Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, susipažinęs su Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00016-2022) medžiaga ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Algirdo Giedraičio 2024 m. liepos 17 d. nutartimi, kuria prašoma spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme 2024 m. liepos 15 d. gauta baudžiamoji byla (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00016-2022), kurioje A. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, D. Š. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, G. Š. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, M. Š. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, D. Š. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, T. Š. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, UAB „T. t.“ kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas, byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui

3. Pagal BPK 229 straipsnio 1 dalį siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 229 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, – kai byla perduodama iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui. Taigi, sprendžiant ar bylą perdavus iš teismo, kuriam ji teisminga nagrinėti kitam teismui, reikalinga įvertinti ar bus užtikrinami ir įgyvendinami teisingumo interesai, tarp kurių ir greitas bylos išnagrinėjimas, ir ar siekiamų teisingumo interesų nenusveria atskirų proceso dalyvių interesai.

4. Sprendžiant dėl atskirų proceso dalyvių ir visos bylos dalyvių bei bendrų teisingumo interesų pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotą praktiką, valstybės privalo taip sutvarkyti savo teisines sistemas, kad būtų užtikrinta teisė gauti galutinį sprendimą per protingą terminą (2006 m, kovo 29 d. sprendimas, Cocchiarella prieš Italiją, Nr. 64886/01; 1993 m. vasario 25 d. sprendimas, Dobbertin prieš Prancūziją, Nr. 13089/87) ir kad per ilgos proceso trukmės negalima pateisinti nuolatine bylų perkrova (1997 m. liepos 1 d. sprendimas, Probstmeier prieš Vokietiją, Nr. 20950/92).

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdydamas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatytas Lietuvos apeliacinio teismo administracinės veiklos priežiūros funkcijas yra pastebėjęs, kad „Teisėjų darbo krūvis nagrinėjant bylas yra vienas svarbiausių veiksnių užtikrinant bylų nagrinėjimo kokybę, valdant bylų srautus ir taip siekiant protingai greito bylų išnagrinėjimo“ (2023 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės įsakymu Nr. (1.4E)-1T-52 patvirtinto 2023 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo planinio tikslinio patikrinimo akto Nr. (1.33E)-4T-80, 4.1 p.). Taigi, teisėjui skiriamų bylų skaičius ir darbo krūvis gali turėti įtakos ne tik bylos nagrinėjimo trukmei, bet ir priimamų procesinių sprendimų kokybei, todėl teismų ir atskirų teisėjų darbo krūvis, kaip atskiras teismų sistemos veiklos aspektas, minėtos EŽTT praktikos dėl valstybės pareigos užtikrinti tinkamą savo teisinės sistemos veikimą, nėra tik žinybinis atskirų teismų interesas. Pernelyg didelis ir neproporcingas teisėjui skiriamų bylų skaičius (dėl tiesioginės įtakos proceso trukmei ir galimos įtakos priimamų procesinių sprendimų kokybei) gali iš esmės ir neigiamai paveikti proceso dalyvių interesus, todėl bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga kitam teismui, gali būti pateisinamas, jei bendri teisingumo interesai nusveria atskirų proceso dalyvių patiriamus nepatogumus dėl atskirų proceso organizavimo aspektų ir bylos nagrinėjimo kitame teisme nei ji yra teisminga pagal teritorinį teismingumą reglamentuojančias procesines taisykles.

6. Sprendžiant ar yra pagrindas perduoti prašomą baudžiamąją bylą nagrinėti kitam apygardos teismui nei ji yra teisminga, svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pagal pateiktus duomenis byla pagal savo pobūdį yra labai sudėtinga, nes byloje kaltinimai pareikšti 6 fiziniams asmenims ir vienam juridiniam asmeniui dėl įvairaus pobūdžio skirtingų nusikalstamų veikų. Byloje apklaustinų asmenų sąraše yra nurodyti 73 asmenys, kurių gyvenamosios vietos yra skirtinguose Lietuvos Respublikos regionuose (daugumos jų, net 42 asmenų gyvenamosios vietos nėra susijusios su Kauno apygardos teismo veiklos teritorija), o dalis iš byloje apklaustinų asmenų gyvena ne Lietuvos Respublikoje. Taip pat dviejų kaltinamųjų gyvenamosios vietos ir penkių ikiteisminio tyrimo metu kaltinamuosius gynusių advokatų darbo vietos yra Vilniaus mieste, vieno kaltinamojo gyvenamoji vieta yra Šiaulių mieste). Taigi, dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui nepatogumus gali patirti tik dalis proceso dalyvių (dalis kaltinamųjų, gynėjų ir valstybės kaltintojas). Visgi, visus šiuos organizacinius nepatogumus, nusveria teisingumo interesai ir tų pačių proceso dalyvių interesas į greitą ir kokybišką bylos išnagrinėjimą, nes jiems neigiamą poveikį iš tiesų gali turėti šiuo metu susiklosčiusi išskirtinė situacija Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje dėl pagal teritorinį teismingumą tenkančio didžiausio sudėtingų ir itin sudėtingų baudžiamųjų bylų skaičiaus.

7. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal interaktyvių skaičiuoklių duomenis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvis, palyginus su kitais apygardų teismais, jau kurį laiką iš esmės yra vienas didžiausių vertinant tiek bendrai, tiek pagal atskirų baudžiamųjų bylų kategorijas. Be to, šiuo metu Kauno apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriuje nagrinėjama daugiausiai pirmo lygio greičiau nagrinėtinų baudžiamųjų bylų, taip pat ir viena iš trijų, visoje teismų sistemoje esančių, antro lygio greičiau nagrinėtinų bylų. Taip pat šiuo metu Kauno apygardos teisme trūksta dviejų Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų. Dėl dar vieno Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo skyrimo į aukštesnės instancijos teismą jau yra patarusi Teisėjų taryba bei yra Lietuvos Respublikos Prezidento kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą, todėl yra tikimybė, jog artimiausiu metu gali trūkti ir dar vieno Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo. Šiai dienai nėra jokių kreipimųsi į Teisėjų tarybą dėl naujų teisėjų skyrimo į Kauno apygardos teismą. Taigi, išdėstytos aplinkybės dėl Kauno apygardos teisme gaunamų baudžiamųjų bylų skaičiaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvio, leidžia teigti, kad perdavus prašomą bylą nagrinėti kitam apygardos teismui bus užtikrinamas ne tik šios baudžiamosios bylos operatyvesnis ir sklandesnis nagrinėjimas, bet ir sudarys sąlygas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams operatyviau ir sklandžiau nagrinėti jo žinioje jau esamas sudėtingas ir labai sudėtingas bylas, tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus ne tik šioje baudžiamojoje byloje, bet ir kitose Kauno apygardos teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose.

8. Sprendžiant kuriam apygardos teismui perduoti nagrinėti prašomą baudžiamąją bylą, būtina įvertinti statistinius duomenis apie apygardų teismų darbo krūvį nagrinėjant baudžiamąsias bylas.

8.1. Teismų teisėjų darbo krūvis pirmiausia nustatomas įvertinus Nacionalinės teismų administracijos parengtoje interaktyvioje skaičiuoklėje (toliau – interaktyvi skaičiuoklė) pateikiamus duomenis apie teismų darbo krūvį pagal atskirų bylų kategorijas, nes būtent atskirų kategorijų bylų vertinimas leidžia realiai įvertinti atskirų kategorijų bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvį. Išanalizavus interaktyvioje skaičiuoklėje pateiktą informaciją apie apygardų teismų baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvius už 2024 m. I pusmetį, nustatyta, kad Šiaulių ir Kauno apygardų teismų darbo krūviai nagrinėjant baudžiamąsias bylas viršijo apygardų teismų vidutinį darbo krūvį atitinkamai 41,63 proc. ir 23,78 proc. O Klaipėdos, Vilniaus ir Panevėžio apygardų teismų darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas buvo mažesnis nei apygardų teismų vidutinis darbo krūvis (atitinkamai 25,39 proc., 15.15 proc. ir 4,64 proc.). Taigi, aptartų aplinkybių visuma rodo, kad mažiausias vidutinis darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas minėtu laikotarpiu buvo Klaipėdos ir Vilniaus apygardų teismuose, o Šiaulių ir Kauno apygardos teismų vidutinis darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas reikšmingai viršijo apygardų teismų vidutinį darbo krūvį.

8.2. Nustatant apygardų teismų baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvius taip pat įvertinami ir Lietuvos apeliaciniam teismui kas mėnesį teikiami duomenys apie apygardų teismų pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų krūvius pagal skirtingus bylų sudėtingumo lygius, kurie leidžia objektyviai ir vienodai vertinti atskirų kategorijų baudžiamųjų bylų srautus skirtinguose apygardų teismuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pagal interaktyvioje skaičiuoklėje pateikiamus duomenis Klaipėdos apygardos teismo darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas 2024 m. I pusmetį buvo mažiausias iš visų apygardų teismų, tačiau analizuojant pirmąja instancija nagrinėjamų bylų skaičių pagal skirtingus bylų sudėtingumo lygius, matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus vienam teisėjui tenka iš esmės didžiausias skaičius sudėtingų, ir lygus su Kauno apygardos teismu labai sudėtingų bylų skaičius (2024 m. sausio–birželio mėnesiais vienam Klaipėdos apygardos teismo baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui įprasto sudėtingumo bylų vidutiniškai teko 2,78, sudėtingų – 1,98 ir labai sudėtingų – 0,71, o Kauno apygardos teismo baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui įprasto sudėtingumo bylų vidutiniškai teko 4,09, sudėtingų – 1,75 ir labai sudėtingų – 0,71). O tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvis buvo vienas mažiausių ne tik pagal interaktyvios skaičiuoklės pateiktus duomenis, tačiau ir pagal Lietuvos apeliaciniam teismui kas mėnesį teikiamus duomenys apie apygardų teismų pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų krūvius pagal skirtingus bylų sudėtingumo lygius (vienam baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui įprasto sudėtingumo bylų vidutiniškai teko 2,19, sudėtingų – 1,48 ir labai sudėtingų – 0,48). Taigi, lyginant Vilniaus ir Kauno apygardos teismo baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvį matyti, kad vienam Kauno apygardos teismo baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui vidutiniškai teko beveik dvigubai daugiau įprasto sudėtingumo ir labai sudėtingų baudžiamųjų bylų, nei Vilniaus apygardos teismo teisėjui.

8.3. Pastebėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai šiuo metu nagrinėja ir ženkliai daugiau greičiau nagrinėtinų bylų nei visi kiti apygardų teismai kartu paėmus (pagal Nacionalinės teismų administracijos teismų internetinėje svetainėje skelbiamus duomenis Kauno apygardos teisme nagrinėjama 13 pirmo lygio ir 1 antro lygio greičiau nagrinėtina byla; Klaipėdos apygardos teisme – 2 pirmo lygio greičiau nagrinėtinos bylos; Vilniaus ir Panevėžio apygardos teisme – po 1 pirmo lygio greičiau nagrinėtiną bylą; Šiaulių apygardos teisme – 2 pirmo lygio ir 1 antro lygio greičiau nagrinėtina byla). Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad prašomą baudžiamąją bylą, tikslinga perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes pagal jau aptartus duomenis galima manyti, kad minėta baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme gali būti išnagrinėta sparčiau, be to, nemažos dalies proceso dalyvių ir apklaustinų liudytojų gyvenamosios vietos taip pat yra susijusios su Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija.

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00016-2022) iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama.