Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-182-365/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
1S-182-365/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-182-365/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14, 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. S. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. lapkričio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 9 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiškai atliko 2016 m. gegužes 9 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. vasario 21 d. buvo 8 mėnesiai 19 dienų.

2. Lygtinio paleidimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019-02-25 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-03 nutartimi atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S.. Žemesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis darė išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį M. S. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nes jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Iš skundo turinio seka, kad nuteistasis M. S. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, pasisakydamas dėl teismo argumentų, jog jis (M. S.) nelankė AA grupės užsiėmimų bei programos „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ užsiėmimų, akcentuoja, jog šios programos ir užsiėmimo jis nelankė dėl to, jog 5 mėnesius dirba ir gyvena be sargybos atskiroje teritorijoje, todėl tokių nuteistųjų niekas neįleidžia į bendrus užsiėmimus, kurie vyksta pataisos namų teritorijoje, todėl šių rekomendacijų jis negalėjo įvykdyti ne dėl savo kaltės. Taip pat akcentuoja, jog atlikdamas bausmę jis dirba Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento mokymo centre, gauna atlyginimą ir pastoviai moka likusius įsiskolinimus antstoliams. Pabrėžia, jog būdamas paleistas į laisvę, jis (M. S.) turės darbą ir pajamas, todėl dirbdamas galės greičiau dengti įsiskolinimą. Prašo tenkinti jo skundą atsižvelgiant ir į vieningą Lygtinio paleidimo komisijos nuomonę, į tai, jog jis yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, lankė pataisos namuose visas grupes ir užsiėmimus, įgijo specialybę, atlikdamas bausmę dirba be sargybos, turi senus tėvus, kuriems nori padėti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. skundas atmestinas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

6. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.). Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priešingai nei mano nuteistasis, svarstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti, jo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nurodytas argumentas dėl AA grupės užsiėmimų bei programos „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ užsiėmimų nelankymo ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai.

8. Skunde M. S. pagrįstai pažymi, kad pateiktoje medžiagoje yra teigiamai jį charakterizuojančių duomenų (pataisos įstaigoje dirba, įgijo specialybę, dalyvauja programose), jis turi motyvaciją keisti gyvenimo stilių, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų. Šios ir kitos skunde nurodytos teigiamai asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, kurios buvo įvertintos ir žemesnės instancijos teismo; be abejo, tai rodo, kad nuteistasis stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Tačiau pažymima, kad aplinkybės, jog M. S. dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius, būdamas laisvėje yra pasiryžęs dirbti, yra svarbios, tačiau nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog M. S. iki šio teistumo praeityje teistas net aštuonis kartus, bausmes įkalinimo įstaigoje atliko septynis kartus, jo padaryti nusikaltimai nėra tapatūs, penki iš jų smurtinio pobūdžio, siekiant kitų žmonių paklusimo, padaryti esant neblaiviam. Iš 2019-02-11 socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuteistasis pats pripažįsta kartojantis tas pačias klaidas, siekdamas tiesioginio atlygio, kas dažnai jį priveda prie teisės pažeidimų. Be to, nors šio skundo nagrinėjimo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ir buvo 3 kartus skatintas, tačiau bausmės atlikimo metu jis taip pat 4 kartus buvo pažeidęs rėžimo reikalavimus ir 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Tokie duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad M. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, nes kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų ar tardymo izoliatoriaus taisyklėms. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, tai laikytina neigiamai nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe ir nesudaro pagrindo laikyti nuteistąjį nebaustu per bausmės atlikimo laikotarpį, kuomet vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo laiku ir sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10. Vertinant M. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus pažymėtina, kad nuteistasis priklauso vidutinei nusikalstamumo rizikos grupei – 59 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką, iš jų statiniai veiksniai – 35 balai (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 24 balai (yra galimybė sumažinti). Įvertinus aplinkybę, jog lyginant su ansktesniu įvertinimu šis verinimas tesumažėjo 1 balu, spręstina, jog šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals, įvertinus įvykdytų nusikaltimų pavojingumą bei tai, jog jis atlieka bausmę už tris savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei (vagystė ir plėšimas), kuomet veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, būdamas nusikaltimų iniciatoriumi ir aktyviu vykdytoju veikiant bendrininkų grupėje.

11. Pasisakant dėl skundo argumentų, nuteistajam manant, jog apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo prieštaravo Komisijos išvadoms, pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas nei Komisijai, nei teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formalius reikalavimus, jį taikyti. BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau tik teismas sprendžia, ar jos pakanka išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės apribojimus, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne bausmės forma. Pažymėtina, kad teismas, darydamas išvadas, yra savarankiškas ir nepriklausomas bei vadovaujasi tik įstatymais, todėl jo nevaržo komisijos sprendimas ar nuteistojo išdėstyta nuomonė, jei teismas padaro priešingas išvadas.

12. Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu M. S. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Skundžiamojoje nutartyje netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir jos neleidžia konstatuoti, kad M. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-03 nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis