- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-01-02
- Bylos Nr.
- e1-619-992/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37624-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. J. 2022 m. spalio 2 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame garaže, žodinio konflikto metu, tyčia, pargriovė ant žemės nukentėjusįjį I. T., rankomis ir kojomis sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam I. T. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 2 d., apie 20.00 val., išėjo iš tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ėjo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Pakeliui sutiko draugą S. (S.) ir kartu besikalbėdami ėjo link (duomenys neskelbtini). Jis buvo šiek tiek išgėręs, draugas blaivus. Eidami link namų ėjo pro garažus (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kad iš P. garažo groja muzika. P. žinojo tik iš matymo, gerai nepažinojo. Durys garažo buvo pravertos, jie su draugu nusprendė užeiti. Pabeldė, durys buvo pravertos, todėl jie užėjo. Užėję pamatė, kad P. su kažkokiu vyru vartoja alkoholinius gėrimus. P. juos pamatęs pakvietė į vidų, pasiūlė išgerti, jie sutiko. Susipažino su kitu ten buvusiu vyru, jo vardas I. Kartu sėdėjo, bendravo ir vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Viskas buvo gerai. Po kažkurio laiko P. buvo nepatenkintas, pradėjo rėkauti ir klausti, ko jie čia atėjo. Jis P. pasakė, kad šis nusiramintų, kad viskas gerai ir jie tuoj išeis. I., agresyviai nusiteikęs, prie jo priėjo, kažką jam pasakė ir prasidėjo susistumdymas. Jis pirmas pastūmė I., prasidėjo muštynės, Kiek smūgių I. sudavė, neprisiminė, kiek jis jam trenkė, taip pat neprisiminė. Jo draugas S. ir P. nesimušė, muštynės vyko tik tarp jo ir I. Po muštynių jis su S. išėjo iš garažo, grįžo kiekvienas į savo namus. Kitą dieną per pažįstamus gavo I. numerį, paskambino jam, susitarė susitikti. Susitiko po kelių dienų, atsiprašė nukentėjusiojo, jis paprašė 1000 eurų, kaltinamasis sutiko ir davė nukentėjusiajam 1000 eurų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir ateityje daugiau to nekartos (el. b. 1 t., 100 - 103 b. l.).
Nukentėjusysis I. T. tyrimo metu parodė, kad su draugu P. G. (P. G.) apie 21.00 val. atėjo į jam priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Garaže vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. į garažą atėjo du jam nepažįstami vyrai, kartu vartojo alkoholį, susipažino. Vieno vardas buvo M. (M.), kito – A. (A.). Du vaikinai pradėjo kabinėtis prie jo draugo P. G., kilo konfliktas dėl to, kad jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Jis iš pradžių nekreipė dėmesio, bet kai du vaikinai pradėjo tampyti jo draugą P. G., įsikišo, pradėjo ginti draugą. Staigiai pirmas M. trenkė jam per veidą, tada pribėgo kitas vaikinas, vardu A., pargriovė jį ant žemės, daug kartų spardė kojomis ir rankomis. Kiek kartų tiksliai, pasakyti negali, smūgiavo į visas kūno vietas. Po smūgių krušos vaikinai pasišalino iš garažo. Jis patyrė fizinį skausmą (el. b. 1 t., 116-118 b. l.).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. T. parodė, kad A. J. jam visiškai atlygino žalą, sumokėjo 1 000 eurų, jo atsiprašė, todėl pretenzijų jam neturėjo ir jie susitaikė. Viskas išsisprendė, žalą jam atlygino, jo atsiprašė, jis niekam pretenzijų neturi (el. b. 1 t., 119-120 b. l.).
Liudytojas P. G. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 3 d., apie 21.00 val., susitiko su draugu I. T. jo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, apie 22.00 val. į garažą atėjo jam iš matymo pažįstami vaikinai. Vienas vardu M., kitas - A. Kartu su vaikinais vartojo alkoholį, kilo konfliktas, nes jie pasakė, kad P. G. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pavadino „(duomenys neskelbtini)“. Kilo muštynės, jo draugas I. T. norėjo jį apginti ir buvo sumuštas. Vienas vaikinas daužė jį viename kampe, kitas vaikinas tuo pačiu metu daužė jo draugą I. T.. Kiek kartu buvo trenkta, tiksliai negalėjo pasakyti, buvo šoko būsenoje. Po muštynių vaikinai pasišalino iš garažo (el. b. 1 t., 5 - 6 b. l.).
2022 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 2 d., apie 23.46 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) garaže sumušė pažįstami asmenys (el. b. 1 t., 16 b. l.).
2022 m. spalio 6 d. I. T. prašyme nurodyta, kad 2022 m. spalio 2 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas dviejų asmenų A. (pavardės nežinojo) ir kito iš matymo pažįstamo vyro, kurio asmens duomenų nežinojo. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui susitarė, kad padengs gydymo išlaidas, jie atsiprašė ir visi susitaikė, pretenzijų jį užpuolusiems asmenims neturėjo, ekspertizei dėl sužalojimo masto nesikreipė (el. b. 1 t., 49 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – konflikto metu tyčia pargriovė ant žemės nukentėjusįjį I. T., rankomis ir kojomis sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas I. T. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiojo. A. J. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo I. T. parodymai, kur jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad tarp jo ir A. J. kilo konfliktas, kurio metu A. J. sukėlė jam fizinį skausmą; kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. liudytojo P. G. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys ir nukentėjusiojo I. T. prašymas, kuriame nurodyta, kad jokių pretenzijų jis kaltinamajam nebeturi, jie susitaikė, ekspertizei dėl sužalojimo masto nesikreipė.
Vertinant tai, kad dėl A. J. veiksmų I. T. jautė fizinį skausmą, A. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl skirtinos bausmės
Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el .b. 1 t., 134-137 b. l.). Tyrimo metu nukentėjusiajam I. T. buvo pranešta apie sprendimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el .b. 1 t., 131-133 b. l.).
Skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. J. yra (duomenys neskelbtini), dirba, praeityje teistas, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo, nėra duomenų apie jo gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, konstatuotina, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu A. J. neskiriant intensyvios priežiūros. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės A. J. paskyrimas be intensyvios priežiūros su numatytais įpareigojamais ir draudimais yra tinkama ir adekvati bausmė tiek kaltinamojo asmenybei, tiek ir jo padarytam nusikaltimui. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 104-107 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, naikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti A. J. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti A. J. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.
2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.