Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. pagrobė svetimą turtą:

2016 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 17.50 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kasos stalčiaus pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą 200 Eurų.

K. V. K. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. gegužės 17 d., apie 15 val., atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktą, esantį prekybos centre prie Klaipėdos autobusų stoties, mokytis dirbti. Darbo sutartis ir materialinės atsakomybės sutartis su ja sudaryta nebuvo, buvo nustatytas trijų dienų bandomasis laikotarpis. Lažybų punkto darbuotoja dirbo kasos aparatu. Kol ji tikrino dokumentus V. K. iš kasos stalčiaus pavogė 200 Eur. Pinigus pavogė dėl sunkios finansinės padėties: V. K. turi skolų, kurias išieško antstolis, buvo skolinga už buto nuomą. Tą pačią dieną ji lažybų punkto darbuotojai prisipažino pavogusi pinigus, tačiau grąžinti pinigų negalėjo, buvo juos išleidusi. Pavogusi pinigus, tikėjosi grąžinti gavusi pirmą algą, tačiau į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip ir nebuvo priimta.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. Z. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, E. Z. parodė, kad 2016 m. gegužės 17 d., apie 17.53 val., jai paskambino lažybų tarpininkė J. N., dirbanti lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad kasoje trūksta 200 Eur. J. N. paaiškino, kad į lažybų punktą buvo atėjusi mokinė V. K., o po jos išėjimo kasoje pasigedo 200 Eur. E. Z., peržiūrėjusi vaizdo kamerų įrašus, pastebėjo, jog J. N. trumpam palikus savo darbo vietą, mokinė V. K. be priežasties atidarė kasos stalčių. Tą pačią dieną, apie 19 val. E. Z. paskambino V. K. ir ši prisipažino pavogusi pinigus. V. K. žadėjo pinigus grąžinti gavusi atlyginimą. E. Z. informavo, kad darbo sutarties su V. K. sudaryti neketina, nes ja nepasitiki (b.l. 27-30).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. N. parodymai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, J. N. parodė, kad 2016 m. gegužės 17 d. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte, esančiame (duomenys neskelbtini). Vakarų regiono vadybininkė E. Z. ją informavo, kad po pietų ateis mokinė. Iki pasirodant mokinei J. N. patikrino kasos aparate grynųjų pinigų likutį. Apie 15 val. į lažybų punktą atėjo mokinė V.. Ji pasiteiravo, ar lažybų punktas filmuojamas vaizdo kameromis. J. N. buvo nuėjusi nuo kasos aparato prie toje pačioje patalpoje esančio vandens aparato. Tuo metu V. sėdėjo prie kasos aparato. Kasos aparatą nuo kitos patalpos užstojo stalas. Į lažybų punktą atėjus klientui, J. N. grįžo prie kasos aparato, o V. paprašė išleidžiama į namus. V. išėjus, J. N. patikrino kasos aparate esančius pinigus ir nustatė 200 Eur trūkumą. Apie tai pranešė regiono vadovei E. Z. (b.l. 50-53).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), elektroninio kasos aparato 2016 m. gegužės 17 d., 19.52 val., Dienos tarpinėje ataskaitoje (X ataskaita) užfiksuota, kad grynųjų pinigų likutis kasoje yra 3734,68 Eur (b.l.3).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkto, (duomenys neskelbtini), kasoje esančių grynųjų pinigų inventorizacijos akte užfiksuota, kad 2016 m. gegužės 17 d. kasoje rasta grynųjų pinigų suma 3534,68 Eur. Inventorizacijos aktą pasirašė Klaipėdos regiono vadybininkė E. Z. ir lažybų tarpininkė J. N. (b.l. 3).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad 2016 m. gegužės 17 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte, (duomenys neskelbtini), kaltinamoji V. K. pavogė svetimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 200 Eur. Kaltinamoji V. K. prisipažino iš kasos aparato stalčiaus, nematant lažybų tarpininkei J. N., pagrobusi 200 Eur. Liudytojos J. N. ir E. Z. parodė, kad 2016 m. gegužės 17 d. į lažybų punktą buvo atvykusi mokinė V. K. mokytis lažybų tarpininkės darbo, o jai išėjus kasoje pasigedo 200 Eur. Dokumentai: elektroninio kasos aparato dienos tarpinė ataskaita ir kasos inventorizacijos aktas patvirtina, kad 2016 m. gegužės 17 d., 19.52 val., kasoje nustatytas 200 Eur grynųjų pinigų trūkumas (b.l. 3). Kaltinamosios V. K. kaltė įrodyta. Pagrobto turto vertė – 200 Eur viršija 5 MGL dydžio sumą. V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nebuvo patikėtas darbo sutarties ar civilinių sutarčių pagrindu. Jos nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstamą veiką kaltinamoji V. K. padarė tiesiogine tyčia. Ji suvokė, kad svetimą turtą pagrobė prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.

Kaltinamoji V. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Anksčiau ji nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už svetimo turto pagrobimą. Kaltinamoji V. K. yra jauno amžiaus, turi darbinį veiksnumą, tačiau nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu nedirba. V. K. neturi šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad rūpinasi savo močiute.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismo posėdžio metu V. K. nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios turtinės padėties: nusikaltimo padarymo metu ji nedirbo, gyveno nuomojamame bute, turėjo įsiskolinimą už buto nuomą, todėl bet kada galėjo būti iškeldinta, turėjo kitų skolų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios aplinkybės (įsiskolinimas kredito įstaigoms, nuosavo būsto neturėjimas ir laikina bedarbystė) negali būti konstatuotinos kaip kaltinamosios sunki turtinė ar beviltiška padėtis. V. K. nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu gyvena nuomojamame bute, nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Nuo 2015-08-27 iki 2015-09-23 ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2016-03-14 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-03-22 iki 2016-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2016-06-04 iki 2016-06-07 AUB „(duomenys neskelbtini)“. SODROS duomenų bazėje nurodyta, kad nuo 2016-07-14 V. K. dirba pas N. G., vykdančią individualią veiklą (b.l. 72). Teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad iš pastarojo darbo ji išėjo savo noru. Taigi kaltinamoji nuolat keitė darbo vietas taip užkirsdama galimybę gauti nuolatines pajamas. Šios kaltinamosios gyvenime objektyviai susiklosčiusios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jos turtinė padėtis buvo labai sunki arba beviltiška.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajai V. K. skiriama LR BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu V. K. įpareigojama dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamoji V. K. prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (b.l. 66-67).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje kaltinamajai V. K. pareiškė civilinį ieškinį 200 Eur turtinei žalai atlyginti (b.l. 34). Nurodo, kad pareikštą civilinį ieškinį sudaro pagrobto turto – 200 Eur vertė.

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamoji V. K. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: pinigus 200 Eur. Tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir civiliniam ieškovui padarytos 200 Eur turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamoji V. K. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Iš kaltinamosios priteisiama 200 Eur civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamoji V. K. prašo turtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis per keturių mėnesių laikotarpį. Prašymą grindžia tuo, kad šiuo metu nedirba ir pajamų neturi, turto taip pat neturi. Turi skolų, kurių išieškojimas perduotas teismo antstoliams.

Civilinio ieškovo atstovas nesutinka, kad žalos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis ir pageidauja, kad būtų sumokta visa suma iš karto.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

BPK 113 straipsnyje numatyta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos A. T. yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Atidedant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti.

Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti.

Kaltinamoji teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji neturi galimybės priteistą ieškinį sumokėti iš karto dėl objektyvių aplinkybių, susiklosčiusios sunkios materialinės padėties. Duomenų, kad ji piktybiškai vengtų atlyginti žalą, nenustatyta. V. K. neseniai tapo pilnametė. Laikotarpiu nuo 2015-08-27 iki 2015-09-23 ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2016-03-14 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-03-22 iki 2016-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2016-06-04 iki 2016-06-07 AUB „(duomenys neskelbtini)“. SODROS duomenų bazėje nurodyta, kad nuo 2016-07-14 V. K. dirba pas N. G., vykdančią individualią veiklą (b.l. 72), tačiau teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, jog darbo sutartis nutraukta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus priteistos žalos dydį, teismas mano, kad yra pagrindas iš kaltinamosios V. K. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau teismo nuomone, 4 mėnesių laikotarpis yra per ilgas, pažeis civilinio ieškovo interesus. Kaltinamoji V. K., nors ir pripažindama savo kaltę, per daugiau nei 6 mėnesius nuo žalos atsiradimo momento neatlygino nei dalies padarytos turtinės žalos, taip nesistengdama sušvelninti nusikalstos veikos padarinių. Civilinis ieškovas neabejotinai turi teisę į greitą ir neuždelstą žalos atlyginimą.

Tokiu būdu, siekiant tiek kaltinamosios, tiek civilinio ieškovo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos 200 Eur turtinės žalos mokėjimas išdėstomas dalimis, įpareigojant V. K. per 2 mėnesių laikotarpį ieškovui priteistą civilinį ieškinį sumokėti dalimis, kas mėnesį mokant po 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu, V. K. įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu, V. K. įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamajai V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios V. K. 200 Eur turtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant V. K. per dviejų mėnesių laikotarpį civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą civilinį ieškinį sumokėti dalimis, kas mėnesį mokant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų).

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.