- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- I-3767-437/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02342-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Egidija Puzinskaitė, Raimondas Blauzdžius
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- R. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. skunde teismui prašo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2014-03-20 sprendimą Nr. (4.66)-46-MDP-2871 ir įpareigoti atsakovę įregistruoti pareiškėjos individualią veiklą.
Paaiškina, kad 2014-03-12 atsakovei pateikė fizinio asmens prašymą ją įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą. Jame nurodė pagrindinės veiklos kodą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių 86.23 (odontologijos praktikos veikla). Atsakovė skundžiamu aktu pareiškėją atsisakė įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą bei registruoti jos individualią veiklą motyvuodama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – SSĮ) 8 straipsniu.
Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalies nuoštomis, individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Minėtame straipsnyje yra išvardijamos veiklos, kurios priskiriamos individualios veiklos sąvokai, kurių tarpe yra ir laisvosios profesijos. GPMĮ 2 straipsnio 35 dalis laisvąją profesiją apibrėžia kaip profesiją, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei. Kaip laisvoji profesija nurodoma ir gydytojo veikla.GPMĮ aiškiai įvardija, kad gydytojo veikla yra priskirtina laisvajai profesijai, o tai reiškia, kad ji patenka į GPMĮ nustatytą individualios veiklos sąvoką.
Vilniaus apskrities VMI ginčijamame sprendime laikosi pozicijos, kad gydytojo (įskaitant odontologo) veikla yra galima tik įsteigus juridinį asmenį bei darbo santykių pagrindu. Argumentuodama, kad odontologas negali verstis šia veikla savarankiškai ir privalo įsteigti juridinį asmenį, Vilniaus apskrities VMI remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – SSĮ) 8 straipsniu, tačiau reikalavimai odontologijos praktikai ir jos veiklos formai yra nustatyti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme (toliau – OPĮ), kadangi šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti odontologo praktiką Lietuvos Respublikoje (licencijų klausimus, odontologo profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, odontologo teisės verstis odontologijos praktika įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygas, odontologo pagrindines profesines teises, pareigas ir atsakomybę). Taigi SSĮ yra bendrasis įstatymas, o OPĮ ir GPMĮ – specialieji, todėl teikdama skundą, pareiškėja remiasi OPĮ ir GPMĮ nuostatomis, kadangi esant teisės normų koalizijai lex specialis derogat legi General (specialioji norma nugali bendrąją). OPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Pareiškėjos supratimu „tik sveikatos priežiūros įstaigoje“ yra sietinas tik su fizine paslaugos teikimo vieta, o ne su subjektu, teikiančiu paslaugas. Jei įstatymų leidėjas būtų turėjęs tikslą, kad paslaugos teikėjai būtų tik juridiniai asmenys, OPĮ aiškiai įvardintų, kad verstis odontologijos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaiga, turinti atitinkamą licenciją.
Atkreipia dėmesį, kad OPĮ nuostatos yra taikomos odontologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais. OPĮ imperatyviai nenustato, kad odontologas, norėdamas užsiimti odontologijos praktika, privalo įsteigti juridinį asmenį arba veiklą vykdyti tik darbo santykių pagrindu. Daro išvadą, kad odontologas, veikdamas „kitais pagrindais“ ir paslaugas teikdamas sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį su klientu gali sudaryti tiesiogiai pats.
Į teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus apskrities VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-16, 23-24). Paaiškina, kad SSĮ nustatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) vykdomieji subjektai, tai sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos licencijas turinčios – valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos; valstybės ir savivaldybių įmonės; kitos įmonės bei įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu. Fizinis asmuo negali savarankiškai verstis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius kodu 86.23. žymima individualia veikla
GPMĮ nėra įtvirtintos teisės normos, kad visi laisvosios profesijos subjektai turi teisę įregistruoti ir vykdyti individualią veiklą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė, remdamasi atsiliepime išdėstytiems motyvais, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilęs dėl Vilniaus apskrities VMI 2014-03-20 sprendimo Nr. (4.66)-46-MPD-2871, kuriuo, remiantis SSĮ, buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos R. B. individualią veiklą žymima Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodu 86.23. (odontologinės praktikos veikla), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 10, 18, 26).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikos odontologų rūmai išdavė 2008-06-04 licenciją Nr. OPL-02553 verstis odontologijos praktika pagal gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją (b. l. 11, 30). Pareiškėja Vilniaus apskrities VMI pateikė 2014-02-03 užpildytą prašymą (Vilniaus apskrities VMI gautas 2014-03-12) įregistruoti ją į mokesčių mokėtojų registrą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodą 86.23. (b. l. 19-20, 27-28). Vilniaus apskrities VMI 2014-03-20 sprendime Nr. (4.66)-46-MPD-2871 nurodė, kad SSĮ 8 straipsnyje nurodyta, jog LNSS vykdomieji subjektai yra sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos licencijas turinčios“: 1) valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos; 2) valstybės ir savivaldybių įmonės; 3) kitos įmonės ir įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu. Šiame sprendime atsakovė nurodė, kad fizinis asmuo tokio pobūdžio veikla savarankiškai verstis negali ir atsisakė įregistruoti pareiškėjos R. B. individualią veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių žymimą kodu 86.23. (odontologinės praktikos veikla).
Pareiškėjos teigimu, GPMĮ aiškiai įvardija, kad gydytojo veikla yra priskirtina laisvajai profesijai, o tai reiškia, kad ji patenka į GPMĮ nustatytą individualios veiklos sąvoką.
GPMĮ 2 straipsnio 35 dalyje nustatyta, kad laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisės klausimais ir kitą teisinę veiklą), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą.
SSĮ 8 punkte nustatyta, kad LNSS vykdomieji subjektai – tai sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos licencijas turinčios:1) valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos; 2) valstybės ir savivaldybių įmonės; 3) kitos įmonės bei įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.
Pagal OPĮ 4 straipsnio 1 dalį verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad odontologas verstis odontologinės praktikos veikla gali tik turėdamas licenciją ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje tokią licenciją. Iš šios normos turinio matyti, kad licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas turi turėti ir gydymo įstaiga ir gydytojas odontologas. Teismas nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad teiginys „tik sveikatos priežiūros įstaigoje“ yra sietinas tik su fizine paslaugos teikimo vieta, o ne su subjektu, teikiančiu paslaugas.
Pažymėtina, kad GPMĮ nėra įtvirtintos teisės normos, kurios pagrindu būtų galima teigti, kad visi laisvųjų profesijų atstovai turi teisę įregistruoti ir vykdyti individualią veiklą. Atsakovė atsiliepime į skundą teisingai pažymi, kad ji, priimdama sprendimus įregistruoti fizinius asmenis į mokesčių mokėtojų registrą, kaip vykdančius individualią veiklą, turi vadovautis ir kitų teisės aktų nuostatomis, kurie suteikia teisę fiziniams asmenims vykdyti vienokio ar kitokio pobūdžio veiklą.
Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apskrities VMI pagrįsdama ginčijamo sprendimo priėmimą remiasi SSĮ, tačiau SSĮ yra bendrasis įstatymas, o OPĮ ir GPMĮ – specialieji, todėl teikdama skundą, pareiškėja remiasi OPĮ ir GPMĮ nuostatomis, kadangi esant teisės normų koalizijai lex specialis derogat legi generali. Vertintina, kad OPĮ 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta specialioji norma ir įtvirtinta tokiu būdu, kad gydytojas odontologas, norintis verstis odontologine praktika ir turintis odontologijos praktikos licenciją, tokia praktika gali verstis tik dirbdamas sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Šis specialus reikalavimas įtvirtintas labai aiškiai, nenurodant jokių išlygų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities VMI 2014-03-20 sprendimas Nr. (4.66)-46-MPD-2871, kuriuo, remiantis SSĮ, buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos R. B. individualią veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių žymimą kodu 86.23. (odontologinės praktikos veikla) yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Netenkinant pagrindinio pareiškėjos reikalavimo dėl skundžiamo akto panaikinimo, atmetamas, kaip išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovės įregistruoti pareiškėjos individualią veiklą.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skunde keliamų reikalavimų teismas netenkina visa apimtimi, atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas neturi teisinio pagrindo.
Po šios bylos išnagrinėjimo teisme 2015-05-28 buvo gautas pareiškėjos R. B. atstovo advokato A. G. prašymas „Dėl administracinės bylos Nr. I-3767-437/2015 nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo“ (b. l. 52-59). Prašymas motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos atstovas neplanuotai užtruko Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-170-804/2015 nagrinėjime, kuris užsitęsė iki 13 val. 10 min., todėl atstovas nespėjo atvykti į šios bylos 13 val. 30 min. nagrinėjimą.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu, byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjos atstovas dalyvaus kitos bylos nagrinėjime, todėl ir teismo posėdžio metu teisėjų kolegiją nusprendė netenkinti pareiškėjos atstovo 2015-05-21 prašymo ir bylos nagrinėjimo neatidėti (b. l. 42-45).
Kadangi pareiškėjos atstovo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės kartu su prašymą pagrindžiančiais įrodymais buvo pateiktas jau išnagrinėjus bylą ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, pareiškėjos atstovo prašymas netenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 str. 9 d. bylos nagrinėjimą iš esmės galima atnaujinti, jeigu reikia tirti naujas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.1 d., 88 str.1 p., 88 str. 9 d., 127 str.1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
Netenkinti pareiškėjos R. B. atstovo advokato A. G. prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo.
Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjos R. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.