Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam D. Š., jo gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui, advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 2016 m. kovo 4 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, 8 MGL (301,28 Eur) bauda, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, 2022 m. gegužės 24 d. apie 15 val. 30 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kelyje Vilnius – Lyda 34,2 km. vairavo automobilį VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra – 2,01 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad dėl padarytos veikos gailisi, anksčiau jau buvo administracine tvarka baustas už varavimą išgėrus, apie metus neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą, su kuria kartu gyvena ir kuri jam yra autoritetas.

Teismo posėdžio metu L. Š. parodė, kad ji yra kaltinamojo mama, prašo atleisti jį pagal laidavimą. Nurodė, kad nežinojo apie ankstesnį sūnaus vairavimą išgėrus, tai sužinojo tik šio posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu automobilio savininkės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) direktorius A. A. paaiškino, kad nežinojo, jog kaltinamasis vairuos išgėręs, prašė automobilį grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. Š. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): įvykio registravimo duomenys (b. l. 2-5), pareigūno V. Jurgelevič tarnybinis pranešimas (b. l. 10-11), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 12), alkotesterio parodymai (b. l. 13, 14), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 16), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 17-22), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 23-25), pareigūno D. Čibiro tarnybinis pranešimas (b. l. 26), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 27), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 28-29). Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo D. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla.

Kaltinamojo D. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą, kuri teismui taip pat pateikė atitinkamą prašymą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo pagrįstumo, būtina pažymėti, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis anksčiau teistas, nors teistumas ir yra išnykęs, turtinės žalos šia nusikalstama veika nepadaryta. Tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje negalima pripažinti, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip paaiškino pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, jis jau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, iš jo buvo atimta teisė vairuoti, taip pat kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat baustas už viešosios tvarkos pažeidimą dėl pasirodymo neblaiviu viešoje vietoje, tačiau savo elgesio nekeičia. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, todėl darytina išvada nesant pakankamo, jokių abejonių nekeliančio pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atitinkamai netenkinant teisminio nagrinėjimo metu pareikšto prašymo dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

Skiriant kaltinamajam D. Š. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, teistas, nors teistumas šiuo metu išnykęs (b. l. 55-57), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 58-77), dirba (b. l. 79). Atsižvelgdamas į tai, taikydamas BK 47 straipsnį, teismas sprendžia, kad D. Š. skirtina bauda, kurios dydis nustatomas didesnis už minimumą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju D. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Remiantis tuo, D. Š. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, tačiau neigiamą kaltinamojo asmenybę, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejų metų terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022 m. gegužės 31 d. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju D. Š. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. D. Š. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini). Byloje negauta duomenų, jog transporto priemonės savininkei buvo žinoma, jog D. Š. vairuos transporto priemonę. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, aptariamos transporto priemonės vertė yra 1 720 Eur su PVM (b. l. 32). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš D. Š. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti 1 720 Eur suma. Tai atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus, o D. Š. vairuotojo pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas jį išdavusiai įstaigai – valstybės įmonei „Regitra“.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką bylose, kuriose gynėjo dalyvavimas yra privalomas, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį valstybės patirtos išlaidos teisinęi pagalbai nėra priteisiamos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam skirti jam 51 BBND (MGL) (2 550 eurų) baudą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti D. Š. bausmę – 34 BBND (MGL) (1 700 eurų) baudą.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti D. Š. trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022 m. gegužės 31 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, o D. Š. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai įstaigai – valstybės įmonei „Regitra“.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš D. Š. valstybės naudai automobilio VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 720 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt eurų).

Grąžinti automobilį VOLVO S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo savininkei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš kaltinamojo valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Bauda turi būti sumokėta per dviejų mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „Luminor Bank“; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB „Luminor Bank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“ ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtis – „bauda 1-896-1130/2022“. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.