- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-297-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Danutė Žvinklytė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“
- Atsakovas
- E. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Legal Balance“ kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo E. J. 289,62 Eur negrąžintą kreditą, 58,88 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 289,18 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo E. J. ieškovei UAB „Legal Balanc“ 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžinto kredito sumos, 58,88 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 88 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 31,37 Eur (trisdešimt vieną eurą 37 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,00 Eur (devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti 289,18 Eur palūkanos yra kompensuojamojo pobūdžio ir per didelės, dėl to priteistiną jų sumą sumažino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius iš atsakovo E. J. 289,18 € mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo 15,00 € (penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. J. 15,00 € žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
6. Teismas nepagrįstai tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.
7. Teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį;
8. Sutartyje įtvirtinta 98,50 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl negalėjo būti mažinama.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
11. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į procesinius dokumentus, motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. liepos 1 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ su atsakovu E. J. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9866053003 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui suteiktas 289,62 Eur kreditas 5 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą pradiniam kreditoriui ir sumokėti kredito kainą, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. buvo sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliantė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš atsakovo prašomas priteisti 289,18 Eur mokėjimo palūkanas už naudojimąsi pinigais po Sutarties nutraukimo sumažino iki 31,37 Eur. Apeliantės nuomone, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas teismas negalėjo remtis kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais.
14. Kaip žinia, vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
16. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, sutinka su apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo palūkanų dydį įvertino kaip aiškiai per didelį. Primintina, jog sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo. Sutarties sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška sudaro 157,70 procentų, o metinė palūkanų norma sudaro 98,50 proc. Pažymėtina, jog atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas mažinti.
19. Šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.
20. Nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio, ji buvo netgi daugiau nei du kartus mažesnė.
21. Aktualu tai, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po Sutarties nutraukimo paskaičiavo už 370 dienas, nors atsakovas pagal 2013-07-01 sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti jau beveik 5 metus. Palūkanos apskaičiuotos taikant formulę: (289,62 Eur negrąžintas vartojimo kreditas x ( 98,50 proc. Sutarties spec. Sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 370 dienų po Sutarties nutraukimo skaičius). Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
22. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apelianto nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis yra aiškiai per didelis.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
26. Pateikiant ieškinį teismui buvo sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgioant tai, kad ieškinys tenkintinas visa apimtimi, jis priteistinas iš atsakovo.
27. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 eurų žyminį mokestį. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti:
ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas) priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžinto kredito sumos, 58,88 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 88 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 289,18 mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ priteisti iš atsakovo E. J. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.