V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-18, 12.30 val., iki 2016-03-19, 15.08 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.