Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-238-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-26
Bylos Nr.
1A-694-238-2010
Teisminio proceso Nr.
23-1-000179-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Arvydas Stankus
Nuteistasis
A. P., A. M., D. Š.
Nukentėjusysis
S. K.
Advokatai
Aida Krukonienė
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-694-238/10;Teisėja D. Jankauskienė Proceso Nr. 23-1-000179-08;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2010 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistųjų A. P. ir A. M. gynėjai advokatei Aidai Krukonienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal LR BK 150 straipsnio 2dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. P. nuteistas pagal LR BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal LR BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiajai S. K. iš A. P., A. M. ir D. Š. solidariai priteista 800 Lt (aštuoni šimtai litų) turtinei žalai atlyginti, 75 000 Lt (septyniasdešimt penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti, 3 000 Lt (trys tūkstančiai litų) išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas D. Š., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. P. ir A. M. pagal LR BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad jie ir D. Š., veikdami bendrininkų grupėje, 2008 m. kovo 16 d. laikotarpiu nuo 4 val. 30 min. iki tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami bendrą tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su S. K., D. Š. apgaule nusivedus S. K. iki buto, esančio(duomenys neskelbtini), durų, jas atsirakinus ir jėga įsitempus nukentėjusiąją į butą, kur visi kaltinamieji bendrais veiksmais naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją – trenkė jai į galvą buteliu, metė į ją peilį, sudavė kumščiais ir delnais bei spyrė jai į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 17 kartų, jėga nuplėšė drabužius, dusino pagalve, fotografavo nuogą ir taip naudojo psichinį smurtą – grasino ją išmesti pro langą, išplatinti internete jos nuotraukas, darytas prievartinių lytinių aktų metu, tokiais bendrais veiksmais įbaugino nukentėjusiąją ir palaužė jos pasipriešinimą, A. M. kambaryje vieną kartą lytiškai santykiavo su S. K. prieš jos valią, tęsdamas nusikalstamą veiką iš karto po to, A. M. panaudojus fizinį smurtą, sudavus smūgių į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas, D. Š. jėga spaudė nukentėjusiosios galvą prie A. M. lytinio organo liepdamas jį čiulpti, t. y. tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, A. P., pasinaudojęs palaužta S. K. valia ir panaudojęs fizinį smurtą, jėga nusitempė S. K. į virtuvę, parvertė ją ant grindų, dusino pagalve, spaudė jos galvą prie savo lytinių organų ir du kartus seksualiai tenkino savo lytinę aistrą prieš S. K. valią oraliniu būdu bei vieną kartą lytiškai santykiavo. Toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką 2008 m. kovo 16 d. nuo tiksliai nenustatyto laiko ryte iki 18 val., tame pačiame bute – Medvėgalio g. 10-71, A. M. ir D. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, buto virtuvėje tyčia sudavė kumščiais smūgius ir spyrė į įvairias kūno vietas, jėga spaudė nukentėjusiosios galvą prie savo lytinių organų, sudavė smūgius buteliu į nugarą, nuplėšė rūbus, tuo pat metu D. Š. tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdų, o A. M. – analiniu būdu, po to D. Š. ne mažiau kaip du kartus tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu ir vieną kartą lytiškai santykiaujant prieš S. K. valią, o A. M. tenkinant lytinę aistrą ne mažiau dviejų kartų oraliniu būdu ir vieną kartą lytiškai santykiaujant bei vėl tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu, toliau tęsiant nusikalstamą veiką ir A. M. nusitempus S. K. į vonią, kur A. M. lenkiant nukentėjusiosios galvą prie D. Š. lytinio organo, suduodant smūgius į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas ir viską fotografuojant, tokiu būdu 2008-03-16, 4 val. 30 min. – 18 val. laikotarpiu D. Š., A. M. bendrais veiksmais sudavus ne mažiau kaip 17 smūgių į galvą ir kitas nukentėjusiosios kūno vietas, o A. P. jėga tempiant į virtuvę ir dusinant pagalve, padarė S. K. odos nubrozdinimą dešinio momens srityje, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kairės akies viršutiniame voke, kairio peties ir kairio žasto srityse, krūtinėje, dešinio peties srityje, nugaros dešinėje, pilvo kairėje, dešiniame klube, abiejose šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, kairio momens sumušimą ir gleivinės įtrūkimą tiesiosios žarnos rauke, kas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais D. Š., A. M. ir A. P., veikdami bendrininkų grupėje, tris kartus išžagino ir septynis kartus seksualiai prievartavo oraliniu būdu ir du kartus analiniu būdu S. K..

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. P. ir A. M. analogiškais pagrindais ir motyvais skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir apeliantus išteisinti. Nurodo, kad neįrodytas jų dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismo išvados dėl jų dalyvavimo nusikalstamoje veikoje nepagrįstos, todėl nuosprendis nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Nuteistieji teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu patikrinti duomenys jų kaltės nepagrindžia ir nepaneigia nuteistųjų parodymų, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų jie nepadarė. Taip pat apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad teismas rėmėsi prieštaringais, menamojo bei spėjamojo pobūdžio abejotinais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos ji keitė, pritaikydama prie ikiteisminio tyrimo nustatytų aplinkybių.

Nukentėjusiosios parodymų pripažinimas įrodymais yra pagrįstas tik prielaidomis, t. y. duomenimis, kurie pagal BPK 205 str. 3 d., nuteistųjų teigimu, negali būti pripažinti įrodymais, todėl byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, pažeidžiant LR BPK 205 str. 5 d., o tai sukliudė priimti teisingą sprendimą. Be to, nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis su S. K. lytiškai santykiavo jai sutikus, jokios prievartos nebuvo. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji taip pat teigia, jog teismas privalėjo išaiškinti ir juos teisinančias aplinkybes, neperkeldamas jiems įrodinėjimo pareigos. Nurodo, jog jų nuoseklių parodymų teismas netyrė, o įrodymai įvertinti vienašališkai ir neobjektyviai, taip pažeisti konstituciniai lygybės prieš teismą, teismų nešališkumo, viešumo ir nekaltumo prezumpcijos principai. Apeliantai teigia, kad nuosprendis pagrįstas spėjimais, prielaidomis, o byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog jie dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, jų kaltė neįrodyta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėja advokatė Aida Krukonienė prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. P. ir A. M. apeliaciniai skundai atmestini.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai A. P. ir A. M. pripažino kaltais ir nuteisė už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą bei skyrė jiems bausmes.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš esmės nuteistieji ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jų kaltė, vertinimą. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas dėl apeliantų kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis atmetė nuteistųjų nurodytus argumentus dėl jų nekaltumo. Nuosprendyje teismas atliko įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Įvertinusi ir patikrinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo išvados, kad A. P. ir A. M. padarė 149 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas, pagrįstos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistųjų kaltė įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios S. K., liudytojų parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokole, kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Šiuos duomenis teismas pagrįstai laikė įrodymais, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir nepažeidžiant įrodymų liečiamumo bei leistinumo principų.

Priešingai nei skunduose teigia apeliantai, nukentėjusiosios S. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išsamūs ir neprieštaringi. Pirmosios instancijos teisme S. K. nurodė, jog D. Š. pasisiūlė parvežti ją ir draugę taksi automobiliu namo, ji sutiko, D. Š. pasiūlė S. K. eiti kartu pasiimti pinigų už taksi, ji sutikusi. Tačiau prie D. Š. namų jis ją už rankos įsitempė į butą, paskui atėjo A. P., kuris bare buvo pasivadinęs R., ir A. M.. Jai atsisakius gerti alkoholį, ją girdė prievarta, po to D. Š. pradėjo mušti į galvą, pečius, A. M. nusitempė į kitą kambarį, liepė rengtis, jai atsisakius, jis su D. Š. nuplėšė rūbus, pirmas išžagino A. M., D. Š. nuolat įeidavo ir išeidavo iš kambario, suduodavo smūgius arba išplūsdavo, A. M. fotografavo nuogą ir grasino išplatinti nuotraukas internete, jei ji kam skųstųsi. Po to A. P. nusitempė į virtuvę, ten išžagino natūraliu ir oraliniu būdu, vėliau ryte vyrai išgėrę vėl pradėjo žaginti, žagino visi trys, daugiausia smurto naudojo D. Š.. Jis sudavė virtuvine kėde į nugarą, A. M. ją palydėjo iki taksi, įsodino į automobilį, prie lifto matė liudytoją A. A. R.. Šie nukentėjusiosios parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji S. K. prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes viso eiliškumo tuo metu neprisiminė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pirmiausia ją išžagino A. M., jis prievartavo gana ilgai, pirmą kartą į makštį, paskui oraliniu ir analiniu būdu, po to atėjo D. Š., jis žagino analiniu ir oraliniu būdu, buvo grubiausias, mėtė į ją daiktus, peilį, mušė, jam žaginant oraliniu būdu, į kambarį atėjo A. M., kuris fotografavo aktą, jos lytinius organus, paryčiui virtuvėje R. (A. P.) liepė eiti į virtuvę, sakydamas, jog reikia gulti, kai atsigulė ją išžagino į makštį ir oraliniu būdu, ji bandė pabėgti, tačiau nerado raktų. Ryte D. Š. ir A. M. prigėrę vėl ėmė mušti ją ir prievartauti, visais būdais jie žagino dviese, apie 15 val. ji bandė pabėgti per langą, tačiau jie įtraukė nukentėjusiąją atgal, D. Š. spardė į šonus ir pilvą, A. M. koja prispaudęs galvą prie žemės laikė, kad nesikeltų. S. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad visą laiką maldavo, kad ją paleistų, priešinosi, bandė iš buto išeiti gudrumu, tačiau nepavyko, vaikinai ją mušė, buvo iškišę galvą pro langą, grasindami išmesti, A. P. prieš lytinius aktus virtuvėje dusino pagalve, vonioje A. M. lenkė jos galvą prie D. Š. lytinių organų. Nukentėjusioji išsamiai ir nuosekliai nurodė, kokius veiksmus prieš ją atliko kiekvienas nuteistųjų. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes juos atitinka kiti objektyvūs bylos duomenys-specialisto išvada dėl S. K. sužalojimų laiko, būdo ir aplinkybių. Nukentėjusiosios nurodyta nusikaltimo padarymo vieta ir parodymai apie tai, kad bute buvo nuteistieji, visiškai atitinka įvykio apžiūros protokole, specialisto išvadose užfiksuotus duomenis apie tai, kad bute buvo rasti nusikaltimo ar kaltinamųjų pėdsakai (prezervatyvas su A. P. DNR profiliu, ant nuorūkų nuteistųjų A. M. ir A. P. DNR). Be to, ikiteisminio tyrimo metu tiriant versijas dėl kitų asmenų dalyvavimo nusikaltime, S. K. rodant nuotraukas asmenų vienaip ar kitaip susijusių su buto, kuriame įvykdytas nusikaltimas, savininku, nei vieno jų S. K. neatpažino kaip padariusio prieš ją nusikalstamas veikas, nors A. M. tuo metu dar nebuvo nustatytas kaip dalyvavęs padarant nusikalstamą veiką. Be to, asmens parodymų atpažinti metu S. K. atpažino būtent A. M., A. P. ir D. Š. kaip asmenis, padariusius jos prieš ją nusikalstamas veikas. Apeliantai neginčija įvykio metu buvę įvykio vietoje, ką patvirtina ir aptarti objektyvūs duomenys. Byloje S. K. nurodytas aplinkybes dėl sužalojimo pobūdžio, laiko patvirtina specialisto išvada. (t. 1, b. l. 115-116). Taip pat įvertinama ta aplinkybė, kad nei nuteistieji, nei teismo posėdyje apklausta nukentėjusiosios motina I. K., nei su S. K. į klubą „(duomenys neskelbtini)“ nuvykę draugės L. M., E. V., R. Ž. nenurodė, jog S. K. iki įvykio būtų buvusi sumušta ar skundusis, kad ji sužalota. Tuo tarpu apie patirtą prievartavimą iš karto po įvykio nukentėjusioji papasakojo liudytojui V. S.. Iš karto po įvykio S. K. susisiekus su motina I. K., nukentėjusioji ją informavo, jog buvo išžaginta, kreipėsi į policiją. Ta aplinkybė, kad iš buto, kuriame S. K. buvo prievartaujama, S. K. palydėjo A. M., patvirtinama liudytojo A. A. R. parodymais. Jis patvirtino, jog bute, kuriame buvo padarytas nusikaltimas, tai yra (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo triukšmas, jis girdėjo vyriškus ir moterišką balsus. S. K. parodymus dėl konkrečių nusikalstamų veiksmų atlikimo vietos, asmenų, juos atlikusių, bei laiko, patvirtina ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, kur užfiksuota, jog nukentėjusioji parodė butą (duomenys neskelbtini), ir patvirtino, kad nuteistų asmenų buvo išžaginta. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios S. K. parodymus laikė įrodymais ir rėmėsi įrodinėdamas apeliantų kaltę, todėl apeliacinių skundų argumentai, kad nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs, menamojo ir spėjamojo pobūdžio, o jų pripažinimas įrodymais pagrįstas tik prielaidomis, nepagrįsti ir yra atmetami. Remiantis ankščiau aptartų aplinkybių visuma darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliantai nurodo apeliaciniuose skunduose, vertino nukentėjusiosios S. K. parodymus visumoje su kitais bylos duomenimis, pagrįstai pripažintais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, jog byla išnagrinėta neišsamiai ar šališkai.

Nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nevertino apeliantų nuoseklių parodymų. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, dėl kokių priežasčių nesivadovauja kaltinamųjų parodymais. Teismas nurodė, kad kaltinamųjų parodymai, jog smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, paneigiami ne tik pačios nukentėjusiosios parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, tai yra specialisto išvada bei liudytojų parodymais, kuriais nustatyta, kad S. K. sužalota būtent įvykio metu nusikalstamų veikų padarymo vietoje, (duomenys neskelbtini), kur tuo laiku ir toje vietoje buvo visi kaltinamieji. Šiais duomenimis taip pat paneigiama ir A. P. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis su nukentėjusiąja santykiavo ne prieš jos valią, nes, kaip jau aptarta ankščiau, fizinio smurto ir prievartinio lytinio akto faktai nustatyti ne tik S. K. parodymais, tačiau ir jos parodymus atitinkančiais kitais bylos duomenimis, o tai duoda pagrindo tikėti nukentėjusiąja. Dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog teismas netyrė apeliantus teisinančių įrodymų, buvo šališkas. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, o tarp jų ir apeliantų nurodytas aplinkybes bei jų neprisipažinimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstas ir motyvuotas išvadas, paneigiančias apeliantų versijas dėl jų nedalyvavimo nusikalstamoje veikoje, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teismo išvadomis netikėti.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą, jog A. M., A. P. ir D. Š. visiems bendrai panaudojant fizinį bei psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. K., ją išžagino ir seksualiai prievartavo. Nuteistųjų A. P. ir A. M. veikos pagal LR BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai. Nuteistųjų kaltė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadomis, paremtomis įstatymų nustatyta tvarka išsamiu, visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Jos motyvuotos ir pagrįstos bylos duomenimis, nuteistųjų A. M. ir A. P. kaltė įvykdžius LR BK 149 str. 2d. ir 150 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas laikytina visiškai įrodyta, todėl apeliacinių skundų argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų apeliantų kaltės įrodymų stokos, o taip pat dėl pažeisto nekaltumo prezumpcijos principo laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

Apeliacinių skundų argumentai dėl teismo nešališkumo, lygybės prieš įstatymą, viešumo principų pažeidimo deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Priešingai nei skunduose nurodo apeliantai, kaip jau aptarta ankščiau, pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, pasisakė ir pagrįstai atmetė nuteistųjų nurodytas aplinkybes dėl jų nedalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, teisiamojo posėdžio metu apklausti ne tik nukentėjusioji ir jos parodymus patvirtinantys liudytojai, tačiau ir patys nuteistieji, kiti asmenys, galėję suteikti informacijos apie bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas, pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, nėra pagrindo. Baudžiamoji byla nagrinėta neviešame posėdyje, nes padarytos veikos, susijusios su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu (LR BPK 9 str. 2 d.), teismas dėl to priėmė motyvuotą nutartį (t. 3, b. l. 128).

Atsižvelgdama į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti apeliacinių skundų motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistųjų A. P. ir A. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

n utarė:

Nuteistųjų A. P. ir A. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Arvydas StankusGytis Večerskas