Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-655-565/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
2A-655-565/2014
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-01006-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Rūta Petkuvienė, Jelena Šiškina
Ieškovas
G. G.-Ž.
Atsakovas
A. Ž.
Trečiasis asmuo
UAB „Sidabrinis elnias“, AB „Swedbank“, AB SEB bankas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-655-565/2014Teisminio proceso Nr.2-03-3-01006-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.7.; 75.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G.-Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G.-Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo ir turto padalinimo, tretieji asmenys UAB „Sidabrinis elnias“, AB „Swedbank“, AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama:

1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę Gecevičiūtė;

2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

3) dalijant santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą ieškovei priteisti 2/3 dalis šio turto, o atsakovui - 1/3 dalį turto;

4) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines teises ir pareigas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr.2101049887, sudarytą su Swedbank Life Insurance Se, taip pat „Swedbank“, AB pensijų fonde pensija 2, pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. 3404501 atsakovo vardu sukauptą fondo vienetų likutį;

5) nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo visas įmokas pagal vartojimo kredito sutartį su „Swedbank“, AB, pagal kurią ieškovė gavo kreditinę kortelę su 3 000 Lt vartojimo kredito suma, moka ieškovė, nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo atsakomybė prieš banką lieka solidari, šalių prievolės banko atžvilgiu nemodifikuojamos;

6) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 15 086,43 Lt kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią mažesnę turto dalį; 49 053,81 Lt kompensaciją už atsakovo asmeninių prievolių pagal 2008-01-18 finansinio lizingo sutartį Nr.LT067669 su UAB „Swedbank lizingas" vykdymą iš bendrų šeimos lėšų; 27 109,32 Lt kompensaciją už atsakovo asmeninių prievolių pagal 2005-01-13 kredito sutartį Nr.05-001686-FA su „Swedbank", AB vykdymą iš bendrų šeimos lėšų; 120 796,71 Lt kompensaciją už atsakovo asmeninių prievolių pagal 2008-01-25 kredito sutartį Nr.0080718070053-03 su AB SEB banku vykdymą iš bendrų šeimos lėšų; 417 416,72 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, panaudojus bendras šeimos lėšas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų daiktų ir nekilnojamojo turto įsigijimui bei įrengimui; 47 778,00 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, atsakovui pardavus UAB „Traktus" akcijas.

Atsakovas ieškinio nepripažino.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-17 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „Gecevičiūtė", kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad tikroji šalių santuokos iširimo priežastis buvo ne ieškovės ieškinyje nurodytas atsakovo netinkamas elgesys ir nelojalumas ieškovės atžvilgiu, tačiau abiejų sutuoktinių nepakankamos pastangos išspręsti tarpusavio konfliktus, šeimoje kilusias problemas ir taip išsaugoti santuoką. Pažymėjo, kad tarp sutuoktinių yra didelis amžiaus skirtumas, kas taip pat sąlygoja nuomonių, požiūrių į tam tikras šeimos vertybes neatitikimus. Dėl abiejų sutuoktinių neatsakingo elgesio su turimomis piniginėmis lėšomis, bendrų interesų nebuvimo, amžiaus skirtumo ir kitų nuo abiejų sutuoktinių valios priklausančių aplinkybių sutuoktiniai nesukūrė tvirtų šeiminių santykių, bendro šeimos turto, nesusilaukė bendrų vaikų, nesukūrė bendros veiklos, nedėjo pakankamai pastangų iškilusių problemų sprendimui, nerėmė vienas kito, kas ir buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl bendro turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo už ieškovei tenkanančią mažesnę bendro turto dalį, nes byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad santuokos nutraukimo dieną sutuoktiniai turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto ar piniginių lėšų. Iš bylos medžiagos matyti, kad visas atsakovo vardu viešuosiuose registruose įregistruotas turtas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, tačiau atsakovo turtinių prievolių suma viršija jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertę.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai kompensaciją už bendro turto sumažėjimą atsakovui iš bendrų lėšų vykdant asmenines prievoles, iš byloje esančių įrodymų nustatęs, kad atsakovo asmeninių prievolių ir jo asmeninių poreikių tenkinimui visiškai užteko atsakovo asmeninių lėšų. Teismas nurodė, kad tiek asmeninės atsakovo lėšos, tiek santuokos metu įgytos piniginės lėšos buvo naudojamos bendrai, iš pateiktų atsiskaitymo dokumentų nėra galimybės identifikuoti, už kokius pirkinius ir paslaugas buvo atsiskaityta iš santuokos metu įgytų, o už kokius – iš asmeninių atsakovo lėšų.

Teismas nurodė, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomų UAB „Traktus“ akcijų vertės padidėjimas santuokos metu nelaikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, nes ieškovė neįrodė, kad akcijų vertė padidėjo dėl bendrų sutuoktinių lėšų ar bendro turto investicijų (CK 3.90 str.).

Ieškovės reikalavimą asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti jai visas teises ir pareigas pagal vartojimo kredito sutartį su „Swedbank", AB teismas atmetė, nustatęs, kad ieškovė ir atsakovas buvimo santuokoje metu tapo solidariaisiais bendraskoliais pagal minėtą sutartį. Vieno sutuoktinio prievolės perkėlimas kitam sutuoktiniui galimas tik su kreditoriaus sutikimu, o tokio sutikimo nagrinėjamu atveju kreditoriai nepareiškė.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-17 sprendimo, kuriuo prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, nevisapusiškai bei klaidingai įvertino bylos metu nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, neatsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo ir kitas reikšmingas objektyvias bylos aplinkybes. Santuokos iširimo pagrindai yra atsakovo neištikimybė, fizinis ir psichologinis smurtas ieškovės ir ieškovės nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsakovo lošimas kazino, negrįžimas nakvoti į namus, piktnaudžiavimas alkoholiu. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinktų ir apeliaciniame skunde aptartų įrodymų visuma.

Esant pagrindui pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl kaltų atsakovo veiksmų, ieškovei turi būti priteista 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad atsakovui atidavė penkis savo gyvenimo metus, dėl atsakovo elgesio patyrė didelį pažeminimą, buvo pažeistas ieškovės orumas, vis blogėjant tarpusavio santykiams, ieškovė patyrė didelę įtampą.

2. Pirmosios isntancijos teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovas nuo ieškovės slėpė turtą ir pajamas, kurias naudojo tik savo asmeniniams porekiams tenkinti (asmeninio turto išlaikymui, piniginių lėšų pralošimui lošimo namuose), dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti ieškinio reikalavimą dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisti 2/3 dalis turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovui - 1/3 dalį šio turto.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei visas teises ir pareigas pagal 2010-03-22 vartojimo kredito sutartį (kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr.10-016742-RK) su „Swedbank‘, AB. Teismas šią sprendinio dalį motyvavo tuo, kad ieškovė ir atsakovas buvimo santuokoje metu tapo solidariaisiais bendraskoliais pagal minėtą sutarį. Vieno sutuoktinio prievolės perkėlimas kitam sutuoktiniui galimas tik su kreditoriaus sutikimu, o tokio sutikimo nagrinėjamu atveju kreditorius nepateikė. Tačiau ieškovė neprašė modifikuoti sutuoktinių solidariosios atsakomybės pagal 2010-03-22 vartojimo kredito sutartį, o prašė paskirstyti tarp šalių pareigą grąžinti vartojimo kreditą bankui, t.y. nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo visas įmokas pagal vartojimo kredito sutartį su "Swedbank", AB moka ieškovė, taip pat teismo buvo prašoma nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo atsakomybė prieš banką lieka solidari, šalių prievolės banko atžvilgiu nemodifikuojamos. Pirmosios instancijos teismas nevertino kreditorius „Swedbank“, AB atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, kad bankas neprieštarauja, jog suteikto kredito dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo vykdytų ieškovė.

4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl bendro turto padalinimo ir kompensacijų priteisimo. Teismas šią sprendimo dalį motyvavo tuo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad santuokos nutraukimo dieną sutuoktiniai turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto ar piniginių lėšų.

Byloje esanti „Swedbank“, AB 2012-09-12 pažyma Nr.SR-2665 patvirtina faktą, kad pagal atsakovo ir Swedbank Life Insurance Se Lietuvos filialo sudarytą investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr.5101049887 atsakovo sukaupta investicinė vertė 2012-06-26 sudarė 5 226,84 Lt sumą, kuri yra dalintina tarp sutuoktinių CK 3.88 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Byloje esanti „Swedbank“, AB 2012-09-14 pažyma Nr.SR/12-36508, sąskaitos ataskaita už laikotarpį nuo 2008-05-10 (nuo ieškovo ir atsakovo santuokos sudarymo dienos) iki 2012-06-26 ir išrašas iš internetinio puslapio www.swedbank.lt apie pensijų fondo pensija 2 veiklos rezultatus, patvirtina faktą, kad „Swedbank“, AB pensijų fonde pensija 2, pensijų kaupimo sąskaitoje Nr.3404501 atsakovo vardu yra sukauptas 12 111,136 fondo vienetų likutis (21 018,962 vnt. - 8 907,826 vnt. iki santuokos sudarymo atsakovo sukauptas likutis), kurių rinkos vertė 2012-10-16 sudarė 16 018,18 Lt sumą (12 111,136 vnt. x 1,3226 Lt už 1 vnt.), kuri yra dalintina tarp sutuoktinių LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad santuokos nutraukimo dieną sutuoktiniai neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto ar piniginių lėšų.

Taigi, šalių dalintino turto balansą sudaro: a) visos teisės ir pareigos pagal vartojimo kredito sutartį su "Swedbank", AB, pagal kurią ieškovė gavo kreditinę su 3 000 Lt vartojimo kredito suma. 2012-02-13 negrąžintas kredito likutis sudaro minus 2 769,25 Lt; b) vsos teisės ir pareigos pagal 2011-03-04 laidavimo sutartį Nr.LtO67669/L, sudarytą su UAB „Swedbank lizingas"; c) visos teisės ir pareigos pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr.5101049887 su Swedbank Life Insurance Se Lietuvos filialu. 2012-06-26 sukaupta investicinė vertė sudarė 5 226,84 Lt sumą; d) „Swedbank“, AB pensijų fonde pensija 2, pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. 3404501 atsakovo vardu sukauptas 12 111,136 fondo vienetų likutis, kurių rinkos vertė 2012-10-16 sudarė 16 018,18 Lt sumą.

Viso įsiskolinimų kreditoriams už minus 2 769,25 Lt, viso turto už 21 245,02 Lt, viso turto minusavus įsiskolinimus kreditoriams už 18 475,77 Lt. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista 15 086,43 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų dėl: 49 053,81 Lt kompensacijos už atsakovo asmeninių prievolių pagal 2008-01-18 finansinio lizingo sutartį Nr.LT067669 su UAB „Swedbank lizingas" vykdymą iš bendrų šeimos lėšų priteisimo; dėl 27 109,32 Lt kompensacijos už atsakovo asmeninių prievolių pagal 2005-01-13 kredito sutartį Nr.05-001686-FA su „Swedbank", AB vykdymą iš bendrų šeimos lėšų priteisimo; dėl 120 796,71 Lt kompensacijos už atsakovo asmeninių prievolių pagal 2008-01-25 kredito sutartį Nr.0080718070053-03su AB SEB banku vykdymą iš bendrų šeimos lėšų priteisimo.

Teismas sprendime nurodė, kad tiek asmeninės atsakovo lėšos, tiek santuokos metu įgytos piniginės lėšos buvo naudojamos bendrai, iš pateiktų atsiskaitymo dokumentų nėra galimybės identifikuoti, už kokius pirkinius ir paslaugas buvo atsiskaityta iš santuokos metu įgytų, o už kokius – iš asmeninių atsakovo lėšų, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, jog atsakovo asmeninės prievolės buvo vykdomos iš bendrų lėšų, o šeimos poreikiai tenkinami iš asmeninių atsakovo lėšų. Tačiau iš III lentelės „Piniginių lėšų panaudojimas", kuri buvo pateikta su 2013-03-01 ieškovės paaiškinimais, matyti, kad kredito įstaigoms už atsakovo asmeninių prievolių vykdymą 316 708,77 Lt sumai (žr. lentelės eilutes Nr.41-43) bei atsakovui priklausančio turto išlaikymą ir buto įrengimą išlaidos 446 617,44 Lt sumai (žr. lentelės eilutes Nr.24, 27-35) buvo apmokėtos iš santuokinių lėšų.

Santuokos metu atsakovas AB SEB bankas, “Swedbank“, AB ir UAB „Swedbank lizingas“ už asmeninių prievolių vykdymą iš bendrų šeimos lėšų sumokėjo atitinkamai 181 195,07 Lt, 40 663,98 Lt ir 73 580,71 Lt. Todėl atsakovas privalo kompensuoti ieškovei jai tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir sumokėti 2/3 dalis šių sumų, t.y. 120 796,71 Lt, 27 109,32 Lt ir 49 053,81 Lt.

6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 47 778 litų kompensacijos už ieškovei tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo, atsakovui pardavus UAB „Traktus" akcijas. Įmonės vertės padidėjimas santuokos metu pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra preziumuojamas. Sprendžiant klausimą dėl įmonės vertės padidėjimo padalinimo tarp sutuoktinių, užtenka tik įrodyti faktą, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios įmonės vertė padidėjo santuokos metu. Atsakovui priklausė 28 333 vnt. UAB „Traktus" akcijų, kurių bendra nominali vertė sudarė 28 333 Lt. 2011-05-31 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas 28 333 vnt. UAB „Traktus" akcijas perleido už 100 000 Lt. Viso akcijų vertės padidėjimas, lyginant akcijų nominalią vertę su akcijų pardavimo kaina, sudaro 71 667 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 71 667 Lt panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Todėl atsakovas privalo kompensuoti ieškovei jai tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir sumokėti 2/3 dalis šios sumos, t.y. 47 778 Lt.

7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 417 416,72 Lt kompensacijos už ieškovei tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, panaudojus bendras šeimos lėšas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įrengimui ir apstatymu baldais, priteisimo. Santuokos metu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Sluškų 3-9, Vilniuje, įsigijimui ir įrengimui buvo panaudotos 626 125,08 Lt bendros šeimos lėšos. Todėl atsakovas privalo kompensuoti ieškovei jai tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir sumokėti 2/3 dalis šios sumos, t.y. 417 416,72 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas šiais argumentais.

1. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad santuokos neišsaugojo ir nesistengė išsaugoti abu sutuoktinia, todėl pagrįstai sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir dėl to atmetė ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Bylos nagrinėjimo metu šalių atskleistos aplinkybės apie santuokos iširimą lėmusias priežastis teismui nekėlė abejonių tuo, kad ieškovės nepasitenkinimas atsakovu prasidėjo tuomet, kai šeimoje ėmė stigti lėšų ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Jeigu sutuoktinis neįrodo santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai ir neturtinės žalos priteisimo klausimas šioje byloje negali kilti.

2. Atsakovas mano, kad šioje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kokį turtą ji prašo laikyti santuokoje įgytu turtu, neginčijo atsakovui priklausančio turto nuosavybės, tad šioje byloje ieškovė neįrodė, ką teismas turėtų dalinti tarp sutuoktinių. Todėl ieškovės argumentai, kad teismas nepagrįstai nenukrypo nuo turto dalinimo į lygias dalis principo taip, kaip to reikalavo ieškovė, yra visiškai nepagrįstas,

3. Atsakovo argumentai dėl ieškovės teiginių apie santuokinių lėšų panaudojimą atsakovo asmeninės nuosavybės įsigijimui ir pagerinimui, atsakovo asmeninių įsiskolinimų dengimą bendromis lėšomis ir bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl atsakovo veiksmų yra išdėstyti atsiliepime į patikslintą ieškinį, ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie lemtų teismo išvadą šioje ginčo dalyje ieškovės naudai.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariai, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės su R. V. ir žiauriaus elgesio su ieškove ir jos sūnumi faktų. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas turi dukras, gimusias iki santuokos su ieškove: I. L. Ž., gim. 2003-12-07, ir E. Ž., gim. 2007-04-03, atsakovo dukrų motina yra R. V.. Kad ieškovė iki santuokos su atsakovu sudarymo žinojo apie tai, jog atsakovas turi dvi dukras, 2013-05-02 teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai R. V., D.M. Ž., G. D.. Liudytoja R. V. 2013-05-02 teismo posėdžio metu teigė, kad nuo santuokos su ieškove sudarymo ji su atsakovu bendravo tik telefonu. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tokias atsakovo ir R. V. bendravimo aplinkybes, kurios leistų padaryti išvadą apie atsakovo neištikimybę. Kaip jau nurodyta, R. V. yra atsakovo dukrų motina, todėl, atsakovui bendraujant su dukromis, yra neišvengiamas ir bendravimas su R. V.. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nupirko R. V. automobilį, kuriuo naudojosi ir pats, kad mokėjo už buto, kuriame gyveno R. V., komunalines paslaugas, kad R. V. žinojo, kiek pinigų turi atsakovas ir kam juos naudoja, neįrodo, kad atsakovas ir R. V. ieškovės ir atsakovo santuokos metu vedė bendrą ūkį. Liudytoja R. V. paaiškino, kad automobilį atsakovas jai padovanojo dar iki santuokos su ieškove sudarymo, šiuo automobiliu atsakovas vežioja dukras, kai R. V. būna išvykusi. Atsakovas yra buto, esančio I.Kanto 27-36, Vilniuje, savininkas, šiame bute gyvena liudytoja R. V. su dukromis, todėl komunalinių paslaugų apmokėjimas vertintinas kaip savininko pareigos išlaikyti turtą vykdymas ir prisidėjimas prie vaikų išlaikymo. Be to, pagal ieškovės pateiktą III lentelę „Pinigų lėšų panaudojimas“, komunalinės išlaidos buvo apmokamos tik 2008 metais. Liudytojos R. V. teiginys „...buvo nuimami didžiuliai pinigai“ yra nekonkretus, neaišku, kokios informacijos pagrindu liudytoja tai teigė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad liudytoja artimai bendravo su atsakovu tvarkant atsakovo finansus.

Niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas vedė ją tik todėl, kad atkeršytų R. V., kuri nesutiko už jo tekėti, kad atsakovas ieškovę naudojo kaip reklaminį veidą savo autoritetui ir verslui pakelti. Liudytoja R. V. nurodė, kad ieškovas jai piršosi, kai gimė antra dukra. E. Ž. gimė 2007-04-03, ieškovė ir atsakovas susituokė 2008-05-10, t.y. daugiau kaip po metų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas piršosi R. V. tuo metu, kai ieškovė ir atsakovas planavo vestuves.

Iš išrašo iš N. B. medicininių dokumentų matyti, kad tikas ieškovės sūnui atsirado 2008 metais (1 t., 32 b.l.). Nėra duomenų, kad tikas atsirado 2008 metų pabaigoje, todėl nėra pagrindo tiko sieti su fiziniu ir psichologiniu atsakovo smurtu. Atsakovas, priešingai nei nurodė ieškovė apeliaciniame skunde, atsiliepime į ieškinį neteigė, kad dėl menkiausių smulkmenų šaukdavo ant ieškovės sūnaus. Atsakovas nurodė, kad sudrausmindavo ieškovės sūnų, kai šis ypač netinkamai elgdavosi. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nepripažino, kad ieškovės sūnus jautėsi nesaugus dėl atsakovo elgesio, ką taip pat nepagrįstai teigia ieškovė apeliaciniame skunde. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė ieškovės sūnaus psichologines problemas, tačiau jų priežastimi teigė esant netinkamą ieškovės elgesį – ieškovė mažai bendrauja su sūnumi, nepakankamai dalyvauja jo ugdyme, auklėjime, lavinime, berniukui stinga mamos šilumos ir artumo. Iš atsakovo atsiliepime į ieškininį nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas šalių santuokos metu daug laiko praleido bendraudamas su ieškovės sūnumi. Atsakovas pripažintas vienkartinis sudavimo ieškovės sūnui dėl sudaužyto televizoriaus faktas nevertintinas kaip sąlygojęs ieškovės ir atsakovo santuokos iširimą. Byloje nėra įrodymų, kad po šio fakto bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodytos kitos santuokos iširimo aplinkybės – atsakovo nelojalumas ieškovei, nepagrįstas pavydas, girtavimas, nuolatinis lankymasis kazino, negrįžimas naktimis namo, nuslėpimas nuo ieškovės duomenų apie nepilnamečius vaikus, negali būti traktuojamos kaip santuokos iširimo priežastis, nes ieškovė neįrodė, kad būtent dėl šių priežasčių iširo jos ir atsakovo santuoka.

Apie tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas nuslėpė nuo ieškovės faktą apie nepilnametes dukras, pasisakyta anksčiau. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, nėra pakankamos įrodyti, kad atsakovo alkoholinių gėrimų vartojimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas buvo priverstas palikti darbą dėl pastovaus svaiginimosi alkoholiniais gėrimais, nėra įrodytas. Apeliaciniame skunde nurodytas elektros atjungimo faktas įvyko 2012 m. birželio mėn., po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, todėl šis faktas nėra susijęs su santuokos iširimu.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas lakydavosi kazino. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei apie faktą, jog atsakovas lankosi kazino, buvo žinoma iki santuokos su atsakovu sudarymo. Byloje nėra įrodymų, kad santuokos su atsakovu metu ieškovė priekaištavo atsakovui dėl lankymosi kazino, kad tarp šalių dėl atsakovo lankymosi kazino kildavo konfliktai, kad atsakovas dėl lankymosi kazino neskyrė dėmesio šeimai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, pralošdavo dideles pinigų sumas, kas neigiamai įtakojo šeimos turtinę padėtį. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šeima materialiai buvo aprūpinama tik atsakovo gaunamomis lėšomis, šios lėšos leido patenkinti plačius šeimos poreikius, ieškovė turėjo galimybę nedirbti, užsiimti įvairiais pomėgiais (fotografija, šunų veisimu). Ieškovės pateikti įrodymai apie 49 000 Lt atsakovo išlaidas kazino (5 t., 113-114 b.l.) nesudaro pagrindo teigti, kad ši suma iš esmės įtakojo šeimos turtinės padėties pablogėjimą.

Byloje taip pat nėra ginčo dėl ieškovės nurodytų faktų, kad atsakovas negrįždavo nakvoti į namus. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad toks atsakovo elgesys vertintinas kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip dažnai atsakovas negrįždavo nakvoti į namus, kad būtų gali spręsti, kaip tai galėjo įtakoti bendrą sutuoktinių gyvenimą. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas vykdavo į medžioklę, į sodybą užmiestyje, kur praleisdavo kelias dienas, likdavo nakvoti pas savo motiną. Šios negrįžimo nakvoti į namus priežastys nelaikytinos nepriimtinomis gyvenant santuokoje.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Nesant pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad sutuoktiniai nesukūrė tvirtų šeiminių santykių, bendro šeimos turto, nesusilaukė bendrų vaikų, nesukūrė bendros veiklos, nedėjo pakankamai pastangų iškilusių problemų sprendimui, nerėmė vienas kito, kas ir buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis, ir pagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nesant nustatytos atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, nustačius, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė neturi pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl bendro sutuoktinių turto

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

Ieškovės nurodyta 5 226,84 Lt investicinė vertė, sukaupta pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr.5101049887, atsakovo sudarytą su Swedbank Life Insurance Se Lietuvos filialu, nelaikytina bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Iš Swedbank Life Insurance Se Lietuvos filialo 2012-09-12 pažymos Nr.SR-2665 matyti, kad ši draudimo sutartis sudaryta 2007-03-26, t.y. iki šalių santuokos, šalių santuokos metu įmokos pagal šią sutartį nebuvo mokėtos (4 t., 163 b.l.). Kadangi ivesticinė vertė yra sukaupta iš asmeninių atsakovo lėšų, ši vertė laikytina asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Iš „Swedbank“, AB 2012-09-14 pažymos Nr.SR/12-36508 ir sąskaitos ataskaitos: 2008-05-10 – 2012-06-26 matyti, kad įmokos į atsakovo vardu atidarytą pensijų kaupimo sąskaitą Nr. 3404501 „Swedbank“, AB buvo mokamos ir šalių santuokos metu (4 t., 160-161 b.l.), įrodymų, kad šios įmokos buvo mokamos iš asmeninių atsakovo lėšų nepateikta, todėl šioje sąskaitoje sukaupti pensijų fondo vienetai, kurių rinkos vertė 2012-10-16 sudarė 16 018,18 Lt sumą, laikytini bendrąja jungtine šalių nuosavybe (CK 3.88 str. 4 d.).

Nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad 2 769,25 Lt skola pagal vartojimo kredito sutartį su "Swedbank", AB, laikytina bendrosios jungtinės nuosavybės pasyvu. Iš „Swedbank“, AB 2013-01-03 pažymos Nr.SR/13-272 matyti, kad ieškovė ir „Swedbank“, AB 2010-03-22 sudarė kreditinės lankščiųjų įmokų kortelės sutartį Nr.10-016742-RK, kuria bankas suteikė ieškovei 3 000 Lt kreditą, bankas ieškovės prievolę pagal šią sutartį laiko asmenine ieškovės prievole (5 t., 40 b.l.). Ieškovė jai suteikto kredito sumos neįtraukė nei į II lentelę „Santuokinės lėšos“ (5 t., 108 b.l.), nei į III lentelę „Piniginių lėšų panaudojimas“ (5 t., 109-112 b.l.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vieno iš sutuoktinių sudaryta paskolos sutartis gali būti priskirta prie prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, jei ši sutartis būtų sudaryta šeimos interesais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Ieškovei nepateikus įrodymų, kad kreditas pagal ieškovės sudarytą 2010-03-22 kreditinės lankščiųjų įmokų kortelės sutartį Nr.10-016742-RK buvo panaudotas šeimos interesais, nėra pagrindo pripažinti 2 769,25 Lt skolos bendrosios jungtinės nuosavybės pasyvu (CPK 178 str., CK 3.109 str. 1 d. 5 p.).

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą

CK 3.98 str. 3 d. nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymu. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas bendrą šeimos turtą naudojo savo asmeniams poreikiams tenkinti bei asmeninėms prievolėms vykdyti, todėl privalo kompensuoti ieškovei tuo padarytą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo teigti, kad lėšos, esančios bendrąja jungtine šalių nuosavybe, buvo naudojamos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir asmeninėms prievolėms vykdyti, ir dėl to sumažėjo bendrąja jungtine šalių nuosavybe esančios lėšos.

Iš ieškovės pateiktų I lentelės „Atsakovo gautos asmeninės lėšos“, II lentelės „Santuokinės lėšos“ ir III lentelės „Piniginių lėšų naudojimas“ matyti, kad atsakovo asmenine nuosavybe gautos lėšos sudarė 3 523 648,27 Lt, o bendrąja jungtine šalių nuosavybe gautos lėšos – 2 426 210,941 Lt (5 t., 107, 108 b.l.). Atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir asmeninėms prievolėms vykdyti yra išleista 2 769 557,53 Lt, o bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams tenkinti – 3 440 036,17 Lt (5 t., 109-112 b.l.). Taigi, atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir asmeninėms prievolėms vykdyti užteko atsakovo asmenine nuosavybe esančių lėšų, o šių lėšų likutis (daugiau kaip 754 000 Lt) buvo panaudotas bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams tenkinti, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad bendri ieškovės ir atsakovo poreikiai buvo tenkinami iš kitų lėšų (CPK 178 str., 185 str.). Tai, kad tam tikrais santuokos periodais atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir asmeninėms prievolės vykdyti galėjo būti naudojamos bendrąja jungtine nuosavybe esančios lėšos, neįrodo šių lėšų sumažėjimo, nes vėliau šios lėšos buvo kompensuojamos atsakovo asmeninėmis lėšomis tenkinant bendrus ieškovės ir atsakovo poreikius.

Ieškovės nurodyti 71 667 Lt, gauti santuokos metu pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusias UAB „Traktus“ akcijas (skirtumas tarp 100 000 Lt akcijų pardavimo kainos ir 28 333 Lt šių akcijų nominalios vertės), priskirtini prie bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Tačiau nėra pagrindo teigti, kad iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista kompensacija CK 3.98 str. 3 d. pagrindu, nes, ieškovės teigimu, šios lėšos nebuvo panaudotos bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams tenkinti. Kaip jau nurodyta, atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir asmeninėms prievolėms vykdyti užteko atsakovo asmeninių lėšų, o atsakovo asmeninių lėšų likutis buvo panaudotas bendriems šalių poreikiams tenkinti. Bendriems poreikiams tenkinti buvo panaudota daugiau kaip 754 000 Lt lėšų, todėl laikytina, kad šiomis lėšomis buvo visiškai kompensuota 71 667 Lt suma.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas privalo kompensuoti ieškovei pinigų sumas, kurias ieškovė apeliaciniame skunde nurodė kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Dėl sutuoktinių bendro turto dalių

Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 3.123 str. 4 d.). Ieškovė teigia, kad pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir skirti ieškovei 2/3 dalis dalintino turto sudaro tai, kad atsakovas lošė kazino ir pralošė dideles pinigų sumas, taip sumažindamas bendrą turtą, atsakovas slėpė nuo ieškovės dideles pinigų sumas, kurias naudojo kitų asmenų poreikiams tenkinti. Šie ieškovės teiginiai nėra pagrįsti.

Iš ieškovės pateiktų lentelių matyti, kad atsakovo asmeninės išlaidos ir bendos ieškovės ir atsakovo išlaidos buvo 6 209 593,70 Lt, o atsakovo asmeninės ir ieškovės bei atsakovo bendros pajamos – 5 949 859,18 Lt (5 t., 107-112 b.l.). Taigi, dokumentais pagrįstos išlaidos daugiau kaip 259 000 Lt viršijo dokumentais pagrįstas pajamas. Tačiau tai neįrodo, kad atsakovas slėpė nuo ieškovės pinigų sumas, kurias naudojo ne bendriems poreikiams tenkinti. Priešingai, atsakovo asmeninės lėšos buvo naudojamos ieškovės ir atsakovo bendriems poreikiams tenkinti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti buvo panaudotos nuo ieškovės nuslėptos bendrąja jungtine nuosavybe esančios lėšos. Byloje pateiktas pajamų ir išlaidų balansas rodo, kad byloje esančiais dokumentais nepagrįstos išlaidos buvo naudojamos bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams tenkinti. Byloje pateikti įrodymai apie 49 000 Lt sumos išleidimą kazino šalių santuokos metu. Šis bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas yra kompensuotas bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams tenkinti panaudojus daugiau kaip 754 000 Lt asmeninių atsakovo lėšų.

Dėl bendro turto padalinimo

Kaip jau nurodyta, bendrąja jungtine šalių nuosavybe esantis turtas yra atsakovo vardu atidarytoje „Swedbank“, AB pensijų kaupimo sąskaitoje Nr.3404501 sukaupti pensijų fondo vienetai, kurių rinkos vertė 2012-10-16 sudarė 16 018,18 Lt. Pagal CK 3.118 str. 3 d. sudarant turto balansą, nustatomas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalinamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 3.118 str. 4 d.). Nors atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl konkrečios pinigų sumos priteisimo jam iš ieškovės kompensuojant jo asmeninių lėšų panaudojimą bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams tenkinti, tačiau į CK 3.118 str. taisykles turi būti atsižvelgta sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą. Kadangi atsakovo asmeninės lėšos, kurios buvo panaudotos bendriems ieškovės ir atsakovo poreikiams tenkinti, žymiai viršija ieškovei turinčią tekti bendro turto dalį, konstatuotina, kad nėra bendro turto, kuris turi būti padalintas tarp sutuoktinių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 700 Lt išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. G. – Ž. atsakovo A. Ž. naudai 700 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjos Rūta BurdulienėRūta PetkuvienėJelena Šiškina