Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūnas Paštuolis, teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K. taikyta priverčiamosios medicinos priemonė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 nutartimi nustačius, jog J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 99 str., tai yra, jog, būdamas pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviu – Lietuvos partizanu, turėdamas partizaninį slapyvardį (duomenys neskelbtini), nuo 1951 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, buvo užverbuotas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos – VSM (MGB) ir sutikęs slapta bendradarbiauti su šia sovietų okupacinio režimo represine struktūra, t.y. būdamas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos – VSM (MGB) 2-N valdybos agentu, agentūriniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), žinodamas minėtos represinės struktūros pagrindinį tikslą – fiziškai sunaikinti dalį Lietuvos gyventojų, priklausančių atskirai nacionalinei-etninei-politinei grupei – nacionalinio pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams – Lietuvos partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams, ir vykdydamas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos – VSM (MGB) užduotis, dalyvavo šios valdybos pareigūnų Lietuvos TSR Valstybės saugumo ministro generolo majoro (duomenys neskelbtini), Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos – VSM (MGB) 2-N viršininko (duomenys neskelbtini) ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų pareigūnų organizuotuose veiksmuose, kuriais siekta fiziškai sunaikinti dalį Lietuvos gyventojų, priklausiusių atskirai nacionalinei-etninei-politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams – Lietuvos partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams, suteikė Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijai – VSM (MGB) informaciją apie Lietuvos partizanų bunkerį bei jame esančius partizanus, kurią panaudojant, 1951 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini) Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos – VSM (MGB) pareigūnai sunaikino Lietuvos partizanų (duomenys neskelbtini) apygardos (duomenys neskelbtini) rinktinės bunkerį (slėptuvę) ir nužudė 6 jame buvusius Lietuvos partizanus: A. M., partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tėvūnijos vadą J. U., partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tėvūnijos štabo viršininką A. P., partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), J. A., partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), V. J. partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini) ir vieną partizaną, kurio asmens tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei suėmė Lietuvos partizanų padėjėją partizanų bunkerio (slėptuvės) laikytoją J. G..

Be to, J. K., laikotarpiu nuo 1951 m. lapkričio - gruodžio mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, vykdydamas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos – VSM (MGB) užduotis, turėdamas tikslą infiltruotis į Lietuvos partizanų Pietų Lietuvos štabo vadovybę, pasinaudojant tuo, kad buvo nužudyti partizanų vadai – A. M. (duomenys neskelbtini), J. U. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (duomenys neskelbtini), kurie siekė sukurti (duomenys neskelbtini) rinktinę, pasiskelbė (duomenys neskelbtini) rinktinės vadu, o 1952-05-08, padedamas kitų Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos – VSM (MGB) užverbuotų agentų ir smogikų, organizavo savo išrinkimą Pietų Lietuvos (duomenys neskelbtini) apygardos štabo vadu, taip siekdamas suimti ar nužudyti Lietuvos partizanų vadus A. R. – (duomenys neskelbtini), S. S. – (duomenys neskelbtini), V. D. – (duomenys neskelbtini) ir kitus. Tariamai vadovaudamas (duomenys neskelbtini) apygardos štabui, padėjo Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos – VSM (MGB) pareigūnams likviduoti partizanų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinktinių štabus bei keletą partizanų būrių, pagal jo (J. K.) suteiktą informaciją apie Lietuvos partizanų bunkerį (slėptuvę) bei jame buvusius Lietuvos partizanus, 1952 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) miške Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos – VSM (MGB) pareigūnai sunaikino Lietuvos partizanų (duomenys neskelbtini) apygardos (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) tėvūnijos bunkerį (slėptuvę) bei jame buvusius partizanus – B. T. partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), A. K. partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini) ir P. K. partizaniniu slapyvardžiu (duomenys neskelbtini), 1952 metų lapkričio 20 d., (duomenys neskelbtini) miške, pagal J. K. suteiktą informaciją Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos – VSM (MGB) darbuotojų buvo nužudytas Lietuvos partizanas V. S., partizaninis slapyvardis (duomenys neskelbtini), baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) skirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teisiamajame posėdyje, prokuroras ir gynėjas prašė J. K. skirtą priverčiamąją medicinos priemonę panaikinti ir baudžiamąjį procesą nutraukti pastarajam mirus.

Iš pateiktų dokumentų seka, jog J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 17 dieną yra miręs, dėl ko tolesnis baudžiamosios bylos nagrinėjimas J. K. kaltinant pagal Lietuvos Respublikos BK 99 str., yra negalimas, todėl baudžiamasis procesas LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu nutrauktinas, o tuo pačiu naikintina ir jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p., 403 str. 1 d. 6 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartimi J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) skirtą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikinti ir J. K., pagal Lietuvos Respublikos BK 99 str., baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu nutraukti, jam mirus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.