Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje dėl drausminės nuobaudos panaikinimo bei neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo A. R. (A. R. ) ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikino UAB „Vilniaus energija“ 2007-06-18 įsakymu Nr. 290 K A. R. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas A. R. dirba UAB „Vilniaus energija“ budinčiu šaltkalviu elektriku Gamybos departamento Elektros ir automatikos tarnyboje. 2007-05-18 atsakovo įsakymu Nr. 228 K jam buvo paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas. 2007-06-18 įsakymu Nr. 290 K 2007-05-18 įsakymas Nr. 228 K „Dėl nuobaudos skyrimo A. R. “ buvo atšauktas, ir vadovaujantis tais pačiais pagrindais ir motyvais A. R. paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Ieškovo darbo drausmės pažeidimas ir tarnybos vadovo nurodymų nevykdymas pasireiškė tuo, jog jis 2007-05-14 neatvyko į mokymus objekte RK-8 pagal iš anksto sudarytą grafiką ir nevykdė tarnybos vadovo nurodymo vykti į minėtus mokymus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2007-05-14 objekte RK-8 turėjo stažuotis, o ne savarankiškai dirbti kitoje darbo vietoje, nei numatyta jo darbo sutartyje. Teismas nurodė, kad tai, jog ieškovas buvo apmokomas ne jo darbo vietoje, o kitame objekte, negali būti vertinama kaip vienos iš darbo sutartyje sulygtų darbo sąlygų – darbo vietos – pakeitimas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį atsakovas turėjo teisę jam skirti drausminę nuobaudą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad DK 237 str. 1 d. nenumato drausminės nuobaudos – įspėjimo, kad kitokia pagal DK 237 str. 2 d. atsakovo patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse ar kituose norminiuose aktuose nenumatyta, konstatavo, jog ieškovui 2007-05-18 atsakovo įsakymu jokia įstatymuose ar darbo drausmę reglamentuojančiuose aktuose nustatyta drausminė nuobauda nebuvo paskirta, ir pažymėjo, kad neturi reikšmės, jog 2007-06-18 įsakymu ji buvo atšaukta. Teismas, nustatęs, jog ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2007-05-14, kad pagal DK 26 str. 1-2 d., 241 str. drausminė nuobauda darbuotojui turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per mėnesį, o buvo paskirta 2007-06-18, konstatavo, kad darbdavys, nors ir turėdamas tam pagrindą, paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą pažeisdamas įstatymo nustatytus terminus. Teismas, ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir bendravimo galimybių su kitais darbuotojais sumažėjimą, padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškinio reikalavimą dėl UAB „Vilniaus energija“ 2007-06-18 įsakymu Nr. 290 K A. R. paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. nuo 2002-03-01 pradėjo dirbti UAB „Vilniaus energija“ bendrovės padalinio „Vilniaus elektrinė“ automatikos cecho budinčiu šaltkalviu elektriku (b.l. 12). Nuo 2003-09-01 jis pradėjo dirbti Gamybos departamento Elektros ir automatikos tarnyboje budinčiu šaltkalviu elektriku VE-2 (b.l. 13). UAB „Vilniaus energija“ prezidento 2007-05-18 įsakymu Nr. 228 K ieškovui A. R. buvo paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas už darbo grafiko ir tarnybos vadovo nurodymų nevykdymą (b.l. 15). Ieškovo darbo drausmės pažeidimas ir tarnybos vadovo nurodymų nevykdymas pasireiškė tuo, jog jis 2007-05-14 neatvyko į mokymus objekte RK-8 pagal iš anksto sudarytą grafiką ir nevykdė tarnybos vadovo nurodymo vykti į minėtus mokymus. UAB „Vilniaus energija“ prezidento 2007-06-18 įsakymu Nr. 290 K 2007-05-18 įsakymas Nr. 228 K „Dėl nuobaudos skyrimo A. R. “ buvo atšauktas, ir vadovaujantis tais pačiais pagrindais ir motyvais A. R. paskirta drausminė nuobauda – pastaba (b.l. 16).

Ieškovas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda, ieškinyje nurodė, kad jis neprivalėjo dirbti sutartyje nesulygto darbo, nes pagal sutartį jo darbo vieta yra Vilniaus elektrinės automatikos cechas, pareigybė - budintis šaltkalvis elektrikas objekte E-2, o ne savarankiškas darbas kitoje darbo vietoje, t. y. objekte RK-8, kuriame jis pagal darbo sutartį neprivalo dirbti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį atsakovas turėjo teisę jam skirti drausminę nuobaudą, tačiau paskirtą drausminę nuobaudą panaikino, konstatavęs, kad ieškovui drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant įstatymo nustatytus terminus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas 2007-06-18 įsakymu Nr. 290 K paskirdamas ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą, pažeidė DK 241 str. nustatytą terminą drausminei nuobaudai skirti. Pagal DK 241 str. 1 d. drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 str. 1 d. aiškintina, kaip diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui – įmonės, įstaigos, organizacijos vadovui ir administracijos pareigūnams tapo žinoma: a) darbo drausmės pažeidimo faktas, b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Iš šioje byloje surinktų įrodymų matyti, kad EAT ( Elektros ir automatikos tarnybos) vadovui V. B. 2007-05-14 buvo pateiktas tarnybinis pranešimas apie tai, kad ieškovas 2007-05-14 nedalyvavo RK-8 mokymuose (b. l. 65), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas apie jo nurodomą ieškovo darbo drausmės pažeidimą sužinojo 2007-05-14, o ne tada, kai apie tai sužinojo Teisės ir personalo departamento direktorė, t. y. 2007-05-16. DK 240 str. numato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Iš ieškovo pasiaiškinimo prieš skiriant jam drausminę nuobaudą pareikalavo EAT vadovas V. B. (b. l. 67), veikdamas kaip atsakovo (darbdavio) atstovas, o ne administracijos vadovas ar Teisės ir personalo departamento direktorė, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad apie tai, jog ieškovas padarė atsakovo nurodomą darbo drausmės pažeidimą, darbdavys sužinojo 2007-05-16.

Atsakovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinis skundas dėl skunde nurodytų aplinkybių netenkintinas ne tik dėl to, jog nepripažintini pagrįstais argumentai, kad atsakovas nepraleido termino drausminei nuobaudai skirti, bet ir atsižvelgiant į ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad drausminė nuobauda negalėjo būti paskirta, nes darbdavys neturėjo teisės reikalauti jo atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartyje.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti ir įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Draudimas peržengti apeliacinio skundo ribas nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, gali remtis tik apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir įrodymais. Apeliaciniame procese dalyvauja priešingų interesų turinčios šalys. Pagal CPK 318 str. 1 d. šalys privalo raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, nurodo byloje reikšmingas aplinkybes, teisinius argumentus. Taip siekiama užtikrinti tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija. Ieškovas A. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinės instancijos teismas privalo analizuoti. Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rimeda“ v. A. M. individuali įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2001). Pažymėtina, kad CPK 320 str. 2 d. įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apeliacinio skundo nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, kai šito reikalauja viešasis interesas, nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje nurodytų kategorijų bylas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, CPK IV dalies XX skyriuje nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, interesus. Dėl to teismas darbo bylose privalo būti aktyvus tiek siekdamas apsaugoti privatų darbuotojo interesą, tiek ir viešąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, vertina atsiliepime į apeliacinį skundą darbuotojo (ieškovo) pateikiamus argumentus. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo teismo sprendimu iš esmės patenkintas, t. y. panaikinta UAB „Vilniaus energija“ 2007-06-18 įsakymu Nr. 290 K A. R. paskirta drausminė nuobauda – pastaba, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo apeliacine tvarka skųsti teismo sprendimo šioje dalyje. Atsakovui apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, ieškovas savo teises gina atsiliepimu, kuriame nurodė, kad ieškinys tenkintinas ne tik dėl termino praleidimo, nes darbdavys (atsakovas) negalėjo reikalauti atlikti darbo sutartyje nesulygtą darbą, t. y. dėl to, kad ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo, už kurį jam paskirta drausminė nuobauda, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėja šias ieškovo nurodytas aplinkybes.

Įvertinus byloje atsakovo pateiktus įrodymus, kurių pagrindu jis ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurio padarymą jam buvo paskirta drausminė nuobauda, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas 2007-05-14 padarė darbo drausmės pažeidimą. DK 236 str. numato, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam asmeniui. Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti darbuotojo (ieškovo) neteisėtų veiksmų arba neveikimo, kaltės buvimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 45 5 p.). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas padarė atsakovo nurodomą darbo drausmės pažeidimą, nurodė, jog ieškovas privalėjo vykti mokytis į kitą darbo vietą, t. y. RK-8, dėl to, kad atsakovo vykdoma veikla priskirtina prie strateginių, yra nenutrūkstama, todėl jis turi būti užtikrintas, jog susiklosčius nenumatytai, ekstremaliai situacijai galės panaudoti darbuotojų, kurie bus apmokyti atlikti atitinkamas funkcijas, rezervą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal atsakovo patvirtintus Mokymo ir lavinimo nuostatus numatomi mokymai darbo vietoje, o ieškovas buvo apmokamas ne darbo vietoje. Atsižvelgiant į šią pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas privalėjo vykti mokytis į RK-8 dėl to, kad susiklosčius nenumatytai, ekstremaliai situacijai atsakovas galėtų panaudoti darbuotojų, kurie bus apmokyti atlikti atitinkamas funkcijas, rezervą. Iš atsakovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovas į RK-8 buvo siunčiamas mokytis dėl to, kad Elektros ir automatikos tarnyboje įvyko darbo organizavimo pakeitimai, t. y. tarnybos darbuotojai privalėjo aptarnauti įrengimus ne tik padalinyje E-2, bet ir padalinyje RK-8, 2006-10-20 buvo paruošta ir patvirtinta Elektros ir automatikos tarnybos E-2, RK-8 budinčio šaltkalvio-elektriko mokymo programa, pagal kurią privalėjo mokytis ir ieškovas, kadangi jis liko dirbti reorganizuotoje tarnyboje. Įvertinus byloje atsakovo pateiktus įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas privalėjo vykti mokytis į RK-8 dėl atsakovo įvykdyto Elektros ir automatikos tarnybos darbo organizavimo pakeitimo.

Iš byloje pateiktos darbo sutarties matyti, kad nuo 2003-09-01 ieškovas dirbo Gamybos departamento Elektros ir automatikos tarnyboje budinčiu šaltkalviu elektriku VE-2, darbo sutartis nėra pakeista. Pagal darbo sutartį ieškovo darbo vieta yra E-2. 2007-01-09 potvarkiu Nr. 86 nurodyta Elektros ir automatikos tarnybos E-2 budintiems šaltkalviams elektrikams vykdyti ir RK-8 Elektros ir automatikos tarnybos įrengimų eksploataciją dėl RK-8 įrengimų eksploatacijos prijungimo prie E-2 įrengimų eksploatacijos (b.l. 84-86). Potvarkyje numatyta: 1) pasirašytinai supažindinti su 2007-01-09 įsakymu Nr. 15 gamybos direktoriaus patvirtinta „EAT E-2 ir RK-8 budinčio šaltkalvio elektriko pareigine instrukcija“; 2) nuo 2007-01-10 iki 2007-02-23 stažuotė pagal 2007-01-05 Nr. 022 gamybos direktoriaus patvirtintą programą; 3) 2007-02-26 – 2007-03-01 išlaikyti egzaminus pagal minėtą mokymo programą, kad galėtų dubliuoti RK-8 budinčio šaltkalvio elektriko pareigose; 4) 2007-03-02 – 2007-03-30 dubliuoti RK-8 budinčio šaltkalvio elektriko pareigose pagal suderintą su V. A. grafiką; 5) nuo 2007-04-02 savarankiškai dirbti RK-8 budinčiu šaltkalviu elektriku pagal EAT vadovo patikrintą budėjimo grafiką. Iš šio potvarkio turinio darytina išvada, kad darbdavys nutarė, jog budintys šaltkalviai elektrikai, dirbantys objekte E-2, turės atlikti darbo funkcijas ir objekte RK-8. Pagal DK 119 str. darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus DK nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje. DK 114 str. 1 d. numato, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Tai reiškia, kad papildomas darbas, t.y. kai darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo už atlyginimą įsipareigoja eiti papildomas pareigas ar dirbti papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą, gali būti dirbamas tik esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui. Darbuotojui nesutinkant atlikti papildomo darbo, darbdavys neturi teisės to reikalauti iš darbuotojo. DK 119 str. norma dėl būtinybės aptarti darbo sutartyje papildomas pareigas yra imperatyvi.

Nuo 2003-09-01 A. R. darbo pareigos pagal darbo sutarties 1.2 p. yra budintis šaltkalvis elektrikas VE-2. UAB „Vilniaus energija“ gamybos direktoriaus 2007-01-19 įsakymu Nr. 50 patvirtintos Gamybos departamento Elektros ir automatikos tarnybos E-2 budinčio šaltkalvio elektriko pareiginės instrukcijos Nr. 00605107 6 p. numatyta, kad budinčio šaltkalvio elektriko darbo vieta yra E-2 arba RK-8 pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką (b.l. 31-36). Pagal šios instrukcijos 3 p. šioms pareigoms skiriami ne jaunesni nei 18 metų asmenys, turintys vidurinį ir/ar profesinį-techninį, techninį išsilavinimą, nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir atlikę būtiną teorinį paruošimą, stažavimą darbo vietoje, žinių patikrinimą ir dubliavimą pagal „Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatų“ reikalavimus. Ieškovas A. R. 2007-01-25, susipažinęs su šia instrukcija nurodė, kad su ja sutinka iš dalies, kadangi jis yra budintis šaltkalvis elektrikas VE-2, todėl sutinka su pareiginės instrukcijos reikalavimais tik savo darbo vietos teritorijoje, t.y. objekte E-2 (b.l. 29). Kitų įrodymų apie tai, kad ieškovas sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis, t. y. sutiko dirbti savarankiškai ir kitoje darbo vietoje (objekte RK-8), ir po atlikto darbo pertvarkymo savarankiškai dirbo objekte RK-8. Tai, kad atsakovas liko dirbti reorganizuotoje tarnyboje ir nenutraukė darbo sutarties savo iniciatyva, negali būti pripažinta, jog ieškovas sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis, t. y. prisiėmė pareigą savarankiškai dirbti objekte RK-8. Pagal DK 120 str. darbdavys turi atleisti darbuotoją iš darbo, kai jis nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis. Pažymėtina, kad ieškovas 2007-05-14 paaiškinime (b. l. 41) buvo nurodęs, jog jau anksčiau EAT vadovui V. B. yra atidavęs pranešimą, kuriame minėjo, kad savarankiškas darbas RK-8 neatitinka jo darbo sutarties 1.2 p., kad jis dėl to taip pat yra parašęs prašymą GD direktoriui R.V. S. (pagal bylos duomenis šis asmuo 2007-01-19 įsakymu Nr. 50 patvirtino Elektros ir automatikos tarnybos E-2 budinčio šaltkalvio elektriko pareiginę instrukciją, su kuria ieškovas sutiko tik iš dalies), tačiau negavo jokio atsakymo, ir negali priimti sprendimo dėl savarankiško darbo RK-8. Atsakovas nepateikė įrodymų, kaip jis išsprendė ieškovo prašymą, nurodytą paaiškinime, kokius priėmė sprendimus dėl ieškovo nurodytų aplinkybių.

Kadangi ieškovas nesutiko dirbti papildomo darbo objekte RK-8, įrodymai apie darbo sutarties pakeitimą nepateikti, todėl darytina išvada, kad atsakovas neturėjo teisės reikalauti, jog ieškovas vyktų į mokymus objekte RK-8 tam, kad galėtų savarankiškai dirbti objekte RK-8, kaip kad tai vienašališkai numatė atsakovas 2007-01-09 potvarkyje Nr. 86, 2007-01-19 patvirtintoje pareiginėje instrukcijoje. Ieškovo ieškinyje nurodytos priežastys, dėl kurių jis neatvyko į mokymus, pripažintinos pagrįstomis ir nesudarančiomis pagrindo konstatuoti, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta drausminė nuobauda - pastaba.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.