- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-16
- Bylos Nr.
- N-756-573-07
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Andriaus Rainato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutarties Andriaus Rainato administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato viešosios policijos Verkių policijos nuovados (toliau – ir Institucija) pareigūnas Andriui Rainatui 2006 m. rugsėjo 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 21 d. apie 20.00 val. Ožkinių sodų 1-oje g., 228 sklype, Vilniuje, per automobilio Audi A6 automagnetolą garsiai leido muziką, kuri trikdė viešąją rimtį; 2006 m. rugpjūčio 22 d. apie 10.00 val. to paties sklypo teritorijoje vaikščiojo nuogas ir šlapinosi viešojoje vietoje aplinkiniams matant, pažeisdamas viešąją tvarką bei žmonių rimtį. A. Rainato veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį ir 183 straipsnio 1 dalį.
Kadangi A. Rainatas yra policijos pareigūnas, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato viešosios policijos Verkių policijos nuovados pareigūnas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutarimu nutarė administracinę bylą dėl prieš tai nurodytų administracinių teisės pažeidimų drausminės atsakomybės klausimui spręsti perduoti į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą.
II.
A. Rainatas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. rugsėjo 6 d. Institucijos pareigūno nutarimą. Apeliantas nurodė, kad sodo sklypas nuosavybės teise priklauso jo motinai, sklypas atvertas aukšta gyvatvore bei apjuostas tvora, todėl pašaliniams asmenims yra neįmanoma patekti į sodo teritoriją be sodo šeimininko leidimo, be to, nebūnant sklypo teritorijoje, yra sudėtinga matyti, kas joje vyksta. Todėl pareiškėjo veiksmai buvo atlikti ne viešoje vietoje ir jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 21 d. apie 22.00 val. atvykę pareigūnai paprašė išjungti muziką ir nekelti triukšmo. Po šio pokalbio pareiškėjas muziką išjungė, be to, prieš atvažiuojant policijos pareigūnams, pareiškėjas įspėjimo ar prašymo dėl garsiai sklindančios muzikos iš kaimynų nesulaukė, todėl nežinojo, kad muzika per garsiai groja ir trikdo aplinkinių poilsį. Dėl šių priežasčių pareiškėjas taip pat nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. Be to, pareiškėjas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo supažindintas su visa tyrimo medžiaga (filmuota medžiaga), o administracinio teisės pažeidimo byla ir visa su ja susijusi medžiaga į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą buvo išsiųsta 2006 m. rugsėjo 7 d., t. y. nepraėjus nustatytam terminui, per kurį nutarimas gali būti apskųstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 9 d. nutartimi A. Rainato skundo netenkino, Institucijos priimtą nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad priimant nutarimą, kuriuo nutariama administracinio teisės pažeidimo bylą drausminės atsakomybės klausimui spręsti perduoti kitai įgaliotai institucijai, neturi būti analizuojama asmens teisės pažeidimo sudėtis. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti A. Rainato veikos požymiai atitinka ATPK 183 straipsnio 1 dalies ir 174 straipsnio turinį. A. Rainato elgesio seka išdėstyta nukentėjusiojo pareiškime ir paaiškinime, sodų bendrijos narių paaiškinimuose, tarnybiniuose pranešimuose, nuotraukose. Institucija pagal tyrimo medžiagoje esančius įrodymus tinkamai kvalifikavo asmens veiką ir pagrįstai priėmė nutarimą perduoti tyrimo medžiagą dėl drausminės nuobaudos taikymo į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą. Teismas taip pat konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos išsiuntimas į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą nepažeidė A. Rainato interesų, nesukėlė kliūčių apskųsti nutarimą.
III.
Apeliaciniu skundu Andrius Rainatas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos pareiškėjas buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliantas nurodė šiuos argumentus:
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nutarime, kuriuo nutariama administracinio teisės pažeidimo bylą drausminės atsakomybės klausimui spręsti perduoti kitai įgaliotai institucijai, neturi būti analizuojama asmens teisės pažeidimo sudėtis. Tokia išvada prieštarauja ATPK 286 straipsnio 1 daliai, 15 straipsnio 1 daliai ir 3 daliai. Institucijos nutarime nebuvo įrodyta, ar yra visi administracinio teisės pažeidimo būtini sudėties elementai.Priimant Institucijos nutarimą ir teismo nutartį, buvo remiamasi tik sodo kaimyno A. Panavo pareiškimu (paaiškinimu) ir nebuvo apklausti įvykių liudytojai, t. y. kartu su apeliantu sode buvę žmonės. Tuo buvo pažeisti ATPK 248 straipsnis, 257 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo nepatenkinti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad Institucijos administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina tyrimo metu surinkta medžiaga: pareiškimai, paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai ir filmuota vaizdo medžiaga. Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų, tokiais atvejais, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią, įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia teisę į normalią ir ramią aplinką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis Amūras Panavas prašo apeliacinio skundo nepatenkinti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą. Nukentėjusiojo nuomone, A. Rainato patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimą vertins Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, todėl ši institucija ir privalės įvertinti, ar apeliantas savo veiksmais padarė teisės pažeidimą, kokie įrodymai tai patvirtina ir t. t. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2006 m. rugsėjo 6 d. Institucijos nutarime neturėjo būti analizuojama asmens teisės pažeidimo sudėtis. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti apelianto veikos požymiai formaliai atitinka ATPK 183 straipsnio 1 dalies ir 174 straipsnio turinį.
Nukentėjusiojo žemės sklypą nuo apelianto žemės sklypo skiria tik permatoma vielos tinklo tvora, todėl tiek apelianto žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra gerai matomi iš nukentėjusiojo žemės sklypo, tiek nukentėjusiojo žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra gerai matomi iš apelianto žemės sklypo. Todėl yra nepagrįstas apelianto teiginys, kad nebūnant apelianto žemės sklypo teritorijoje, yra sudėtinga matyti, kas joje vyksta, ir kad apeliantas negalėjo matyti, jog nukentėjusiojo žemės sklype yra žmonės, tarp jų ir vaikai. Be to, viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
ATPK 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais organai (pareigūnai), kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn. ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjusio organo (pareigūno) teisė motyvuotai nutarimu perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimant ATPK 287 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nutarimą, neanalizuojama asmens teisės pažeidimo sudėtis. Anksčiau minėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad perduoti medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo atitinkamam organui (pareigūnui) dėl policijos ar kitokio pareigūno patraukimo drausminėn atsakomybėn galima tik tuomet, kai administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nustatyta tvarka (laikantis ATPK 260 straipsnio reikalavimų) užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, o administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo priimtas nutarimas turi atitikti ATPK 286 ir 287 straipsnių reikalavimus. Tai reiškia, kad nutarimu Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka turi būti konstatuotas (nustatytas) administracinio teisės pažeidimo faktas, taigi ir visi pažeidėjui inkriminuojamų pažeidimų sudėties elementai. Nutarimas dėl teisės skirti administracinę nuobaudą delegavimo institucijai, įgaliotai patraukti apeliantą drausminėn atsakomybėn, yra pakankamas ir privalomas tai institucijai teisinis pagrindas svarstyti konkrečios drausminės nuobaudos jam paskyrimo klausimą, nekvestionuojant paties administracinio teisės pažeidimo fakto. Gi pirmosios instancijos teismo pareiga, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, kuriame išdėstomi motyvai dėl nesutikimo su jam inkriminuotais pažeidimais, yra ištirti ir įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti, t. y. patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Rainatas kaltinamas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu: viešosios rimties trikdymu ir nedideliu chuliganizmu. Nagrinėjamoje byloje šių pažeidimų padarymas įrodinėjamas pareiškimais, paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tačiau į teismo posėdį buvo iškviestas ir apklaustas vienintelis apeliantą kaltinančius parodymus duodantis asmuo – nukentėjusysis A. Panavas. Tokiu būdu buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, kuriame numatyta, kad atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę proceso metu užduoti klausimus kaltinimo liudytojams nuostatos. Nagrinėjamoje byloje kaltinimo liudytojais laikytini ir M. Žemaitienė, A. Pumputis, T. Panavas, I. Kurkulionis, R. Golombevskis, kurių pateikta informacija apie 2006m. rugpjūčio 21 ir 22 d. įvykius buvo įrodinėjama apelianto kaltė.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, o dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Andriaus Rainato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.