Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. L. patvirtinimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš nuteistojo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) asmens bylos matyti, kad R. L. nuteistas Panevėžio apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 str. 8 p., 105 str. 12 p., 271 str. 3 d., vadovaujantis 1961 m. BK 42 str. 1-2 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jam priklausančio turto konfiskavimu. 2003-10-15 Panevėžio apygardos teismas nutartimi, vadovaudamasis 2002-10-29 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. IX-1162 pagal 2000-02-04 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį: perkvalifikavo iš 1961 m. BK 105 str. 8 p. į 2000 m. BK 129 str. 2 d. 9 p., iš 1961 m. BK 271 str. 3 d. į 2000 m. BK 178 str. 2 d., iš 1961 m. BK 105 str. 12 p. į 2000 m. BK 129 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 50 str. 2 d., 63 str., paskyrė R. L. galutinę subendrintą bausmę – 20 metų laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko BVK 157 str. 2 d. 4 p. numatytą privalomą dalį (3/4) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 1 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016-03-31).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. L. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema (40 balų), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaip minėta anksčiau, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog R. L. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, kad jis vertina savo elgesio pasekmes, rodo jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau teismas taip pat įvertina tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2000-02-04 nuosprendžiu R. L. buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir tik vėliau 2003-10-15, pritaikius naująjį BK, nusikalstamos veikos perkvalifikuotos ir paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nedirbo ir didelio noro įsidarbinti nereiškė, finansiškai priklausomas nuo artimųjų; žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Būdamas pataisos namuose nuteistasis buvo baustas už apsvaigimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikaltimą įvykdė taip pat apsvaigęs nuo alkoholio. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis padarė 39 režimo pažeidimus, 29 kartus baustas ir 11 kartų paskatintas, ne kartą atliko jam paskirtą bausmę drausmės grupės sąlygomis. Nors nuteistasis atpažįsta kai kurias problemines savo gyvenimo būdo sritis, linkęs pasimokyti patyrimo, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas sprendžiant problemas, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą. Neformaliąsias nuteistųjų tradicijas vertina kaip neišvengiamus savitarpio santykius, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Nagrinėjamu atveju vis tik išlieka nuteistojo R. L. nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: teisės pažeidimai (ankstesni); lėšų tvarkymas (turi teismo priteistą civilinį ieškinį, pataisos įstaigoje niekada nedirbo). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad nuteistasis, atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, kurie reikšmingi vertinant jo asmenybę ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, šiuo metu yra neatlikęs pakankamai didelės bausmės dalies, todėl R. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2016-04-04 priimtą nutarimą Nr. 93-234 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 str. 2 d. 4 p., BPK 360 str. 5-7 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2016-04-04 nutarimą Nr. 93-234 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė