Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato l. e. viršininko pareigas A. M. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo I. G. už administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje, nubausta 400 litų bauda, o administracinės bylos teisena pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant I. G. veikoje tų pažeidimų įvykio ir sudėties.

Išnagrinėjęs administracinės teisės pažeidimo bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį už tai, kad 2011-04-03 14 val. 5 min. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės vairuoti transporto priemones.

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato l. e. viršininko pareigas A. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui, nes teismas I. G. nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė žymiai švelnesnę negu sankcijoje numatyta nuobaudą. Apeliaciniame skunde rašoma, kad I. G. kalta prisipažino, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, tačiau vairavimas, esant vairuotojui neblaiviam, su nuvažiuotu atstumu ir vietove nesiejamas, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007). Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kad administracinė nuobauda ATPK 30¹ straipsnyje numatyta tvarka gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, dėl kurio taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT nutartys bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010).

Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad I. G. pažeidimas dėl nustatyto girtumo yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl tik simbolinės nuobaudos paskyrimas neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. I. G. Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė sąmoningai, šiurkščiai, todėl padarytas pažeidimas, kurį numato ATPK 129 straipsnis, pripažintas mažareikšmiu negali būti. Apeliantas prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Šilalės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdys (2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007) nagrinėjamam atvejui galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei būtų ginčijamas pats automobilio vairavimo faktas. Administracine tvarka nubaustoji I. G. automobilio vairavimo fakto neginčija, kalta prisipažino. Ar automobilį vairavo sėdėdama ant kieno nors kelių, esminės reikšmės administracinės teisės pažeidimo padarymui neturi.

Pats vairavimo fakto nustatymas, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, su nuvažiuotu atstumu nesietinas, tačiau su vietove, kurioje vairuojama, sietinas, nes Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką (KET 1, 2 straipsniai). Vairavimas sietinas su eismo dalyvių pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų galima išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti... (KET 9 str.). Vairavimas karjere ar kitoje nuošalioje vietoje, tai ir yra ėmimasis priemonių, kad būtų išvengta KET 9 straipsnyje išvardytų padarinių.

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ rodmenų kvito matyti (b. l. 58), kad I. G. transporto priemonės vairavimo metu buvo neblaivi (alkotesterio rodmenys – 0,46 promilės). Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ patikros sertifikate Nr. 0793995 nurodytų šio prietaiso matavimo ribų tikslumo matyti, kad matavimuose nuo 0,01 iki 1,00 promilės leidžiama 0,017 promilių paklaida. Atsižvelgiant į galimą matavimo paklaidą administracinės teisės pažeidėjos I. G. naudai, laikytina, jog nustatyta, kad matavimo alkotesteriu metu pažeidėjos kraujyje nustatyta 0,44 promilės etilo alkoholio (0,46–0,017). Šie duomenys atitinka lengvą girtumo laipsnį (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) ir nežymiai viršija leistiną dydį – 0,41 promilės.

Administracinio teisės pažeidimo metu I. G. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) ), ją, neturinčią teisės vairuoti automobilį, mokė vairuoti M. E. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris, remiantis KET 230 straipsniu, prilygintinas vairuotojui ir privalėjo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų, užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi mokymo vairuoti taisyklių ir kitų KET reikalavimų. Nepilnametė pažeidėja yra moksleivė, ji, kaip ir motina bei patėvis, niekur nedirba, be jos šeimoje yra dar trys jaunesni už ją vaikai, šeimos pajamos – gaunama pašalpa. I. G. kalta prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jos girtumas tik nežymiai viršija leistiną 0,41 promilės dydį, vairuoti mokėsi nuošalioje vietovėje, anksčiau administracine tvarka nebausta, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 8 p.). Šių aplinkybių visuma ir yra išskirtinė aplinkybė, dėl ko apylinkės teismas, atsižvelgdamas į ATPK 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 31 straipsnyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepilnametei pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskyrė žymiai mažesnę, nei ATPK 129 straipsnyje numatyta švelniausia, nuobaudą.

Nėra pagrindo neigti, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė (ATPK 20 straipsnis), kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tačiau to turi būti siekiama atsižvelgiant ir į ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus – vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 129 straipsnyje numatytos pusės minimalios 4000 litų baudos paskyrimas nepilnametei moksleivei, o tai realiai įmanoma (ATPK 13 str., 21¹ str., 24 str. 4 d.), kurios pati nepilnametė pažeidėja ar jos tėvai (globėjai) ATPK 313 –314 straipsniuose nustatyta tvarka sumokėti nepajėgūs, susiklosčius apylinkės teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų nepasieks, nes tokia nuobauda liks neįvykdyta, o teismo objektyvumu ir teisingumo, protingumo principų realiu įgyvendinimu bus suabejota.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302-12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato l. e. viršininko pareigas A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.