- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-08-28
- Bylos Nr.
- I-601-142/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Halina Zaikauskaitė (pran.), Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Blauzdžiaus ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Antanui Šiupieniui, atsakovės atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. komercinės firmos „Aleksandras“ skundą dėl sprendimų panaikinimo, atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI prie FM), trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2007 09 07 sprendimą Nr. S-150-(7-127/2007).
Paaiškina, kad skundžiamą sprendimą Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės priėmė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 06 15 sprendimo Nr. 69-142.
Šalies argumentai
Pareiškėja su MGK sprendimu nesutinka. Aiškina, kad joks Lietuvos Respublikos teisės aktas ar kitas norminis teisės aktas nedraudžia Lietuvoje ir Europos Sąjungoje laisvai pirkti ir parduoti nuosavybę, siekiant gauti ekonominę naudą. Sandorio sudarymas ir turto įsigijimas pagal Civilinį kodeksą nėra draudžiamas ir ribojamas.
Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas Sutarties laisvės principas. Dėl kainos šalys tariasi savo nuožiūra. Aiškina, kad siekiant paneigti automobilių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų sąlygų atitikimą tikrajam sutarties turiniui ir įrodyti, jog šis turtas buvo įgytas didesne kaina, reikia pripažinti atitinkamas pirkimo-pardavimo sutarties dalis negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias viešajai tvarkai (CK 1.81 str.), dėl to, kad jomis siekta išvengti mokesčių mokėjimo, būtina nustatyti pardavėjo asmens tapatybę. Šiuo atveju nenurodyta, kuris įmonės darbuotojas pardavė automobilius, tuo tarpu absoliučia dauguma atvejų pardavėją atstovauja pardavimo agentai. Pareiškėjai priskirta pajamų dalis savo esme ir turiniu atitinka agento gaunamų pajamų apibūdinimą. Jeigu mokesčių administratorius būtų tyręs ir vertinęs visą informaciją, būtų pastebėjęs, kad įmonės veiklos vieta yra tik Tauragės miestas. Tuo tarpu sandoriai yra vykę visoje Lietuvoje. Jeigu mokesčių administratorius būtų ištyręs įmonės kelionės lapų, komandiruočių ir tabelių įrašų turinį, būtų pastebėjęs, kad įmonės darbuotojai sandorio sudarymo metu sandorio negalėjo būti sandorio sudarymo vietoje. Mano, kad mokesčių administratorius tik išimtinais atvejais ex officio (savo iniciatyva) gali laikyti sandorį negaliojančiu, bet tik tuomet, kai yra akivaizdus jo negaliojimo pagrindas ir jokių papildomų įrodymų nereikia.
Atkreipia dėmesį į tai, kad inspekcija, netiesiogiai apskaičiuodama mokesčio bazę, vadovavosi informaciniu leidiniu „Automobilių kainos Lietuvoje“, tačiau šios informacijos nėra akto prieduose, o akte ir sprendimuose nenurodomi konkretūs šaltinių daviniai, todėl patikrinti VMI naudojamą informaciją yra sunku. Teigia, kad iš Patikrinimo akto neaišku, kokiu pagrindu vadovaudamasis mokesčio administratorius netiesiogiai nustatinėjo mokesčio bazę. Iš Patikrinimo akto matyti, kad visa informacija mokesčių administratoriui buvo prieinama ir ekonominių modelių taikymas savo turiniu apima tik atskirų sandorių užslėptą peržiūrėjimą ir neatitinka įstatymo jam keliamų tikslų. Iš akto turinio neaišku, ar vietos mokesčių administratorius priėmė procesinius sprendimus, suteikiančius teisę taikyti ekonominius modelius. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratorius netinkamai vykdė Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. ir nepagrindė visų savo išvadų įrodymais, iš akto turinio neaišku, kokius įmonės dokumentus tyrė mokesčių administratorius, prieduose nėra pakankamai informacijos. Taip pat nebuvo atlikti jokie skaičiavimai, kurie privalomi taikant ekonominių modelių metodą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka ir su paskolos sutarties su UAB „Juorupė“ vertinimu. Mano, kad nepagrįstai šiai bendrovei priklausantys pinigai laikomi pareiškėjos pajamomis. Patikrinimo aktas nepatvirtinamas dokumentais - nepridėti pinigų perdavimo faktą patvirtinantys dokumentai. Mano, kad išvados negalėjo būti padarytos remiantis vien įforminta sutartimi ir įmonės vadovo paaiškinimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad rašydama pastabas dėl Patikrinimo akto nurodė, jog įmonė yra gavusi avansų iš pirkėjų, tačiau šis teiginys nebuvo įvertintas, avansų sumos buvo laikomos įmonės pajamomis, neatsižvelgiant į tai, kad įmonė dar nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į avansus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad teismo posėdyje apklausus liudytojus paaiškėjo, jog jie automobilių kainas nurodė mažesnes, nei teigia mokesčių inspekcija, be to, pinigus pirkėjai mokėjo nenustatytiems asmenims ir ne pareiškėjo firmoje. Mano, kad tai rodo, jog mokesčių administratorius netinkamai ištyrė mokestinio ginčo aplinkybes. Mano, kad Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 70 str. 1 d. prieštarauja gero viešojo administravimo principams, nes pernelyg daug teisių suteikia mokesčių administratoriui, tuo pačiu prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI prie FM, Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 75-79) pasisako, kad su skundu nesutinka.
Paaiškina, kad 2001 01 01 – 2006 04 30 laikotarpio patikrinimo metu Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) surašė 2007 01 22 patikrinimo aktą Nr. 20-06-10-27, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiavo mokesčių įstatymų nustatyta tvarka 219 Lt PVM, 460 LT PVM delspinigių, 19 Lt atskaitymų į kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą, 8 Lt šių atskaitymų delspinigių, 804 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 224 Lt šių įmokų delspinigių, 6 842 Lt pelno mokesčio, 1 804 Lt pelno mokesčio delspinigių bei 23 615 Lt PVM, 3 329 Lt PVM delspinigių, 572 Lt atskaitymų į kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą, 226 Lt šių atskaitymų delspinigių, 28 494 Lt pelno mokesčio, 7 287 Lt pelno mokesčio delspinigių, mokesčių bazę nustačius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundė tik dalį nurodymų sumokėti atitinkamus mokesčius, sutiko su nurodymais sumokėti 6 842 Lt pelno mokesčio, 1 804 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 1 368 Lt pelno mokesčio baudos.
Atsakovė remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis ir Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 05 24 įsakymu Nr. VA-103. Teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įmonės 2001 01 01 – 2006 04 30 laikotarpio ūkinės-finansinės veiklos rezultatus galima nustatyti tik iš dalies, nes įmonė 2003 bei 2005 - 2006 metais pateikė neteisingus duomenis apie įmonės gautas pajamas. Nustatyta, kad įmonė 2005 07 07 – 2006 04 07 laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 51 453 Lt pajamų, gautų iš pirkėjų už Lietuvoje parduotus automobilius. Patikrinimo metu buvo apklausti 25 asmenys, kurie 2005 – 2006 metais iš įmonės įsigijo automobilius. Iš byloje pateiktų asmenų paaiškinimų, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių ir įmonės kasos pajamų orderių matyti, kad 14 asmenų nurodė, kad už automobilius mokėjo daugiau, negu įmonė atvaizdavo buhalterinės apskaitos dokumentuose, arba jie sumokėjo įmonei už transporto priemonių įsigijimo dokumentų tvarkymą, nors įmonė šių pajamų visai neatvaizdavo savo apskaitoje.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundo netenkinti.
Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 81-82) paaiškino, kad su skunde išdėstytais motyvais nesutinka. Nesutinka, kad automobilių pirkimo – pardavimo sutartys turi būti nuginčytos teismine tvarka. Paaiškina, kad vertinant sandorius buvo vadovaujamasi specialiosios teisės normomis – Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnyje įtvirtinta mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tvarka. Mokesčių teisė yra viešosios teisės šaka, todėl mokesčių apskaičiavimui taikomi mokesčių įstatymai netgi jei vertinami civilinės teisės reguliuojami sandoriai.
Teigia, kad nepagrįstas skundo teiginys, kad firmos pajamos pagal savo esmę ir turinį atitinka pardavimo agento gaunamoms pajamoms. Firmos faktiškai vykdoma ir įregistruota veikla yra „Mažmeninė prekyba automobiliais“ bei „Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla“. Tarpininkavimo ar prekybos agento veiklos firma nėra registravusi, patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad firma tokią veiklą vykdo. Firma savo vardu įgyja automobilius, juos parduoda su antkainiu ir tokiu būdu gauna pelną.
Mano, kad skunde minima aplinkybė, jog firmos veiklos vieta yra tik Tauragės miestas, o automobilių pirkimo pardavimo sandoriai buvo vykdomi visoje Lietuvoje, yra neesminė ir priskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių dydžiui įtakos neturi.
Mano, kad skundžiamo mokesčių administratorių sprendimai ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra motyvuoti, pagrįsti ir teisėti, todėl A. P. komercinės firmos „Aleksandras“ skundą tenkinti nėra pagrindo. Prašė bylą nagrinėti Tauragės AVMI atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad skundas netenkintinas
1. Faktinės aplinkybės.
Nustatyta, kad Tauragės AVMI patikrino A. P. komercinę firmą „Aleksandras“ ir patikrinimo rezultatus surašė 2007 01 22 Patikrinimo akte Nr. 20-06-10-27 (t. I, b. l. 9 – 27). Patikrinimo akte daromos išvados. Nurodoma, kad firma, parduodama Lietuvoje 14 transporto priemonių, dokumentuose (pažymose – sąskaitose) nurodė mažesnę pardavimo kainą ir tokiu būdu per laikotarpį nuo 2005 07 07 iki 2006 04 07 neapskaitė 51 453 Lt pajamų už parduotus automobilius. Nurodoma, kad firmos apskaitoje prekių pardavimo, paslaugų suteikimo kainos nurodytos apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis iš dalies nevyko, nes dokumentuose nurodytos nerealios automobilių pardavimo kainos, todėl dalis sandorių firmoje yra pagrįsti nesąžiningais veiksmais, kurie iškreipia aplinkybes, su kuriomis mokesčio įstatymas sieja apmokestinimo tvarką, tai padaryta turint tikslą gauti mokestinę naudą. Akte pažymėta, kad tokios aplinkybės, vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 dalimi, suteikia mokesčių administratoriui teisę apskaičiuojant mokesčius priklausančią mokėti mokesčių sumą apskaičiuoti pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą, atsižvelgiant į visas vertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parenkant mokesčių administratoriaus nustatytus vertinimo metodus. Pažymėta, kad mokesčių administratorius, atlikdamas tokį vertinimą, vadovaujasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 05 24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių II skyriaus 6.3.6 punktu. Surinktiems duomenims vertinti pasirinktas ekonominių modelių vertinimo metodas, kurį naudojant atliktas mokesčio bazės skaičiavimas pagal surinktą medžiagą – informaciją iš informacinių leidinių, gautą iš kitų asmenų (automobilių pirkėjų). Pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog naudotų automobilių kainos, nurodytos informaciniuose leidiniuose, artimos kainoms, faktiškai sumokėtoms už automobilius pagal pirkėjų paaiškinimus, tai taikant mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apskaičiavimui paimti duomenys iš pirkėjų – liudytojų paaiškinimų. Taikant tokį vertinimą buvo apskaičiuoti PVM, atskaitymų į kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą, pelno mokestis. Dėl to buvo papildomai apskaičiuoti mokesčiai – 7 849 Lt PVM, 15 766 Lt PVM, 3 329 Lt PVM delspinigių, 572 Lt atskaitymų į kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą, 226 Lt delspinigių, 28 494 Lt pelno mokestis ir 7 287 Lt delspinigių. Pareiškėjas iš dalies nesutiko su Patikrinimo akto išvadomis ir dėl jų pateikė pastabas (t. I, b. l. 28-32). Tauragės AVMI 2007 03 19 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ papildomai apskaičiuoti mokesčiai, kuriuos ginčijo pareiškėjas, buvo patvirtinti, skirtos baudos (t. I, b. l. 34 – 37). Pareiškėjas skundė sprendimą, VMI prie FM 2007 06 15 sprendimu Nr. 69-142 (t. I, b. l. 42-45) iš esmės toje dalyje, dėl kurios vyksta ginčas, patvirtino Tauragės AVMI sprendimą. VMI sprendimą pareiškėjas skundė Mokestinių ginčų komisijai prie Vyriausybės. MGK 2007 09 07 sprendimu Nr. S-150 (7-127/2007) patvirtino VMI 2007 06 15 sprendimą Nr. 69-142. MGK sprendime analizuojami faktiniai duomenys ir teisės aktai, reglamentuojantys mokesčių apskaičiavimo tvarką, ir daroma išvada, kad nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog mokesčių administratorius pagrįstai padarė išvadą, kad įmonė netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, vietos mokesčių administratoriui pateikė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis metinėse PVM, PM ir Atskaitymų deklaracijose apie savo gautas pajamas. Tokios aplinkybės atitiko VMI viršininko 2004 05 05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Taisyklių 4 punkto reikalavimus, todėl mokesčių administratorius pagrįstai įmonės mokesčių bazę apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į automobilių pirkėjų apklausų duomenis bei į tai, kad įmonė savo veikloje nuo 2004 08 31 iki 2006 10 26 naudojo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas ir nedeklaruotas 206 300 Lt pajamas. Pagal dokumentus įmonės buhalterinėje apskaitoje nustatytas piniginių lėšų trūkumas tokiai sumai. Šiai aplinkybei paneigti įmonė patikrinimo metu mokesčių administratoriui pateikė 2003 06 01 tarp įmonės ir UAB „Juorepė“ sudarytą investicinę sutartį, pagal kurią bendrovė suteikė įmonei būtent tokio dydžio paskolą. Tačiau , MGK nuomone, patikrinimo metu surinktų įrodymų pagrindu mokesčių administratorius paneigė šios paskolos suteikimo faktą ir konstatavo, kad šia sutartimi buvo siekiama įteisinti neapskaitytas ir nedeklaruotas pajamas.
Mokestinio patikrinimo metu Tauragės AVMI apklausė 25 asmenis, pirkusius automobilius pagal pirkimo-pardavimo dokumentus iš pareiškėjo A. P. firmos. Inspekcija nustatė, kad 11 pirkėjų nurodė, jog realiai už automobilius sumokėjo daugiau nei nurodyta pareiškėjo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. 5 asmenys nurodė, kad mokėjo ir už dokumentų sutvarkymą. Nagrinėjant bylą teisme automobilių pirkėjai buvo apklausti liudytojais. Pastebėtina, kad ir teismuose jie nurodė beveik tas pačias sumas, už kurias jie realiai pirko automobilius, o kai kurie jų nurodė netgi didesnes sumas (V. R., Z. S.). Taigi, pasitvirtino mokesčių administratorių sprendimuose konstatuota aplinkybė, kad mokesčių administratorius negalėjo mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas į mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis. Teismas vertina, kad pareiškėjo argumentai dėl civilinės teisės nuostatų taikymo, nepripažįstant sandoriuose esančių duomenų dėl sandorio kainos, dėl būtinumo nuginčyti sandorį, yra nepagrįsti. Civilinė teisė reguliuoja teisinius santykius tarp subjektų, sudarančių tam tikrą civilinį sandorį, šis sandoris teisines pasekmes sukelia tik sandorio šalims. Dėl požiūrio į civilinių sandorių ginčijimą nagrinėjant mokestinius ginčus yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2003 12 15 nutartis administracinėje byloje Nr. A/11-648/2003, Biuletenis Nr. 4, psl. 128-137). Teismas vadovaujasi šiuo išaiškinimu. Šiuo gi atveju Mokesčių administravimo įstatymas leidžia mokesčių administratoriui apskaičiuoti mokesčius ir kitais būdais, ne vien pagal mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos dokumentus. Mokesčių administravimo įstatymas reguliuoja santykius tarp mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtojų, todėl šiuo atveju mokestiniame ginče taikytinos būtent MAĮ nuostatos. MAĮ 70 straipsnio 1 dalis suteikia mokesčių administratoriui teisę, esant tam tikroms sąlygoms, priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Kita mokesčių administratorių nustatyta aplinkybė – nustatytas 206 300 Lt piniginių lėšų trūkumas, bei pareiškėjo bandymas paneigti šią aplinkybę tarp pareiškėjo ir UAB „Juorepė“ sudaryta investicine sutartimi. Mokesčių administratorius pagrįstai įvertino 206 300 Lt sumą, kaip negautą pagal investicinę sutartį (A. P. 2006 11 13, 2006 11 23 paaiškinimai, A. P. 2006 11 30 paaiškinimas, UAB „Juorepė“ direktoriaus E. S. 2006 11 22 paaiškinimas, vietos mokesčių administratoriaus duomenys apie UAB „Juorepė“ veiklą, rodantys, kad ši bendrovė metinės finansinės atskaitomybės už 2001 – 2004 metus mokesčių administratoriui neteikė). Šios aplinkybės leido mokesčių administratoriui taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas, o šios nuostatos nereikalauja nuginčyti civilinius sandorius.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius, netiesiogiai nustatydamas mokesčio bazę, pažeidė ekonominių modelių metodą.
Vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 2 dalimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas 2004 05 24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtino Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisykles (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas; 4.1 punkte paaiškinama plačiau. Taisyklių 6.1 punktas nustato, kokie faktai turi būti konstatuojami, kai mokesčių administratorius apskaičiuoja mokesčių sumą pagal savo įvertinimą. Būtent šiuos punktus ir taikė mokesčių administratorius. Kadangi mokesčių administratorius surinko įrodymus, leidžiančius pagrįstai teigti, kad mokesčių mokėtojas į mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, Taisyklių nuostatos taikytos pagrįstai ir teisėtai.
Iš Patikrinimo akto matyti, kad mokėtini mokesčiai apskaičiuoti pagal Taisyklių III skyriaus 6.3.6 punktą, t.y. taikant ekonominių modelių metodą. Taisyklių IX skyrius „Ekonominių modelių metodas“ nustato, kad taikant šį vertinimo metodą, gali būti naudojami duomenys iš įvairių informacijos šaltinių. Šis metodas leidžia mokesčių administratoriui pasirinkti skaičiavimo modelį, kuris priklauso nuo mokesčių administratoriaus turimos informacijos. Šiuo atveju informacijos šaltiniai buvo: buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos automobilių kainos, pirkėjų paaiškinimuose nurodytos kainos. Piniginių lėšų judėjimo įmonėje dėl šių 14 sandorių mokesčių administratorius negalėjo vertinti, nes buvo nustatytas didelis (palyginus su sandorių kainomis) pinginių lėšų trūkumas. Taigi du turimi informacijos šaltiniai galėjo būti sulyginti tik su viešai skelbiamomis to laikotarpio atitinkamų automobilių kainomis. Patikrinimo akto 2 lentelėje nurodyta, kad kainos iš buhalterinės apskaitos duomenų ir liudytojų parodymų buvo palygintos su kainomis, nurodytomis informaciniuose leidiniuose „Automobilių kainos Lietuvoje“, nurodyta, kad tai VšĮ „Emprekis“ leidinys. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad jam buvo nežinoma, su kokiomis dar kainomis lyginta turima informacija, yra nepagrįsti. Pareiškėjas galėjo susipažinti su nurodytu leidiniu. Pastebėtina, kad mokesčių administratorius mokestinę bazę nustatė pagal žemesnes, t. y. pareiškėjui naudingesnes, pirkėjų nurodytas kainas, kurios atskirais atvejais buvo žymiai mažesnės nei nurodyta leidinyje apie automobilių kainas. Mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi Taisyklių 29 punkte nurodytais informacijos šaltiniais – mokesčio mokėtojo rašytiniais paaiškinimais, kitų asmenų rašytiniais paaiškinimais. Taigi, mokesčių administratorius turėjo pakankamai duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti, taikant ekonominių modelių metodą. Akivaizdu, kad taikant šį metodą neįmanomas absoliutus tikslumas. Tačiau, kaip minėta pirmiau, automobilių pirkėjai, kurių paaiškinimais rėmėsi mokesčių administratorius, ir apklausti liudytojais teisme iš esmės nurodė tas pačias automobilių įsigijimo kainas kaip ir paaiškinimuose mokesčių administratoriui. Jeigu teismui nurodė didesnes kainas, tai mokestis buvo apskaičiuotas pagal mažesnes kainas, nurodytas mokestinio ginčo metu. Todėl negalima teigti, kad taikant ekonominių modelių metodą buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad mokesčių administratorius atliko įvertinimą dėl paties pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, kuriais buvo siekiama sumažinti mokėtinus mokesčius. Mokesčių mokėtojui MAĮ nuostatos leidžia nuginčyti mokesčio administratoriaus apskaičiuotus mokesčius (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, įrodymų, paneigiančių mokesčio administratoriaus paskaičiavimus. Pareiškėjo argumentai, kad dalį sumos pasiėmė kažkokie tarpininkai, todėl pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos sumos yra teisingos, niekuo neparemti. Tokiu atveju pareiškėjas turėtų pateikti sutartis su tarpininkais, jiems mokėtas sumas ar pan. Pirkimo-pardavimo sutartyse pardavėju įvardinta A. P. KF „Aleksandras“, nurodytas įmonės kodas, sutartis pasirašė pardavėjo vardu pareiškėjo atstovas, jokie komisiniai kokiems nors tarpininkams nenurodyti, pirkėjai nurodė, kad visą sumą mokėjo kaip automobilio pirkimo kainą tiems asmenims, kurie ir pardavė automobilius. Taigi automobilius už pirkėjų nurodytą kainą pardavė būtent pareiškėjo įmonė, kuriai pagrįstai ir paskaičiuoti mokesčiai, taikant mokesčių administratoriaus vertinimą.
Dalis mokesčių bazės apskaičiuota nustačius aplinkybes dėl 206 300 Lt nedeklaruotų ir neapskaitytų pajamų. Mokesčių administratorius surinko duomenis ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo dėl šios sumos teikti įrodymai apie paskolą, gautą iš UAB „Juorepė“, yra nepatikimi. MGK sprendime iš viso konstatuota, kad dėl šios sumos, kaip negautos pagal pateiktą paskolos sutartį, pasisakė ir įmonės atstovai komisijos posėdžio metu. Taigi, mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo įmonės mokestines prievoles ir dėl šios sumos, t. y. pagrįstas mokesčių administratoriaus konstatuotas faktas, kad įmonė savo veikloje naudojo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas ir nedeklaruotas 206 300 Lt pajamas, nuo šios sumos pagrįstai apskaičiuoti mokesčiai.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85str.- 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. P. komercinės firmos „Aleksandras“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.