Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad ATPK 129 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas padaromas gali būti tik tiesiogine tyčia, t.y. jai suvokiant, kad neturint teisės vairuoti, vairuoja išgėrus transporto priemonę ir nori taip veikti. Pažymima, jog tik sustabdžius policijos pareigūnams 2016-02-14 pareiškėjos vairuojamą automobilį ir šiems paaiškinus, kad Islandijos valstybėje jai išduotos teisės negalioja, nes Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka nėra susigrąžinusi vairuotojo pažymėjimo, tik tuomet suprato, jog vairuoja transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti, todėl šios bylos kontekste negali būti laikoma, jog V. M. veiksmuose buvo tiesioginė tyčia, nes vairuodama transporto priemonę neblaivi suprato, jog ją vairuoja turėdama vairuotojo teises, nes buvo suėjęs nuobaudos galiojimo terminas, juolab, kad jai gyvenant Islandijoje, 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo išduotos galiojančios islandiškos teisės ir jas išduodant, Islandijos valstybė neturėjo jokių pastabų dėl išdavimo.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad nuo pat proceso pradžios jos parodymai buvo nuoseklūs, visus kitus įstatymo reikalavimus, susijusius su 2012-06-13 Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje yra įvykdžiusi, todėl negali būti laikoma, jog jos veiksmuose buvo tiesioginė tyčia, todėl teismas turėtų įvertinti, ar tinkamai taikytas ATPK 129 straipsnis.

Skundžiamu nutarimu Kauno apylinkės teismas, be paskirtos 1164 Eur dydžio piniginės baudos, nusprendė konfiskuoti transporto priemonę Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinęs tai, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti netaikomas konfiskavimas, visiškai nevertinęs aukščiau šiame skunde nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų. Pareiškėjos teigimu, ji nuo pat proceso pradžios pripažino savo kaltę, kad vairavau transporto priemonę išgėrus ir nuoširdžiai gailėjosi, galiojančių nuobaudų neturėjo bei pabrėžė, kad nežinojo, jog vairuoja transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo šios bylos kontekste pripažinti ypatingų aplinkybių egzistavimą - islandiško vairuotojo pažymėjimo turėjimą; Islandijos valstybės institucijų veiksmus, išduodant jai vairuotojo teises; nuobaudos galiojimo termino suėjimo ir tik po jo sekančius veiksmus gaunant islandiškas teises, lėmusį pareiškėjos suklydimą apie teisės turėjimą vairuoti transporto priemonę ir netaikyti jai papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.

Pareiškėjos V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas ir teisės taikymas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagal ATPK 129 straipsnį pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 129 straipsnyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones <...> - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 p. numato, kad <...> Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje“. Minėto įstatymo 24 str. 5 p. numato, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes bei nusprendęs, kad V. M. automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., tinkamai pritaikė įstatymą. Teismas pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. yra deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvena Lietuvoje. Pareiškėjai vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas Islandijoje, kai jai Lietuvoje atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ji neįvykdė nurodytų vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, aukštesniojo teismo vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad V. M. turėtas ir byloje pateiktas (kopija) užsienio valstybėje išduotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja, todėl sprendė, kad jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį.

Nors pareiškėja tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kategoriškai teigė, jog tyčios vairuoti transporto priemonę neturint vairuotojo pažymėjimo bei esant neblaiviai neturėjo, kadangi tiesiog nežinojo, kad reikia įvykdyti sąlygas, būtinas susigrąžinti atimtą vairuotojo pažymėjimą, tačiau aukštesnysis teismas šiuos pareiškėjos argumentus vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad V. M. būdama rūpestinga ir apdairi, žinodama, kad jai teisė vairuoti transporto priemones atimta 2 metams ir atėmimo terminas baigiasi 2014-06-12, galėjo aktyviai domėtis, kokios yra nustatytos vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. numato, jog <...> įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai skyrė V. M. papildomą nuobaudą - jai priklausančio automobilio konfiskavimą. Pareiškėja prašė apeliacinės instancijos teismo pripažinti ypatingų aplinkybių egzistavimą - islandiško vairuotojo pažymėjimo turėjimą; Islandijos valstybės institucijų veiksmus, išduodant jai vairuotojo teises; nuobaudos galiojimo termino suėjimo ir tik po jo sekančius veiksmus gaunant islandiškas teises, lėmusį jos suklydimą apie teisės turėjimą vairuoti transporto priemonę ir netaikyti jai papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str.. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Esant šiam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas V. M. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą (padarytas vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų), padarymo aplinkybes bei pareiškėjos asmenybę (turi galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad pasirodė girta viešoje vietoje, ankščiau administracine tvarka bausta už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – neblaivi vairavo transporto priemonę), į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai nenustatė jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurioms esant būtų galima nekonfiskuoti V. M. nuosavybės teise priklausančio automobilio.

Nagrinėjamu atveju su automobiliu Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas V. M. inkriminuotas pažeidimas. Taigi, šis automobilis atitinka ATPK 26 str. 1 d. numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo priemonė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus už ATPK 129 str. nurodytą pažeidimą numatytą galimybę konfiskuoti transporto priemonę, darytina išvada, kad automobilio Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimas buvo pagrįstai nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Šis automobilis, konfiskuotas visiškai pagrįstai.

Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad ji įvykdė vieną šiukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – ne tik vairavo jai priklausančią transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis, 2,11 promilių girtumas, bet ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tokiu būdu keldama ypatingą pavojų ne tik sau pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams. Esant šiems duomenims, darytina išvada, kad analizuojamu atveju nekonfiskavus V. M. priklausančios transporto priemonės, būtų sudarytos prielaidos ja neteisėtai naudotis naujų pažeidimų darymui. Aukštesnysis teismas pažymi, jog pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog islandiško vairuotojo pažymėjimo turėjimas bei nežinojimas apie vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos pakankamu pagrindu netaikyti transporto priemonės konfiskavimo

Atmetant V. M. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas jo dėmesys į tai, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad paskirta papildoma nuobauda automobilio konfiskavimas, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti švelnesnės nuobaudos taikymą nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis.

Pažymėtina, jog darydama tokį administracinį teisės pažeidimą, V. M. pati prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Ji, žinodama, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jos interesams ir jai kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti tokio pažeidimo, kuris galėtų lemti automobilio konfiskavimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos asmenybę, jai inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumą bei jo pobūdį atsižvelgus į apylinkės teismo sprendimą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad V. M. paskirta administracinė nuobauda, įskaitant ir transporto priemonės konfiskavimą, nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik pareiškėjos deklaratyviais teiginiais, teisinio pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl jį naikinti ar keisti V. M. apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužė 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.