Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. L. V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje D. L. V. V. 2016 m. sausio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. nuo garažo stogo, esančio (duomenys neskelbtini), pasisavino 10 m² skardos, kurios vertė 107,76 Eur. Šiais veiksmais įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš D. L. V. V. skundo jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo kaltės, padarius ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, kuomet nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamo teismo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas D. L. V. V. administracinės atsakomybės pagal ATPK 50 str. klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo jis nubaustas padarius šį pažeidimą.

ATPK 50 str. numatyta, jog smulkaus svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, - užtraukia baudą nuo 86 iki 260 eurų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. L. V. V. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., t. y. smulkųjį svetimo turto pagrobimą, kadangi nuo garažo stogo pasisavino 10 m² skardos. Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintais įrodymais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolu, nuotraukomis, liudytojo apklausos protokolu, paties pažeidėjo paaiškinimais bei kita bylos medžiaga.

Liudytojas G. I. apklausos metu patvirtino, kad 2014 m. lapkričio 13 d. apie 15.40 val. iš matymo pažįstamas sodo gyventojas ardė policijos mokyklai priklausančio pastato stogą. Jis iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, pažeidėjas paaiškino, kad keletą skardos lapų jau yra nuėmęs nuo stogo ir keletą jau nupjovęs. Šias aplinkybes patvirtino policijos pareigūno M. J. tarnybinis pranešimas bei D. L. V. V. 2014 m. lapkričio 13 d. paaiškinimas, kuriame pažeidėjas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 13 d. jis nupjovė senosios apdegusios skardos dalį apie 2-4 ilgio ir norėjo padaryti metalinę sienelę. Apklausus pažeidėją 2015 m. balandžio 10 d. apklausos protokole jis nurodė, kad nuo gretimo pastato paėmė kelis skardos lapus, kurių vienos skardos ilgis apie 12 metrų. Paimti skardos lapai stovi atremti į sieną, o kitas atpjautas skardos lapas liko nepaimtas nuo stogo. Pažeidėjas nurodė ir pripažįsta, kad savavališkai paėmė apie 10 m² skardos. Juos paėmė per kelis kartus skirtingomis dienomis, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog D. L. V. V. padarė jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais veiksmais, todėl atmestini skundo argumentai, kad nėra duomenų, patvirtinančių jog jis ardė ir pasisavino pastato stogo dangą, t y. 10 m² skardos. ATPK 50 str. numatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia. ATPK 10 straipsnis reglamentuoja, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Ir nors apeliantas neigia, kad padarė administracinį teisė pažeidimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jis turėjo aiškią galimybę suprasti savo priešingą teisei veikimo pobūdį, kadangi žinojo, jog pastatas nėra jo nuosavybė ir taip veikdamas daro žalą. Šias aplinkybes patvirtina ir paties pažeidėjo nurodytas apeliacinio skundo teiginys, jog policijos mokykla pretenzijų neturi apeliantui, kadangi apeliantas atstatė padarytą žalą.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. D. L. V. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 50 straipsnį, jam minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 86 eurų bauda – paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o D. L. V. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. L. V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.