Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. G. (A. G.) a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-12-17 Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Veika“ cecho darbininku, gyvenantis Vilniuje Kiaunių g. 63, administracine tvarka nebaustas, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

J. D. (J. D.) a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1976-11-15 Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniaus r., Lavoriškių sen., (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui bei grasino nužudyti žmogų, o būtent jis:

1) 2013 m. spalio 31 d. apie 00.00 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo broliui J. D. (J. D.) padėjus smurtauti prieš jo šeimos narį – sugyventinę A. U., t. y. J. D. pastūmus A. U. į petį, vieną kartą kumščiu sudavus jai per lūpas, o A. U. dėl to suklupus, tada J. D. kumščiu trenkus nukentėjusiajai A. U. per smakrą, ir A. U. galva atsitrenkus į sieną ir nukritus ant grindų, A. G. savo sugyventinei A. U., sėdinčiai ant grindų, spyrė 3 kartus į dešinę koją, tada griebė A. U. už dešinės rankos, po to - už kaklo, bei ją smaugė, po to, parvertęs ant lovos, sučiupęs ją už gerklės toliau smaugė, pakeldavo ir numesdavo ant lovos, tai pakartojo ne mažiau 4 kartų, ir bendrais tyčiniais veiksmais su J. D. padarė nukentėjusiajai A. U. nubrozdinimą su kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, nubrozdinimą ir kraujosruvą abipus apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą smakro dešinėje pusėje, poodinę ir odines kraujosruvas kakle, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejose šlaunyse, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, t. y. nežymiai sutrikdė A. U. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.;

2) 2013 m. spalio 31 d. apie 00.00 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mostiškių k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigę nuo alkoholio, smurto prieš nukentėjusiąją A. U. metu, o būtent J. D. pastūmus A. U. į petį, vieną kartą kumščiu sudavus jai per lūpas, o pastarajai dėl to suklupus, kumščiu trenkė nukentėjusiajai A. U. per smakrą, dėl ko ji galva atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų, tuomet A. G. savo sugyventinei A. U., sėdinčiai ant grindų, spyrė 3 kartus į dešinę koją, šaukdamas, kad ją nužudys, tada griebė A. U. už dešinės rankos, po to už kaklo bei ją smaugė, šaukdamas, kad ją nužudys, po to, parvertęs ant lovos, sučiupęs ją už gerklės pakeldavo ir numesdavo ant lovos, tai pakartojus ne mažiau 4 kartų ir tuo padarius nukentėjusiajai A. U. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlus jai fizinį skausmą, grasino ją nužudyti bei sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

J. D. padėjo nežymiai sužaloti šeimos narį ir sukelti jam fizinį skausmą, o būtent jis:

1) 2013 m. spalio 31 d. apie 00.00 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mostiškių k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padėjo savo broliui A. G. smurtauti prieš jo sugyventinę A. U., t. y. J. D. pastūmus A. U. į petį, vieną kartą kumščiu sudavus jai per lūpas, o A. U. dėl to suklupus, tada J. D. kumščiu trenkus nukentėjusiajai A. U. per smakrą, ir A. U. galva atsitrenkus į sieną ir nukritus ant grindų, A. G. savo sugyventinei A. U., sėdinčiai ant grindų, spyrė 3 kartus į dešinę koją, tada griebė A. U. už dešinės rankos, po to už kaklo bei ją smaugė, po to, parvertęs ant lovos, sučiupęs ją už gerklės toliau smaugė, pakeldavo ir numesdavo ant lovos, tai pakartojo ne mažiau 4 kartų, ir bendrais tyčiniais veiksmais su J. D. padarė nukentėjusiajai A. U. nubrozdinimą su kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, nubrozdinimą ir kraujosruvą abipus apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą smakro dešinėje pusėje, poodinę ir odines kraujosruvas kakle, poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejose šlaunyse, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, t. y. nežymiai sutrikdė A. U. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo.

Ištyrus ir įvertinus nusikalstamų veikų aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, kaltinamieji sumušė nukentėjusiąją A. U. bei kaltinamasis A. G. grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, todėl kaltinamojo A. G. veika pagal BK 140 str. 2 d., o J. D. veika pagal BK 24 str. 6 d. 140 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes dėl pareikšto kaltinimo A. G. pagal BK 140 str. 2 d., o J. D. – pagal BK 24 str. 6 d. 140 str. 2 d., teismas tiki ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios A. U., liudytojos A. K. paaiškinimais, kad A. U. 2013 m. spalio 31 d. apie 00.00 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mostiškių k., (duomenys neskelbtini), buvo sumušta abiejų kaltinamųjų: nukentėjusioji nurodė, kad J. D. pastūmė ją į petį, po to vieną kartą kumščiu sudavė jai per lūpas, ji dėl to suklupo, tada J. D. kumščiu trenkė jai per smakrą, dėl ko ji galva atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų, o A. G. spardė ją sėdinčią ant grindų, spyrė 3 kartus į dešinę koją, tada griebė už dešinės rankos, po to už kaklo bei ją smaugė, po to, parvertęs ant lovos ir sučiupęs ją už gerklės vėl smaugė, pakeldavo ir numesdavo ant lovos, tai padarė ne mažiau 4 kartų. Specialisto išvada Nr. G 3584/13(01), patvirtina nukentėjusiosios nurodomas jos sumušimo aplinkybes. Išvadoje konstatuojama, kad A. U. įvykio metu, t. y. 2013-10-31 00.00 val. buvo padaryta nubrozdinimas su kraujosruva viršutinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, nubrozdinimas ir kraujosruvos abipus apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas smakro dešinėje pusėje, poodinė ir odinės kraujosruvos kakle, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, abiejose šlaunyse, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje. Sumušimų lokalizacija patvirtina, kad A. U. buvo suduotas smūgis į lūpas, į smakrą, kad ji buvo smaugiama, kad buvo spardoma per šlaunis, tampoma. Išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti nuo 10 trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kas, tikėtina, galėjo būti ir kumščiai, ir kojos, bei kas patvirtina nukentėjusiosios nurodytą kiekį jai suduotų smūgių. Išvada patvirtina, kad sužalojimai veide būdingi smūgio sudavimui (pvz., ranka, koja), kraujosruvos kakle, smulkios poodinės kraujosruvos rankose - nuo pirštų suspaudimo, likusieji kūno sužalojimai - tiek suduodant smūgius (pvz., ranka, koja, išskyrus poodinę kraujosruvą dešiniame žaste), tiek ir atsitrenkus (pvz., griūnant) ar užsigavus į kietus bukus, ribotus paviršius. Teisme apklausta minėtą išvadą davusi ekspertė J. G. D. patvirtino, kad visi išvadoje nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiosios nupasakotomis aplinkybėmis. Ji pažymėjo, kad sužalojimai išryškėja ne iš karto, be to dalis jų buvo nustatyta vidinėje pusėje, bei kad griūnant nukentėjusiajai negalėjo atsirasti tokie sužalojimai, o ypač kakle, lūpose, rankose. Liudytoja E. K. teisme patvirtino mačiusi nukentėjusiąją po sumušimo, nes sesuo atvyko pas ją iš ryto kartu su dukra. Ji matė, kad pastarosios veidas buvo sutinęs, kad sesuo buvo palaužta. Nurodė, kad sesuo jai papasakojusi, jog vakare buvo mušama sugyventinio motinos namuose, kad įvyko konfliktas ir ji buvo mušama sugyventinio ir jo brolio, kad visą tai viską matė jos dukra. Mergaitė atvyko sunkios būklės, ji nuolat verkė. Liudytoja patvirtino mačiusi ant mergaitės viršutinių rūbų kraujo dėmes, o pas A. U. ant kojų, rankų - mėlynes, ant kaklo - smaugimo žymes. Nukentėjusiosios A. U. pateiktas įvykio metu vilkėtas sportinis džemperis ir jo apžiūra ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji buvo tampoma už drabužių ir matyti drabužio užtrauktuke išplėšti dantukai.

Teisme apklausti kiti liudytojai: policijos pareigūnai S. S. ir R. F., N. D. ir V. U. teisme nurodė, kad jokių sumušimo žymių ant A. U. nematė, tačiau jie visi patvirtino tą faktą, kad konfliktas tarp A. U. ir kaltinamųjų visgi buvo įvykęs, o tai iš dalies patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Policijos pareigūnai nurodė, kad atvykę pagal iškvietimą susitiko su nukentėjusiąja A. U.. Jie nematė akivaizdžių sužalojimų ant jos veido, tačiau ekspertė J. G. D. teisme nurodė, kad sužalojimai ant veido daugiausiai buvo vidinėse pusėse (gleivinėje) ir jų galėjo nepastebėti kiti žmonės, be to sumušimų žymės išryškėja vėliau. Tiek policijos pareigūnai S. S. ir R. F., tiek liudytojai N. D. ir V. U., matę A. U. iš karto po konflikto, patvirtino, kad ji verkė, kad N. D. ir V. U. nurodė, kad apsiverkusi buvo ir jos dukra, kad jos prašė ateiti į namus, kur vyko konfliktas. Tai iš dalies taip pat patvirtina nukentėjusiosios nurodomas jos sumušimo aplinkybes.

Nukentėjusiosios A. U. parodymai nekito viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, jais netikėti nėra pagrindo, o kaltinamųjų paaiškinimai, kad jie jos nesumušė, vertintini tik kaip jų gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad abu kaltinamieji smurtaudami nukentėjusiosios A. U. atžvilgiu veikė bendrai, sąmoningai ir suvokdami, kad jų veika gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir abu atliko vykdytojų veiksmus, tačiau atsižvelgus į tai, kad BK 140 str. 2 d. sudėtis numato specialų subjekto požymį – nukentėjusysis asmuo vykdytojui turi būti artimas giminaitis ar šeimos narys, pripažintina kad abiejų kaltinamųjų veiksmai dėl šio nusikaltimo yra kvalifikuoti teisingai, o būtent A. G. - pagal BK 140 str. 2 d., o J. D. - pagal BK 24 str. 6 d. ir 140 str. 2 d.

Dėl grasinimo nužudyti žmogų.

A. G. ir J. D. atiduoti teismui kaltinant juos ir tuo, kad jie 2013 m. spalio 31 d. apie 00.00 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, smurto prieš nukentėjusiąją A. U. metu, padarę nukentėjusiajai A. U. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlę jai fizinį skausmą, sumušimo metu A. G. du kartus išsakius A. U., kad jis ją užmuš, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, t. y. kaip padarę nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Abu kaltinamieji nepripažino įvykdę šį nusikaltimą ir teigė negrasinę nukentėjusiajai.

Vertinant šio kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgta į visus byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir teismas pripažįsta, kad jis grindžiamas tuo, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos sugyventiniui A. G. ir jo broliui J. D. ją mušant, ji turėjo pagrindą manyti, kad mušimo metu A. G. jos atžvilgiu kelis kartus išsakytas grasinimas, jog jis ją nužudys, yra realus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji (t. 1 b. l. 23-24, 45-46) nurodė, kad abu vyrai ją mušė, A. G., jai sėdint ant grindų, spyrė 3 kartus į dešinę koją, šaukdamas, kad ją nužudys, ji prašė savo sugyventinio liautis, tačiau jis nereagavo, tada A. G. pačiupo jos dešinę ranką, apsuko ją ir pradėjo smaugti, numetė ant sofos-lovos ir smaugė rėkdamas: „nužudysiu suka, kad gyvenimas nebūtų saldus“. Dukra tuo metu verkdama bandė kaltinamąjį nuo jos atstumti. Aleksandras, smaugdamas ją, kėlė už gerklės ir vėl mesdavo ant lovos, jai trūko oro. Taip jis ją pakėlė ir vėl numetė nemažiau 4 kartų. Tuo momentu Jevgenijus jos nemušė. Ji maldavo, kad jos nemuštų, paleistų ir sakė, kad nori išeiti. Tada J. D. liepė broliui ją paleisti ir A. G., paklusęs, ją paleido ir surėkė „gerai gyvenk“. Kad tuo metu, kai A. G. ją mušė, ji bijojo, kad jis įvykdys savo grasinimus ir ją pasmaugs, nes jis nekontroliavo savo veiksmų. Teisme nukentėjusioji patvirtino savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad A. G., mušdamas, grasino ją nužudyti, tačiau nurodė, kad J. D. jai nesakė, kad ją užmuš ir jai negrasino (t. 2 b. l. 37).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, susidaro vaizdas, kad nukentėjusioji A. U. tikrai išsigando A. G. sakomų žodžių jai, juo labiau, kad prieš ją smurtavo du vyrai, ir suvokė A. G. išsakytus žodžius smaugimo metu kaip realų pavojų savo gyvybei. Todėl pripažintina, kad A. G. veiksmai pagal BK 145 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, gestais, telefonu, faksu ar pan. Grasinimas gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis, taip pat viešu pasisakymu, pareiškimu, tačiau visais atvejais jis turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis.

Kaip jau buvo minėta nukentėjusioji nurodė, kad grasinimo žodžius jai išsakė tik A. G., nors ją mušė abu kaltinamieji, tačiau jų abiejų smurtas sudarė jai pagrindą manyti, kad būtent pastarojo grasinimas gali būti realus, tuo tarpu J. D. net nebuvo šalia, kai buvo sakomi šie žodžiai, ji pati nurodė, kad J. D. jai negrasino, o jos sugyventiniui išsakant grasinimus nužudyti, net liepė ją paleisti, ką pastarasis, paklusęs savo broliui, ir padarė.

Tai, kad J. D. negrasino nukentėjusiajai, ką ji pati patvirtino teisme, bei to nebuvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu, neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad kaltinamojo J. D. veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis dėl kaltinimo grasinus nužudyti nukentėjusiąją išteisintinas ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei kad nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., padarė veikdami grupe (BK 60 str. 1 d. 2, 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį ir pavojingumą, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), kaltės formą - tiesioginę tyčią, prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes, ir tai, kad šiuo metu sužalojimų liekamųjų reiškinių nėra, kad nukentėjusioji kaltinamiesiems neatleido, į kaltinamųjų asmenybes: abu neteisti, A. G. nebaustas administracine tvarka, dirba, J. D. baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas darbo biržoje, todėl nesant jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant dviem sunkinančioms aplinkybėms, bei vadovaujantis BK 54, 55, 61 str. jiems skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės apribojimo bausmės, kurios kaltinamajam A. G. bendrintinos apėmimo būdu.

Nukentėjusioji A. U. pareiškė civilinį ieškinį 1737,72 Eur (6000 Lt) neturtinei ir 34,75 Eur (120 Lt) Lt turtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo smurto buvo sužalota, patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, gydėsi, leido pinigus tepalui nuo mėlynių (23 Lt) ir raminamiesiems vaistams (6 Lt), kortelių atstatymui (21 Lt) ir važiuodama į Vilnių dėl to (40 Lt), buvo suplėšytas džemperis (30 Lt).

Nors vaistų pirkimo išlaidoms pagrįsti teismui nebuvo pateikti kasos kvitai, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad A. U. nurodomas išlaidas iš tikrųjų patyrė. Specialisto išvada patvirtino, kad jai buvo padaryti sumušimai, ji dėl to patyrė ir skausmą ir stiprius išgyvenimus bei stresą, todėl išlaidos vaistams laikytinos pagrįstomis, jų dydis nelaikytinas aiškiai per dideliu, ir priteistinos iš kaltinamųjų. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusiosios įvykio metu vilkėtas džemperis yra suplėšytas (išrauti užtrauktuko dantukai), jį nukentėjusioji įvertino 8,69 Eur (30 Lt) suma. Ši suma yra protinga ir teismo nelaikytina per didele, todėl priteistina iš kaltinamųjų.

Taipogi nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamųjų išlaidas susijusias su SIM kortelių atstatymu – 17,67 Eur (61 Lt). Tačiau teismas konstatuoja, kad telefono atėmimo faktas nėra susijęs su kaltinamiesiems pareikštu kaltinimu ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šios išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškinys dėl turtinės žalos yra tenkintinas tik dalyje dėl 17,09 Eur (59 Lt) dydžio sumos, kitoje dalyje - atmestinas.

Įvertinęs pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusių akivaizdžių sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Sprendžiant jo dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimų padarymo priežastį (konfliktą ir jo priežastį) ir jo kilimo aplinkybes, į žalą padariusių asmenų kaltę, sužalojimo pobūdį, pavojingumą, pasekmes ir tai, kad šiuo metu jo liekamųjų reiškinių nėra, į tai, kad iš kaltinamieji padarė prieš nukentėjusiąją skirtingą nusikaltimų kiekį, į kaltinamųjų tyčiniu elgesiu sukeltus dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, į kaltinamųjų ir nukentėjusiosios sveikatos būklę ir turtinę padėtį, t. y. kad A. G. dirba, J. D. bedarbis, bet registruotas darbo biržoje, kad A. G. su nukentėjusiąja augina vaiką, bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, priteisiant iš kiekvieno kaltinamojo po konkrečią dalį neturtinės žalos: iš A. G. – 400 Eur, iš J. D. – 200 Eur (BPK 115 str. 1 d., CK 6.279 str., 6.281 str., 6.283 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu, padarius po vieną nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 10 mėnesių;

-pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu 11 mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai A. U., bei uždrausti bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai A. U., bei uždrausti bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai A. U., bei uždrausti bausmės vykdymo metu vartoti alkoholį.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

J. D. (J. D.) dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., išteisinti ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios A. U. ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai iš kaltinamųjų A. G. ir J. D. solidariai 17,09 Eur turinei žalai atlyginti, bei iš A. G. – 400 (Keturis šimtus) Eur, o iš J. D. – 200 (du šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.