- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- eI2-5582-426/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02265-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 23S4613 (toliau – ir Sprendimas).
Paaiškina, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2028 m. sausio 12 d., nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2026 m. sausio 12 d. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu Sprendimu. Mano, kad jis nepagrįstas, nes Migracijos departamentas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, nepateikė skundžiamo akto bei jo vertimo, taip apsunkino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą. Pabrėžia, kad atsakovas be jokių rašytinių įrodymų nustatė, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymi, kad Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Atsakovas paaiškina, kad 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Siekiant nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi 2021 m. lapkričio 24 d. išsiuntė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) paklausimą, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir ar nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.
Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 8 d. gavo iš Policijos departamento 2021 m. gruodžio 7 d. išvadą Nr. 5-S-21223 „Dėl A. H. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ (toliau – ir Policijos departamento išvada). Teigia, kad Policijos Departamento išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį, t. y. už tai, kad jis, 2021 m. gegužės 12 d. vykdamas krovininiu automobiliu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, paslėpęs specialiai priekaboje įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, sudarė 399 181,75 eurų.
Teigia, kad pareiškėjas 2021 metais Lietuvoje padarė 2 administracinius nusižengimus: 1) 2021 m. kovo 31 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 463 straipsnio 4 dalį, nes važiuodamas N3 kategorijos kelių transporto priemone mokamu valstybinės reikšmės keliu, nesumokėjo nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais; 2) 2021 m. balandžio 6 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 217 straipsnio 1 dalį, nes vykdamas krovininiu automobiliu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Medininkų kelio postą pažeidė tvarką, reglamentuojančią krovinio muitiniam įforminimui teikiamos deklaracijos pateikimą.
Taip pat nurodo, kad 2021 m. gruodžio 3 d. gavo iš VSAT raštą Nr. 21-19-1006 (toliau – ir VSAT raštas), kuriame nustatyta, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai.
Atsakovas aiškina, kad atsižvelgdamas į Policijos departamento išvadą ir VSAT raštą 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S110733 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Pabrėžia, kad įvertinus priimtą 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 22S110733, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, priėmė sprendimą įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Tvirtina, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sunkaus nusikaltimo, susijusio su kontrabanda, padarymu neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo jo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų bei ignoruoti teisės aktų reikalavimus, todėl ir ateityje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Jo įvykdyta nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, jis galėjo valdyti savo veiksmus ir privalėjo suprasti jų pasekmes. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos viešąją tvarką bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
Migracijos departamentas akcentuoja, jog Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas, todėl atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pažymi, kad iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas pareiškėjo vertinimas (pvz., įvertino šeiminę padėtį, atsižvelgė į buvimo Lietuvoje trukmę).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Migracijos departamento Sprendimą.
Paaiškina, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 12 d. iš Baltarusijos Respublikos krovininiu automobiliu atvykdamas į Lietuvos Respubliką jo priekaboje specialiai įrengtoje slėptuvėje paslėpęs, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, siekė 399 181,75 eurų. Dėl šio sunkaus nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. pareiškėją pripažino kaltu, paskyrė 11 800 eurų baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepime VSAT nurodo, kad kontrabandos būdu prekių per valstybės sieną gabenimas galimas tik tiesiogine tyčia, neatliekamas spontaniškai ar dėl nežinojimo, tokiems veiksmams atlikti būtinas išankstinis planavimas ir pasirengimas (šiuoju atveju – slėptuvės tabako gaminiams įrengimas automobilio priekaboje), todėl pareiškėjui neabejotinai buvo žinomos jo neteisėtų veiksmų neigiamos pasekmės Lietuvos Respublikos ekonomikai ir jam pačiam, tačiau, būdamas adekvatus ir pakaltinamas, jis tokių neteisėtų veiksmų neatsisakė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad pareiškėjas 2021 metais Lietuvos Respublikoje įvykdė du administracinius nusižengimus pagal ANK 463 straipsnio 4 dalį ir 217 straipsnio 1 dalį.
Migracijos departamentas, gavęs Policijos departamento išvadas ir įvertinęs jas duomenų visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, negalėjo nesivadovauti imperatyviai Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga, gavus grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinančių paminėtųjų valstybės institucijų išvadas, jog pareiškėjo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, priimti kitokį, nei buvo priimtas, sprendimą. Akcentuoja, kad Įstatymas nenumato išimčių, kad galėtų būti netaikomos minėtosios imperatyvios įstatymo nuostatos. VSAT pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenė saugumui, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2023 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 23S4613 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatytos šios faktinės aplinkybės:
2021 m. kovo 31 d. pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio „Transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais nesumokėjimas“ 4 dalį, nes važiuodamas N3 kategorijos kelių transporto priemone mokamu valstybinės reikšmės keliu, nesumokėjo nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais.
2021 m. balandžio 6 d. jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 217 straipsnio „Išankstinės informacijos pateikimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vykdamas krovininiu automobiliu iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Medininkų kelio postą pažeidė tvarką, reglamentuojančią krovinio muitiniam įforminimui teikiamos deklaracijos pateikimą.
2021 m. lapkričio 23 d. Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. Nr. 1V-329 įsakymu dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – LLG aprašas) 70 punktu, 2021 m. lapkričio 24 d. išsiuntė Policijos departamentui ir VSAT paklausimą Nr. 10K-35622, ar A. H. nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir ar nėra rimto pagrindo manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė.
VSAT 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė atsakovui raštą Nr. 21-19-1006, kuriame nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai.
Policijos departamentas 2021 m. gruodžio 8 d. Migracijos departamentui pateikė 2021 m. gruodžio 7 d. išvada Nr. 5-S-21223 „Dėl A. H. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, t. y. už tai, kad jis, 2021 m. gegužės 12 d. vykdamas krovininiu automobiliu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, paslėpęs specialiai priekaboje įrengtoje slėptuvėje, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, sudarė 399 181,75 eurų. Taip pat pažymėjo, kad bauda nesumokėta.
Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S110733 atsisakyti A. H. išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
Atsaovas 2023 m. sausio 13 d. priėmė Sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2028 m. sausio 12 d. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. sausio 13 d. iki 2026 m. sausio 12 d.
Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, kreipiasi į teismą.
Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Taigi, tiesiogiai Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka būtent šios institucijos.
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o pagal to straipsnio 5 dalį, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.2 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą
Žemesnės instancijos teismas
Pagal NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą atitinka SIS reglamento 24 ar 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalį, perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. SIS 4 reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.
Surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. pripažino pareiškėją kaltu ir nuteisė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį „<...> per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė <...>“. Už šį nusikaltimą jam paskirta 11 800 eurų bauda, kuri turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bauda dar nesumokėta).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika, už kurią atsakomybė nustatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Nuteistas ir bausmę už padarytą nusikaltimą atliekantis ar atlikęs asmuo laikomas turinčiu teistumą. Per įstatymo nustatytą laikotarpį asmeniui teigiamu gyvenimo būdu įrodžius, kad jis suprato savo netinkamą elgesį ir paskirta bausmė pasiekė tikslą – yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas daugiau nebekeliančiu grėsmės visuomenei. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punkto b papunkčiu, asmuo, nuteistas už sunkų nusikaltimą, laikomas turinčiu teistumą penkerius metus po bausmės atlikimo, t. y. pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą, kuris išnyks po 5 metų, kai jis sumokės paskirtą baudą.
Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas Lietuvoje 2021 metais padarė 2 administracinius nusižengimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Tvarkos aprašo 12 punkto „užsienietis keli grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų:“ nustatytu vertinimo kriterijumi – jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – Policijos departamentas pateikia pagrįstą išvadą, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.
Teisėjų kolegija sutinka, jog Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateiktomis Policijos departamento ir VSAT išvadomis, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir įvertino jo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą ir kitas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, jame nurodyta visa atsakovui žinoma informacija apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus, paskirtą bausmę bei šios bausmės atlikimą, įvertinta informacija, gauta iš institucijų, kurių kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Taigi, pripažintina, kad atsakovas neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu, o ir pats pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad Sprendime nurodytus nusikaltimus jis iš tikrųjų padarė. Pažymėtina, kad Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis. Tiek Policijos departamento, tiek VSAT išvadose, tiek skundžiamame Sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, taip pat neturi ir teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, nes nacionalinės vizos galiojimas baigėsi. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą atsisakyti A. H. išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog viešoji tvarka ir visuomenės saugumas – esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl šiam užsieniečiui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą bei jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė keliskart pakartotinai, ir vadovaudamasis BK 9 straipsnio 3 dalies b punktu, kad asmuo laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir 5 metų po bausmės atlikimo, jeigu jis nuteistas už sunkų nusikaltimą, pagrįstai buvo prieita prie išvados, kad tikslinga uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 1 bei 5 dalyse nustatytais pagrindais nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir pareiškėjo duomenis, vadovaujantis SIS II reglamentu 24 straipsniu, įvesti į C.SIS nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis ne tik nusikalstamos veikos, bet ir sistemingu administracinių nusižengimų darymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, kad jis nenusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Be to, pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas akcentuoja, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas – esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei, todėl jam pritaikyti apribojimai laikytini proporcingais.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 9 dalį, užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškėją apie priimtą Sprendimą informavo 2023 m. sausio 16 d., todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad pareiškėjas buvo informuotas tinkamai ir laiku.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo Sprendimo naikinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.