Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Vainauskienė, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, nukentėjusiajam civiliniam ieškovui R. S., jo atstovui adv. Juozui Čiviliui, gynėjams adv. Eugenijai Liutvinskienei, Alfredui Žvironui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-08-31 Kaune, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas tuo, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų (LR BK 135 str. 2 d. 8 p.)

T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-05-25 Vilniuje, LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis picerijoje „(duomenys neskelbtini)“ kepėju, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas tuo, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų o būtent (LR BK 135 str. 2 d. 8 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. 2008-12-13 apie 03 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste esančio namo kieme, kartu su T. D. sudavė nukentėjusiajam R. S. mažiausiai du smūgius ranka į veidą ir mažiausiai du smūgius kojomis į krūtinės ląstą. Nuo jo ir T. D. R. S. atžvilgiu suduotų smūgių pastarasis griuvo ir patyrė atvirą dešinio blauzdikaulio spiralinį kūno vidurinio trečdalio bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį su dešinio šeivikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldriniu lūžiu. Tokiu būdu P. Š. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė R. S. sveikatą.

Šiais savo veiksmais P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 137 str. 1 d.

T. D. 2008-12-13 apie 03 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste esančio namo kieme, kartu su P. Š. sudavė nukentėjusiajam R. S. mažiausiai vieną smūgį ranka į veidą ir mažiausiai du smūgius kojomis į krūtinės ląstą. Nuo jo ir P. Š. R. S. atžvilgiu suduotų smūgių pastarasis griuvo ir patyrė atvirą dešinio blauzdikaulio spiralinį kūno vidurinio trečdalio bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį su dešinio šeivikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldriniu lūžiu. Tokiu būdu T. D. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė R. S. sveikatą.

Šiais savo veiksmais T. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 137 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

P. Š. savo kaltę pripažino iš dalies. Teisme parodė, kad prieš 24⁰⁰ val. išėjo iš kavinės, nuėjo pas L. N. į gimtadienį. Išėjus iš Lauros, jo draugai nuėjo tolyn, o jį kieme „prispyrė reikalas“. Jis šlapinosi tarp automobilių, tuo tarpu prie jo priėjo nukentėjusysis R. S.. Eidamas link jo, nukentėjusysis R. S. nusikeikė ir pasakė, ko ant mano automobilio šlapiniesi. R. S. pradėjo jį visaip vadinti, rėkti, kodėl jis šlapinasi ant jo automobilio, nors iš tikrųjų jis ant automobilio nesišlapino. R. S. pirmas pradėjo stumdytis, jis buvo stambesnis. Besistumdant R. S. smūgiavo, bet jis (P. Š.) smūgio išvengė. Besistumdant, jis (P. Š.) išgirdo balsus, jog kažkas iš namo ketina nusileisti ir padėti R. S. jį mušti. Tuomet jis pradėjo pagalbon šaukti savo draugus. Atbėgo T. D. ir D. M.. Nuo ko konflikto metu nukrito nukentėjusysis R. S., negali pasakyti, nes nematė. R. S. jis sudavė pora smūgių. Smūgius sudavė nukentėjusiajam parkritus. Sudavė kažkur į krūtinės vietą. Kai jie pasišalino iš įvykio vietos, R. S. liko gulėti. Prieš ateinant pas L. N. buvo išgėręs 1-2 bokalus alaus, jautėsi blaivus. Pas L. N. negėrė. Išankstinio tikslo nukentėjusį sumušti, suspardyti neturėjo. Nukentėjusysis R. S. pirmas pradėjo konfliktą, paskui viskas gavosi savaime. Lauke tuo metu buvo plikledis, buvo slidu. Supranta, kad negerai pasielgė, tačiau tokių sunkių pasekmių nenumatė.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (parodymai teisme perskaityti BPK 276 str. 4 d. pagrindu byloje esantiems įrodymams patikrinti) P. Š. parodė, kad 2008-12-13 apie 03 val., tiksliai laiko neatsimena, jis kartu su draugais D. M. ir T. D. užėjo pas pastarojo pažįstamą Laurą, kuri gyvena V. G. g. (namo numerio nežino). Prieš tai jie trise buvo kavinėje, kur jis išgėrė apie 5 bokalus alaus, kiek išgėrė draugai, jis nežino. Pas Laurą buvo kiti jos pažįstami, tad pabuvę ten apie 10 min., jie nusprendė važiuoti pas jį namo ir išėjo. Kieme jokių žmonių nepastebėjo. Kai T. D. ir D. M. nuėjo už namo kampo, jis pasiliko kieme nusišlapinti ir atsistojo tarp stovėjusių aikštelėje automobilių. Tuo metu jis išgirdo kažkokio vyro šauksmą dėl šlapinimosi ant automobilio. Prie jo pribėgusiam anksčiau nepažįstamam neblaiviam R. S. jis pasakė, kad ant automobilio jis nesišlapina. R. S. jį pastūmus, jis atsakė tuo pačiu, bet šis norėjo suduoti jam (P. Š.) į veidą, tačiau smūgio jis išvengė. Tuo pačiu metu jis išgirdo, kaip kažkas iš namo antro ar trečio aukšto laiptinės šaukia, jog tuoj ateis ir padės R. S. jį mušti, todėl jis taip pat pasikvietė į pagalbą savo draugus - T. D. ir D. M.. Pastarieji atbėgo į kiemą, kai jis jau grūmėsi su R. S., tačiau jam nesmūgiavo. T. D. prišoko prie R. S. ir sudavė jam smūgius, kiek ir kur jis nepastebėjo, nes viskas įvyko labai greitai. Jis taip pat sudavė gal du smūgius kumščiu R. S. į veidą, kuriam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R. S. bandė gintis suduodant jiems smūgius, bet jie išsisukdavo. Dėl kokios priežasties R. S. nukrito jis nežino, gal nuo smūgių, gal paslydo. Jam gulinčiam, jis (P. Š.) kelis kartus spyrė į šonus, ar spardė T. D. - nėra tikras. D. M. konflikte nedalyvavo, o bandė juos išskirti, prašė nemušti nepažįstamo ir eiti iš čia. Sumuštą gulintį ant žemės R. S. jie paliko ir išėjo. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes smūgiavo stambesniam už jį R. S., norėdamas nuo jo apsiginti (b. t. 1, b. 1. 157-158, 163-164, 167).

Savo parodymus P. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. 1. 169-176).

Kaltinamasis T. D. teisme parodė, kad jis su P. Š. ir D. M. buvo kavinėje. Jis išgėrė 2 bokalus alaus. Po to nuvažiavo pas L. N., pabuvo ten trumpai, išgėrė vieną stikliuką degtinės. Išėjus iš L. N. laiptinės, jis su D. M. užėjo už namo. P. Š. pasiliko kieme. Išgirdo, kad P. Š. šaukia. Įbėgę į kiemą, pamatė kaip stambus, plikas vyriškis puola P. Š.. Pribėgo ir tą vyriškį, kaip dabar žino – nukentėjusįjį R. S. atstūmė. R. S. bandė suduoti jam smūgį tiesiai į veidą. Jis nuo smūgio išsisuko. Jis (T. D.) supykęs sudavė du smūgius R. S. į veidą. Gali būti, kad, kai nukentėjusysis pargriuvo, spyrė jam, tiksliai neatsimena. Dėl ko pargriuvo nukentėjusysis R. S., nežino, nes nematė kaip jis pargriuvo. Tuo metu buvo šalta, prieš tai buvo paliję, vietomis galėjo būti ledas. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad mušėsi, tačiau ne iš chuliganiškų paskatų, o tikslu apginti draugą, nes nukentėjusysis R. S. buvo stambesnis ir aukštesnis už P. Š.. Jam įbėgus į kiemą, kai P. Š. šaukėsi pagalbos, pamatė, kaip nukentėjusysis R. S. stumdo P. Š., kuris tuo metu nieko nedarė. Jų draugas D. M. bandė visus išskirti. Tokių pasekmių, t. y., kad R. S. bus sunkiai sutrikdyta sveikata, nenumatė. Buvo išgėręs 2 bokalus alaus ir 1 stikliuką degtinės, nesijautė apgirtęs. Dabar tokioje situacijoje elgtųsi kaip D. M..

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (parodymai teisme perskaityti BPK 276 str. 4 d. pagrindu byloje esantiems įrodymams patikrinti) T. D. parodė, kad 2008-12-13 apie 03 val. jis kartu su draugais P. Š. ir D. M. užėjo pas buvusią klasiokę L. N., gyvenančią V. G. g. (namo numerio nežino). Prieš tai jie trise buvo kavinėje, kur jis išgėrė porą bokalų alaus. Pas L. N. buvo svečių ir jie pabuvę apie 10 min., nusprendė važiuoti pas P. Š.. Jis su D. M. nuėjo gatvės link, o P. Š. liko kieme nusišlapinti šalia automobilių. Būdamas už namo kampo, jis išgirdo P. Š., kuris kvietė jį pagalbon. Kartu su D. M. grįžo į kiemą ir pamatė draugą besimušantį su nepažįstamu vaikinu, kaip vėliau sužinojo R. S.. Dėl ko kilo konfliktas jis nežino, tačiau puolė gintį savo draugą, kuris atrodė silpnesnis už R. S.. Jis sudavė pastarajam ranka kelis smūgius, tačiau į kokias kūno vietas neatsimena. Tą patį padarė ir P. Š.. R. S. gynėsi, norėdamas suduoti jam (T. D.), tačiau jis išsisuko. Jo manymu R. S. nugriuvo ant žemės paslydęs, nes jis jo nepargriovė ir nematė, kad tai padarytu P. Š.. Nei jis, nei P. Š. gulinčio nespardė. D. M. muštynėse nedalyvavo. Išgirdęs kažkokių žmonių balsus ir pamatęs žmones trečiame aukšte prie atviro lango, jis su draugais pabėgo. Po to P. Š. papasakojo, kad jam besišlapinant prie automobilių, ant jo pradėjo šaukti ir pribėgo R. S., pradėjo jį stumdyti, sakydamas, kad jis šlapinasi ant jo automobilio. Prasidėjus grumtynėms, P. Š. išgirdo kažkokius balsus iš namo ir supratęs, kad tuoj ateis padėti R. S., pakvietė draugus. Kaltu neprisipažįsta, nes tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdyti sveikatos R. S. jis nenorėjo, o smūgiavo jam gindamas savo draugą (b. t. 1, b. 1. 120-121, 127-128, 131).

Savo parodymus T. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (b. t. 1, b.1.133-140).

Nukentėjusysis R. S. teisme parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų P. Š. ir T. D. nepažinojo. 2008-12-13 pas jį atvažiavo V. Š., jis išėjo į kiemą, įsėdo į jos automobilį. Jie kurį laiką šnekučiavosi. Savo automobilį buvo pastatęs priešais savo laiptinės duris, aiškiai apšviestoje vietoje. Besikalbant su V. Š., pastebėjo vaikiną besišlapinantį ant jo automobilio kapoto. Paprašė V. Š. palaukti ir nesikišti, pasakė, kad tokio elgesio netoleruos. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie besišlapinusio vaikino. Jis jau buvo baigęs šlapintis, bet jis (R. S.) davė jam pastabą dėl to kaip jis elgiasi. Žodinis konfliktas perėjo į susistumdymą. Jiems besistumdant, vaikinas, t. y. P. Š., pakvietė savo draugus. Atbėgo du vaikinai, kurių vienas, t. y. T. D., pora kartų sudavė kumščiu jam (R. S.) į veidą. Jis (R. S.) bandė trauktis, buvo parkritęs, atsistojo ir gynėsi, buvo parkritęs dar kartą. Parkrito ne mažiau kaip du kartus. Antrą kartą nukritęs gavo kažkiek smūgių, spyrių, paskui kas įvyko nebeatsimena, matyt kuriam laikui prarado sąmonę. Kai atsigavo, buvo priėjusi V. Š., vaikinų jau nebuvo. Pamėgino atsistoti ir pajuto stiprų skausmą dešinėje blauzdoje. Prieš susitikimą su V. Š. buvo namuose išgėręs apie 100 gramų viskio, bet apsvaigęs nesijautė. Kas ką pirmas konflikto metu pastūmė, atsakyti negali, tai buvo abipusis susistumdymas. Nuo ko konkrečiai nugriuvo muštynių metu, dabar tiksliai pasakyti negali, bet nugriuvo grumtynių metu. Mano, kad kojos lūžis buvo padarytas ne pirmo griuvimo metu, o arba antro griuvimo metu, arba jau nugriuvus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. parodė (parodymai teisme perskaityti vad. BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems įrodymams patikrinti), kad 2008-12-13 apie 03 val. savo namo kieme susitiko su pažįstama V. Š. ir kartu sėdėjo jos automobilyje. Jis buvo išgėręs apie 100 g viskio, bet apsvaigęs nesijautė. Jo automobilis stovėjo namo kieme prie jo (pirmos) laiptinės. Maždaug po 15 min. iš kitos namo laiptinės išėjo 3 nepažįstami vaikinai, du nuėjo už namo kampo Šilo g. link, o trečias liko prie automobilių ir atsisukęs į jo automobilio pusę pradėjo šlapintis. Jis matė, kad šlapinamasi būtent ant jo automobilio priekio ar priekinio rato. Išlipęs iš V. Š. automobilio, jis nuėjo prie vaikino, kuris tuomet baigė šlapintis ir ruošėsi eiti paskui savo draugus. Priėjęs, jis paklausė, ar negalėjo rasti kitos vietos, tačiau tiksliai žodžių neatsimena. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris perėjo į susistumdymą ir muštynes. Kas pirmas pradėjo stumdytis, o po to muštis jis nežino. Tuo metu vaikinas pradėjo garsiai kviesti savo draugus, nors jis pats pagalbos nekvietė ir jokių savo kaimynų šauksmų negirdėjo. Už kelių akimirkų atbėgo tie du jo draugai, o jis pasitraukė link antros namo laiptinės, sakydamas kad jei nori muštis, tegul eina po viena, o ne visi trise. Tačiau vaikinai jį puolė, o jis gynėsi kiek galėjo. Jis tikrai matė, kad jam smūgiavo du vaikinai ir buvo suduota vienas ar du smūgiai į galvą ir jie kažkaip vėl atsidūrė prie pirmos laiptinės. Prie pirmos laiptinės jam taip pat buvo suduota į veidą ir jis kažkaip buvo pargriautas ant žemės automobilių aikštelėje. Gulėdamas jis užsidengė veidą, pajuto smūgius į įvairias kūno vietas, po to prarado sąmonę. Kai jis atsigavo užpuolikų jau nebuvo, o prie jo stovėjo keli kaimynai. Jis pabandė atsistoti ir suvokė, kad jam lūžusi dešinės kojos blauzda. Greitoji pagalba jau buvo iškviesta. Viskas vyko labai greitai, visų aplinkybių jis gal neprisimena. Nuo kieno smūgio jam lūžo koja jis nežino. Jį mušė mažiausiai du vaikinai, trečias galėjo muštynėse nedalyvauti (b. t. 1, b.1. 11, 13-14).

Savo parodymus R. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. t. 1, b.1. 15-21).

Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusysis R. S. nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų buvo nuvežtas į VGPUL, kur skubos tvarka buvo stacionarizuotas operaciniam gydymui. VGPUL buvo gydytas nuo 2008 12 13 iki 2008 12 16. 2008 12 31 hospitalizuotas į VGPUL antrajam gydymo etapui. Pirmuoju pooperaciniu laikotarpiu, praėjus maždaug parai nuo sumušimo, jam įvyko traukulių priepuolis, kuris po paros pasikartojo. Buvo nukreiptas neurologo konsultacijai. VULSK Neurologijos centre 2008 12 18 padaryta išvada, jog abu minėtieji priepuoliai yra tiesiogiai susiję su įvykio metu padarytais sužalojimais ir pirmą kartą nustatyta diagnozė: epilepsija. Iki tol traukuliai jam buvo registruoti vieną kartą 2006 08 22, tačiau atlikus tyrimus, epilepsijos diagnozė buvo atmesta. Dėl 2008 12 13 įvykusio sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė 12 400 Lt turtinę žalą. Patirtą neturtinę žalą vertina 95 000 Lt (skausmas, nedarbingumas, stresas, teisės vairuoti praradimas ir jos apribojimai). Kaip ieškinyje nurodo nukentėjusysis, dažni epilepsijos priepuoliai ar sunkesnės jos formos yra kontraindikacija gauti licenciją bet kurios srities gydytojo veiklai. Tokiu būdu po 7 metus trukusių medicinos studijų jam atimama galimybė dirbti visavertį gydytojo darbą, o kitos profesijos jis neturi. Dėl epilepsijos diagnozės draudžiami naktiniai budėjimai, taip pat bet kokia chirurginio profilio specialybė. Dėl epilepsijos jis kol kas neapibrėžtam laikui praranda teisę vairuoti.

Liudytojas D. M. parodė, kad 2008-12-13 apie 03 val., jis kartu su draugais P. Š. ir T. D. užėjo pas pastarojo draugę Laurą, kuri gyvena V. G. g. Prieš tai jie trise buvo kavinėje, kur gėrė alų. Pabuvę svečiuose apie 10 min., nusprendė važiuoti pas P. Š. ir išėjo. Kieme žmonių nepastebėjo. Jis su T. D. nuėjo gatvės link, o P. Š. liko kieme nusišlapinti. Užėjęs už namo kampo, jis išgirdo P. Š. pagalbos šauksmą. Atbėgęs su T. D. į kiemą, jis pamatė draugą besistumdantį su nepažįstamu vaikinu (R. S.). Prasidėjo muštynės, jis nežino kas pirmas sudavė smūgį, tačiau matė T. D. ir P. Š. sudavusius smūgius R. S. į veidą, o pastarajam nugriuvus - kojomis į šonus, į galvą nespardė. Dėl ko R. S. griuvo, konkrečiai nurodyti negali. Jis (D. M.) niekam nesmūgiavo, o tik bandė juos skirti. Išgirdę žmonių balsus, jie išsigando ir pabėgo. Pakeliui P. Š. papasakojo, kad jam besišlapinančiam prie automobilių, ant jo pradėjo šaukti ir pribėgo nepažįstamas vaikinas, kuris pradėjo jį stumdyti, priekaištaudamas dėl šlapinimosi ant jo automobilio, po ko prasidėjo konfliktas. P. Š. juos pakvietė, nes pagalvojo, kad R. S. kažkas padės iš namo gyventojų.

Savo parodymus D. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. t. 1, b. 1. 89-95).

Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad nukentėjusysis R. S. yra jos pažįstamas. Ji su R. S. sėdėjo automobilyje. Iš kažkur atsirado 3 vaikinai, vienas iš jų sustojo ir pradėjo šlapintis ant R. S. automobilio, kuris būtent nurodyti negali. Tuomet R. S. nuėjo išsiaiškinti, kodėl taip daroma, ir prasidėjo apsistumdymas, po to muštynės. Ji nelabai stebėjo muštynes, nemanė, kad tai rimta. Iš pradžių jie (R. S. ir P. Š.) kalbėjosi, vėliau pradėjo stumdytis. Labai greitai atbėgo kiti du vaikinai, tuomet trise pradėjo stumdytis ir muštis. Ji nebuvo išlipusi, sėdėjo automobilyje. Muštynės vyko maždaug 20-30 m. atstumu nuo automobilio. Nematė, kaip nukentėjusysis R. S. nukrito ant grindinio. Kiek ir kas sudavė smūgių, šių aplinkybių nurodyti negali. Kai priėjo prie nukentėjusiojo R. S. po įvykio, jis gulėjo, buvo šoko būsenoje, bandė stotis, bet suprato, kad kažkas negerai kojai ir nelabai galėjo kalbėti. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu.,

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (parodymai teisme perskaityti vad. BPK 276 str. 4 d. pagrindu byloje esantiems įrodymams patikrinti) liudytoja V. Š. parodė, kad 2009-12-13 apie 03 val. ji su pažįstamu R. S. sėdėjo savo automobilyje jo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme. Ji matė iš šio namo laiptinės išėjusius tris nepažįstamus vaikinus, du iš kurių nuėjo už namo kampo, o vienas sustojo ir pradėjo šlapintis ant R. S. automobilio variklio dangčio kampo. Tą patį pamatęs R. S., išlipo iš automobilio ir nuėjo prie to vaikino. Automobilyje grojo muzika ir ji negirdėjo apie ką jie kalbėjo, tačiau šis vaikinas pradėjo stumdytis. Ji net nesureikšmino šios situacijos, galvodama, kad vaikinai išsiaiškins ir R. S. tuoj grįš, nes tuo metu muštynių nebuvo. Po kelių minučių prie R. S. ir nepažįstamo vaikino atbėgo du tie patys, kartu išėję iš laiptinės vaikinai. Po to ji matė vykstančias muštynes, tačiau konkrečių aplinkybių nurodyti negali, iš automobilio išlipusi nebuvo, nes bijojo. Po to ji matė kaip R. S. nukrito tarp automobilių, o vaikinai jį spardė, tačiau keliese spardė - nežino. Po to vaikinai nuėjo, o jai priėjus prie R. S., pastarasis gulėjo ant nugaros ir pasakė, kad kažkas rimto nutiko kojai ir jis negali atsistoti (b. t. 1, b.1. 63-64, 65).

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusysis R. S. yra kaimynas. Konfliktą matė iš namų per langą. Iš laiptinės išėjo vaikinai, neatsimena kiek jų buvo, vienas pradėjo šlapintis ant automobilio ar šalia automobilio. Atėjo nukentėjusysis R. S., pamatė, kad vaikinas šlapinasi, ir prasidėjo neramumai. Jie pradėjo stumdytis. Vienas iš jų pasikvietė dar pora draugų ir prasidėjo muštynės. Jis atsidarė langą ir sušuko, kad iškvies policiją. Kai išėjo į lauką, vaikinai jau buvo pabėgę. Kuris pradėjo stumdytis – nukentėjusysis ar P. Š., neprisimena. Kad nukentėjusysis R. S. buvo spardomas, jis nematė. Kai nusileido į apačią, nukentėjusysis R. S. jau gulėjo. Nukentėjusysis R. S. gulėjo ten pat kur vyko konfliktas, t.y. stumdymasis ir muštynės. R. S. nukritimo momento jis nematė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. (parodymai perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti vad. BPK 276 str. 4 d.) parodė, kad 2008-12-13 apie 03 val., būdamas namuose, pro savo antrame aukšte esančio buto langą pamatė vaikiną, kuris priėjęs prie „BMW“ automobilio, pradėjo šlapintis. Prie to vaikino priėjo jo kaimynas R. S. ir paklausė, ką jis daro. Vaikinai pradėjo ginčytis ir stumdytis, o tas kuris šlapinosi, kažką pasikvietė ir į kiemą atbėgo dar du vaikinai. Vaikinai apstojo R. S. ir prasidėjo muštynės. Kas ir kiek kartų sudavė, jis nežino. Atidaręs virtuvės langą, jis sušuko, kad tuoj iškvies policiją, po ko apsirengė ir išbėgo į lauką. Lauke jis pamatė jau gulintį R. S., o vaikinų nebuvo. Buvo nubėgęs už namo kampo, tačiau jų iš ten nepamatė. Grįžęs norėjo pakelti R. S., tačiau šis pasakė, kad jam lūžo koja (b. t. 1, b. 1. 66).

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusysis R. S. yra jo kaimynas. Apie 2⁰⁰ val. nakties su dukra vedžiojo šunį. Kai atėjo į kiemą, rado kaimyną nukritusį, negalintį pasikelti, šalia jo sėdėjo mergina. Iškvietė greitąją pagalbą. R. S. sakė, kad ant jo automobilio šlapinosi kažkokie vyrukai, jis davė pastabą ir tie vyrukai jį primušė. Jis buvo sąmoningas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. (parodymai perskaityti vad. BPK 276 str. 4 d.) parodė, kad 2008-12-13 apie 02-03 val., jis buvo išvedęs į lauką šunį, o sugrįžęs maždaug po 30 min., kieme pamatė ant šaligatvio gulintį kaimyną R. S., šalia kurio sėdėjo mergina. Jis pasisiūlė pakelti R. S., tačiau pastarasis pasakė, kad jam lūžo koja. Taip pat R. S. papasakojo, kad kažkoks vaikinas šlapinosi ant jo automobilio, o jam padarius pastabą, pradėjo muštynes (b. t. 1, b. 1. 67).

Liudytoja Laura B. N. parodė, kad 2008-12-12 vakare turėjo svečių. Po vidurnakčio buvo trumpam užėjęs T. D. su dviem draugais ir išgėręs stikliuką degtinės, išėjo. Jai būnant virtuvėje, kažkas iš likusių svečių pasakė, kad lauke muštynės ir vaikinai išbėgo į lauką. Kai ji apsirengusi išėjo į kiemą, ten pamatė tarp automobilių gulintį vaikiną, kuris garsiai šaukė, jog jam lūžusi koja. Ji prisimena, kad vaikinui buvo sužalota ir galva. Šalia jo ant šaligatvio sėdėjo nepažįstama mergina. Tuo metu grįžę iš gatvės pusės jos svečiai pasakė, kad nieko nerado. Iš nepažįstamos merginos žodžių ji suprato, kad iš jos laiptinės išėjo trys vaikinai ir sumušė jos draugą, o konfliktas kilo dėl to, kad vienas iš trijų šlapinosi ant automobilio. Iš kalbų su savo svečiais ji suprato, kad prieš tai išėjęs iš jos buto T. D. kažkam atsiuntė SMS pranešimą, kad jie mušasi lauke, todėl ji suprato, kad būtent T. D. su draugais dalyvavo tame konflikte.

Iš teismo medicinos specialisto išvadų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. S. nustatytas atviras dešinio blauzdikaulio spiralinis kūno vidurinio trečdalio bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis su dešinio šeivikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldriniu lūžiu. Sužalojimas padarytas nuo sukamojo judesio, esant fiksuotai dešinei pėdai. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galėjo būti padarytas griuvimo metu, galimybė padaryti suduodant smūgį, atmetama. Šis sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. 1. 28-30, 33-34).

Teismo posėdyje apklausta ekspertė G. K. paaiškino, kad sužalojimas gavosi nuo sukamojo judesio esant fiksuotai pėdai. Būtent toks yra sužalojimo mechanizmas. Kojos sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo duomenų, kad įvykio metu nukentėjusįjį R. S. ištiko epilepsijos priepuolis. Pateikiant išvadą ekspertė turėjo R. S. ligos istoriją, kurioje buvo gydytojo įrašas, kad anamnezėje (praeityje) R. S. jau sirgo epilepsija. Akte ekspertė įrašė, kad R. S. du metus serga epilepsija, nes taip buvo parašyta jo medicininiuose dokumentuose. 2009 01 08 nukentėjusiojo R. S. apžiūros metu ekspertė veido sužalojimų neaptiko, tačiau neatmeta, kad sužalojimai veide galėjo būti, tik apžiūros metu kraujosruvos jau galėjo būti išnykusios.

Iš papildomai teismo išreikalautų medicininių dokumentų, o būtent gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), gautos iš VšĮ VGPUL, matyti, kad gulint šioje ligoninėje R. S. du kartus buvo ištiktas traukulių (2008 12 14 13.20 val. ir 2008 12 14 19.10 val.). Istorijoje yra neurochirurgo įrašas datuojamas 2008 12 14 19.15 val., kuriame nurodoma, jog epilepsija pacientas serga 3 metai.

Iš VšĮ VUL Santariškių klinikos Neurologijos centro ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašymo data 2006 08 25) matyti, kad 2006 08 22 R. S. įvyko priepuolis – neteko sąmonės, buvo toninių – kloninių traukulių priepuolis. 2006 08 23 toks pat priepuolis pasikartojo. 12 metų amžiaus buvo netekęs sąmonės, nukrito ir susimušė galvą.

Išdėstytų aukščiau įrodymų pagrindu P. Š. ir T. D. buvo kaltinami tuo, kad bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų sumušė R. S., t. y. sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

P. Š. buvo kaltinamas, kad 2008-12-13 apie 03 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su taip pat apsvaigusiu nuo alkoholio T. D., (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste esančio namo kieme, rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio normų, kartu su T. D. sumušė padariusį pastabą dėl šlapinimosi netinkamoje vietoje R. S., tyčia sudavęs jam mažiausiai du smūgius ranka į veidą ir mažiausiai du smūgius kojomis į krūtinės ląstą. Nuo šio ir T. D. R. S. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto pastarasis griuvo ir patyrė atvirą dešinio blauzdikaulio spiralinį kūno vidurinio trečdalio bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį su dešinio šeivikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldriniu lūžiu. Tokiu būdu P. S. bendrais veiksmais su T. D. dėl chuliganiškų paskatų sumušęs R. S., sunkiai sutrikdė jo sveikatą. T. y., kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 135 str. 2 d. 8 p. T. D. buvo kaltinamas, kad 2008-12-13 apie 03 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su taip pat apsvaigusiu nuo alkoholio P. Š., (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste esančio namo kieme, rodydamas aiškų visuomenės ir asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio normų, kartu su P. Š. sumušė padariusį pastarajam pastabą dėl šlapinimosi netinkamoje vietoje R. S., tyčia sudavęs jam mažiausiai vieną smūgį ranką į veidą ir mažiausiai du smūgius kojomis į krūtinės ląstą. Nuo šio ir P. Š. R. S. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto pastarasis griuvo ir patyrė atvirą dešinio blauzdikaulio spiralinį kūno vidurinio trečdalio bei dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžį su dešinio šeivikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldriniu lūžiu. Tokiu būdu T. D. bendrais veiksmais su P. Š. dėl chuliganiškų paskatų sumušęs R. S., sunkiai sutrikdė jo sveikatą. T. y., kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 135 str. 2 d. 8 p.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 137 str. 1 d., t. y. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Kaltininkų veikoje nenustatyta tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam R. S.. Kaip priimta teismų praktikoje, sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų kvalifikuojamas tuomet, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, pati P. Š. veika, o būtent šlapinimasis namo kieme, t. y. viešoje ir ne tam skirtoje vietoje, pati iš esmės buvo viešosios tvarkos pažeidimas, teismų praktikoje analogiško pobūdžio veiksmai kvalifikuojami kaip administraciniai teisės pažeidimai. Tačiau, kaip matyti iš įvykio aplinkybių, konfliktas prasidėjo būtent dėl nukentėjusiojo R. S. išsakytų pastabų P. Š. adresu dėl netinkamo jo elgesio. Kad pastabos dėl netinkamo P. Š. elgesio buvo išsakytos ne visai tinkama, t. y. nemandagia, panaudojant necenzūrinius žodžius forma, teismo posėdyje neneigė ir pats nukentėjusysis. Jis neneigė ir to, kad stumdėsi su P. Š.. Pažymėtina, kad abu vaikinai, t. y. ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo išgėrę. Nukentėjusysis neneigia, kad galimai pirmas pastūmė P. Š.. Tokiu būdu pati veika, kurios eigoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, prasidėjo ne dėl chuliganiškų P. Š. paskatų, turint tikslą pažeidžiant viešąją tvarką sumušti R. S.. Tokio tikslo jis neturėjo. Muštynės su R. S. kilo dėl abipusio konflikto, t. y. abipusių priešiškų nukentėjusiojo ir kaltininko santykių. Tokio tikslo neturėjo ir vėliau į konfliktą įsijungęs T. D.. Taigi teismo manymu iki konflikto nei P. Š., nei T. D. tikslo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą neturėjo ir tokių sunkių pasekmių, o būtent sudėtingo kojos lūžio, kuris gavosi krentant nukentėjusiajam ant žemės, esant fiksuotai pėdai, nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Tokiu būdu konstatuotina, kad P. Š. ir T. D. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. S. sveikatą dėl neatsargumo. Nusikaltimas įrodytas pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais, aukščiau išdėstytais liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis bei ekspertės paaiškinimais.

Kaltininkų veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 137 str. 1 d. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Baudžiamajame įstatyme numatytų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad veiką P. Š. ir T. D. padarė apsvaigę nuo alkoholio (prieš įvykį, kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, abu buvo išgėrę) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Darytina išvada, kad būnant blaiviame stovyje kaltininkai būtų mažiau impulsyvūs ir pasirinkę kitokį savo elgesio variantą, taigi alkoholio įtaka turėjo reikšmės veikos padaryme.

Individualizuojant kaltinamųjų asmenybes pažymėtina, kad jie padarė neatsargią veiką, praeityje nėra teisti. Nors teismas nenustatė abiejų teisiamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų įstatyme, tačiau ir P. Š., ir T. D. nurodė suprantantys savo poelgio, dėl ko kilo sunkios pasekmės, neteisėtumą. Teisme jie paaiškino, jog mušdami nukentėjusįjį pasielgė netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo neatsargi, išankstinio tikslo sužaloti nukentėjusįjį kaltininkai neturėjo, anksčiau abu nėra nei teisti, nei bausti, teismas prieina išvados, kad nors nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes, tačiau bausmės vykdymas kaltininkams gali būti atidėtas. Atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo poziciją bausmės skyrimo klausimu – neskirti kaltininkams realios laisvės atėmimo bausmės. Be to pažymėtina, kad būdami laisvėje ir dirbdami, kaltininkai turės didesnę galimybę atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Nors nukentėjusysis prašė priteisti viso 12 400 Lt jam padarytos nusikalstama veika turtinės žalos, teismas laiko pagrįstomis tik dalį nurodytų išlaidų (nuostolių), o būtent nuostolius dėl sugadintų drabužių, pirktų vaistų, tvarsliavos. Akivaizdu, kad tokias išlaidas R. S. patyrė. Tačiau teismas netenkina ieškinio dalyje dėl papildomų išlaidų reabilitacijai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajam buvo suteikta valstybės apmokama reabilitacijos paslauga. Nukentėjusysis taip pat nepateikė jokių dokumentų, duomenų pagrįsti negautoms pajamoms nedarbingumo metu patvirtinti. Teismas laiko pagrįstu dalį ieškinio dėl turtinės žalos, susijusios su transporto išlaidomis. Akivaizdu, kad nevaikščiojančiam, ar judančiam tik su ramentų pagalba ligoniui reikalingos taksi paslaugos, pats R. S. tokios traumos gydymosi laikotarpiu vairuoti negalėjo. Išlaidas dėl vidinės fiksacijos įtvarų šalinimo operacijos, teismas, atsižvelgiant į protingumo kriterijų, taip pat mažina. Tokiu būdu viso nukentėjusiajam solidariai iš kaltininkų priteistina 4000 Lt turtinės žalos.

Konstatuotina, kad dėl 2008 12 13 įvykdyto sunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto nusikalstamais P. Š. ir T. D. veiksmais, R. S. patyrė neturtinę žalą, o būtent skausmą, stresą. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi R. S. dėl muštynių metu jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Jam buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija, dėl patirto sužalojimo buvo apribota jo judėjimo laisvė, galimybė tuo metu gyventi visavertį gyvenimą. Nustatant patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama, kad patirto sužalojimo gydymas buvo sudėtingas, skausmingas, susijęs su operacijomis, reabilitaciniu gydymu. Patirta neturtinė žala įvertinama 30 000 Lt.

Byloje iš specialistų išvadų, išreikalautų nukentėjusiojo medicininių dokumentų, iš ekspertės paaiškinimų nustatyta, kad epilepsija R. S. sirgo ir anksčiau, t. y. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Šiuo atveju nukentėjusiojo nurodytos pasekmės - darbingumo praradimas, teisės vairuoti praradimas ir jos apribojimas dėl jo sirgimo epilepsija nėra priežastiniu ryšiu susiję su nusikalstama veika, jo sužalojimu būtent 2008 12 13. Medicininiai dokumentai, specialistės paaiškinimai įrodo, kad epilepsijos požymių pas nukentėjusįjį buvo ir iki nusikalstamos veikos.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pateikė byloje ieškinį dėl 10 340,21 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys tenkinamas pilnai, nes kaip nustatyta byloje R. S. dėl sužalojimo, kurį jis patyrė dėl nusikalstamų P. Š. ir T. D. veiksmų, nuo 2008 12 13 iki 2008 12 16 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje suteiktos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: reanimacija, ortopedija – traumatologija; taip pat suteikta brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslauga – kompiuterinė tomografija (stacionaro sąlygomis). R. S. nuo 2008 12 31 iki 2009 01 01 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje suteiktos stacionarinės asmens priežiūros paslaugos: reanimacija, ortopedija – traumatologija. Nukentėjusiojo stacionarinio gydymo išlaidos buvo 7346,15 Lt, kompiuterinės tomografijos kaina 175,86 Lt, reabilitacinio gydymo kaina 2818,20 Lt (viso nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 10 340,21 Lt). Nors prie ieškinio pridėtuose dokumentuose nurodoma, kad 2008 12 13 į VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę dėl blauzdikaulio lūžimo pristatytas V. S., tai laikytina technine rašymo apsirikimo klaida, nes visi ligonio duomenys (asmens kodas, namų adresas) atitinka būtent nukentėjusiojo R. S. duomenis. Kad būtent šiuo laikotarpiu minėtoje gydymo įstaigoje buvo gydytas R. S. teismui abejonių nekyla. Tokia išvada darytina susipažinus ir su išreikalauta iš ligoninės R. S. gydymo stacionare ligos istorija Nr. 26367. Taip pat, kaip nustatyta byloje, 2008 12 31 R. S. buvo hospitalizuotas į VGPUL antrajam gydymo etapui, kadangi dėl didelės patirtų sužalojimų apimties pirmosios operacijos metu užpakalinis blauzdikaulio kraštas nebuvo fiksuotas. Tokį gydymą patvirtina prie Ligonių kasos ieškinio pridėtas priedas, tačiau jame vėlgi akivaizdus techninis apsirikimas, nurodant ligonio vardą, tačiau kiti R. S. duomenys (socialinio draudimo Nr., gimimo metai, adresas) nurodyti teisingai, todėl ligonio hospitalizavimas nurodytu priede laikotarpiu VšĮ Vilniaus GPUL teismui abejonių nekelia. Prie ieškinio pridedamas ir priedas dėl R. S. reabilitacinio gydymo. Taigi ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d. ir nuteisti jį 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. 4000 Lt, R. S., taip pat per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

T. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 137 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. 4000 Lt, R. S., taip pat per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti solidariai iš P. Š. ir T. D. atlyginti 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių) neturtinės žalos R. S. naudai, 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) turtinės žalos R. S. naudai, 10 340, 21 Lt (dešimt tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt litų 21 ct) Valstybinės ligonių kasos naudai.

P. Š. ir T. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistus, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.