Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. D. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 20N-47197380-15 administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 20N-47197380-15 M. D. buvo paskirta 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad 2015 m. lapkričio 10 d. 7.49 val., Kaune, Sukilėlių pr., Šiaurės pr., vairuodamas automobilį Toyota Avensis, pavojingai manevruodamas ir grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, degant draudžiamam šviesoforo signalui, iš anksto nepasitraukė prie atitinkamo važiuojamosios dalies krašto posūkiui į dešinę, apvažiavo pirmoje juostoje stovinčius ir prie šviesoforo laukiančius automobilius, nesilaikė ženklų ir kelio ženklinimo, įpareigojančio iš antrosios eismo juostos važiuoti tiesiai, įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų jis išreiškė ypatingą nepagarbą kolonoje stovėjusiems eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 1 pr. V sk. Nr. 508, 3 priedo I sk. 1.16, 9, 165 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

M. D. skundas atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimo kodekso 124² str. 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų.

ATPK 30 str. 2 d. nurodoma, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. O ATPK 30² str. tvirtinama, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi, kaip matyti, įstatymas imperatyviai nustato baudos skyrimo taisykles, reikalaudamas, kad ji būtų artima sankcijoje numatytam baudos minimumo ir maksimumo vidurkiui ir būtų mažinama ar didinama priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad analogiškomis taisyklėmis būtina vadovautis skiriant ir specialios teisės atėmimo nuobaudą.

Paminėtina ir tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Be to, LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Jis savo tyčiniais veiksmais grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. demonstruodamas savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams, akivaizdžiai nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų kelyje, priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu bei parodė niekinantį požiūrį į juos. Savo poreikį kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą, be jokios dingsties vertindamas labiau, nei analogišką kitų vairuotojų poreikį, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat ir sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Vertinant pažeidėjo asmenybę, pastebėtina, kad jis ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nors ir nebuvo itin šiurkštūs, tačiau liudija, jog M. D. ne kartą teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai, ignoruodamas eismo saugumo reikalavimus. Be to, praeityje jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir to pasekoje kitos transporto priemonės keleivei buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas. Ir nors tuo metu jis transporto priemonės nevairavo būdamas neblaivus, kaip nurodoma atsiliepime į skundą, vis gi ši aplinkybė, taip pat ir anksčiau paminėtos, neleidžia M. D. asmenybės apibūdinti išskirtinai teigiamai. Taip pat pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad netekęs teisės vairuoti jis negalės tinkamai vykdyti darbinių funkcijų, tinkami pasirūpinti šeimos poreikiais, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose, juo labiau, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra tiesiogiai susijusi su jo darbu, nes įmonėje jis dirba montuotoju. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokiu būdu vien atsakomybėn traukiamo asmens interesus atitinkančios nuobaudos paskyrimas neleis pasiekti ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Paminėtina, kad pagal ATPK 329 str. nuostatas, asmuo turi teisę praėjus daugiau kaip pusei paskirtojo laiko, kreiptis į nuobaudą paskyrusių Instituciją, kad specialios teisės atėmimo terminas būtų sutrumpintas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir sušvelninti M. D. paskirtą nuobaudą, netaikant LR ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagrindo nėra. Nuobauda, t.y. minimali bauda ir minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, paskirta nepažeidus LR ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (LR ATPK 20 str.).

Tokiu būdu Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 20N-47197380-15 naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl M. D. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 20N-47197380-15 nepakeistą ir M. D. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.