- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-18
- Bylos Nr.
- e2YT-7857-1031/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06489-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., VĮ „Turto bankas“
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka, šalims teismo posėdyje nedalyvaujant, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje J. K., VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinio A. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. S., po kurio mirties liko nekilnojamas turtas, kurį abu sutuoktiniai įgijo santuokos metu: dalis žemės sklypo, dalis gyvenamojo namo, dalis šiltnamio ir dalis kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat piniginės lėšos ir įvairūs asmeniniai palikėjo daiktai.
Pareiškėja pažymėjo, kad po palikėjo mirties niekas į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes - ji galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę, kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą po sutuoktinio mirties.
Pareiškėja akcentavo, kad palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t.y. tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jo mirties kaip dalies aukščiau minėto turto savininkė naudojosi ir iki šiol naudojasi turtu, jį prižiūri: moka mokesčius, dirba žemę - augina gėles, daržoves, prižiūri ir tvarko kitus pastatus. Kadangi palikėjo dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte nustatyta nebuvo, akivaizdu, kad tiek palikėjui priklausiusią dalį, tiek ir pareiškėjai priklausančią turto dalį palikėja valdo kaip savo iki šiol.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. K., pateikdama savo poziciją teismui siųstame elektroniniame laiške (19 b.l.), nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.
VĮ „Turto bankas“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja I. S. yra A. S. sutuoktinė (7 b.l.). A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b.l.). Po A. S. mirties atsirado palikimas, kurį inter alia sudaro dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini). Į notarą dėl palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė (17 b.l.). Palikėjas testamento nebuvo sudaręs (37 b.l.).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė, kuri paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Nesant palikėjo testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjos paveldėjimo teisė yra atimta, pareiškėja turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties.
Suinteresuotas asmuo J. K. nurodė, kad prašo pareiškimą tenkinti, nenurodė, kad pati palikimą, priėmė ar siekė jį priimti.
Byloje pateikti mokėjimų dokumentai patvirtina, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Pati pareiškėja nurodė, kad turtą tvarko, jį prižiūri ir juo rūpinasi kaip savu. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. S. po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėja yra mirusio A. S. sutuoktinė, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.