Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ANK paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-29803-600/2014 pagal ieškovo T. I. ieškinį atsakovui UAB „ANK paslaugos“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014-07-07 preliminariu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino ir iš atsakovo UAB „ANK paslaugos“ ieškovo naudai priteisė 4900 Lt skolos, 1,40 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-07-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-07 preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad neginčija tos aplinkybės, jog UAB „ANK Paslaugos“ pilnai neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Darbai pagal Paslaugų teikimo sutartį buvo atlikti, tačiau kilo pagrįstų abejonių dėl suteiktų paslaugų kokybės. Ieškovas T. I., sudarydamas paslaugų teikimo sutartį Nr. 00027, įsipareigojo atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus, vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ nuostatomis. UAB „ANK paslaugos“, gavusi ieškovo surašytą Z. senovinės gyvenvietės, (duomenys neskelbtini), L. S., žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymą, atsisakė sumokėti likusią sumą, t. y. 4900 Lt, nes atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl pažymos atitikties teisės aktų reikalavimams. Ieškovo pateiktoje pažymoje buvo nurodyta aplinkybė, jog, prieš atliekant žemės judinimo darbus, būtina atlikti archeologinius žvalgymus. 2003 m. buvo atlikti didelės apimties žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kuriuos atlikus Mažosios Lietuvos muziejaus kvalifikuoti archeologai nenustatė, jog Z. gyvenvietėje būtina atlikti archeologinius žvalgymus. UAB „ANK paslaugos“ kreipėsi į archeologę B. L., kuri nurodė, jog Žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažyma kelia pagrįstų abejonių. Dėl šių aplinkybių UAB „ANK paslaugos“ 2014-07-17 kreipėsi į Mokslinę archeologijos komisiją prie Kultūros paveldo departamento su paklausimu dėl Pažymos atitikties teisės aktų reikalavimams. Atsakovo nuomone, nenustačius, jog paslaugos buvo atliktos kokybiškai, nėra pagrindo sutikti su ieškovo reikalavimu sumokėti likusią paslaugų kainos dalį. Kyla abejonių ir dėl archeologo T. I. sąžiningumo (LR CK 6.718 str., LR CPK 162 ³ str., 164 str., 430 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. galutinį sprendimą bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo T. I. ieškinį atmesti;priteisti iš ieškovo T. I. atsakovo UAB „ANK paslaugos“ naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-07 galutinis sprendimas priimtas, formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus ir ignoruojant UAB „ANK paslaugos“ argumentus pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip neginčijamą įrodymą dėl archeologo T. I. suteiktų paslaugų kokybės, nurodė Komisijos pateiktas išvadas. Komisijos pateiktos išvados dėl archeologo T. I. atliktų archeologinių žvalgomųjų tyrimų atlikimo Paveldo tvarkybos reglamento Nr.: PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ reikalavimams nėra absoliutus įrodymas, kad ieškovo suteiktos paslaugos buvo kokybiškos užsakovo UAB „ANK paslaugos“ atžvilgiu. Formalus pažymos atitikimas Paveldo tvarkybos reglamento Nr.: PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ reikalavimams nepatvirtina pažymos turinio kokybės. Pažymėjo, kad mokėjimas už suteiktas paslaugas nėra siejamas su rezultatu. Atlygis paslaugos teikėjui yra mokamas už atitinkamos kokybės ir turinio veiksmus, o ne už rezultatus. Archeologo T. I. pažymoje pateikta išvada dėl būtinumo atlikti archeologinius žvalgymus yra siekis gauti papildomą užmokestį, kadangi 2003 m. buvo atlikti didelės apimties žvalgomieji archeologiniai tyrimai, kuriuos atlikus, Mažosios Lietuvos muziejaus kvalifikuoti archeologai nustatė, jog Z. gyvenvietėje nereikia atlikti archeologinių žvalgymų. Laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2014 m. neatsirado naujų aplinkybių, kurios paneigtų kvalifikuotų archeologų 2003 metais atliktų tyrimų rezultatus. Archeologo T. I. pažymoje nurodytų keturių smulkių daiktų radimas savaime nėra pagrindas archeologiniams žvalgymams atlikti. O faktas, kad radinius priėmė Lietuvos istorijos muziejus, nepatvirtina, jog radiniai yra istoriškai reikšmingi ir/ar unikalūs, nes nebuvo atlikta ekspertizė nustatyti šių daiktų autentiškumą (LR CK 6.38 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.718 str., LR CPK 176 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas (CPK 13 str.) reiškia, kad šalys, suformuluodamas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus ir jų pagrindą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas šalių pareikštų reikalavimų nustatytų ribų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir ar šalies pasirinktu teisiniu būdu jie gintini.

Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį, prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu, sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius.

Teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų terminų vartojimas, sudarant sutartį, yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų. Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti ginčų dėl atsiskaitymo. Tuo atveju, kai šalis yra įmonė, užsiimanti ūkine-komercine veikla ir jos tikslas – pelno siekimas, ji veikia savo rizika ir tokiam ūkio subjektui taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šalies pasirinkimu vykdyti tik dalį prievolinių santykių ir nenumatė išimčių pagal naudingumo kriterijų.

Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieškovo teisėtus reikalavimus, nes šalių prievolės turi būti vykdomos tinkamai. Analizuojant šalių tarpusavio teises bei pareigas, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino 2014-05-23 šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 00027, pagal kurią atsakovas pavedė, o ieškovas įsipareigojo atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus Z. senovės gyvenvietės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo (paslaugų teikėjo) parengtą tyrimų projektą (sutarties 1 punktas), o atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui (paslaugų teikėjui) už tinkamai ir laiku atliktas paslaugas (sutarties 5 punktas), jos turinį, tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšmingos yra teisės ir pareigos, bei tarpusavio prievolės pagal minėtą sutartį, kurios 5 ir 6 punktai numatė, kad atsakovas įsipareigoja ieškovui apmokėti už tinkamai ir laiku atliktas paslaugas 7000 Lt kainą už archeologinių žvalgomųjų tyrimų atlikimą sutartyje nurodytame objekte, kad atsakovas sumoka ieškovui avansu 21000 Lt, ieškovui gavus leidimą atlikti archeologinius tyrimus iki archeologinių tyrimų pradžios likusią 4900 Lt dalį po žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymos pateikimo nevėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo tos dienos, kai šalys pasirašys paslaugų priėmimo-perdavimo aktus, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos.

Minėtos komisijos pateiktos išvados dėl archeologo T. I. atliktų archeologinių žvalgomųjų tyrimų atlikimo Paveldo tvarkybos reglamento Nr.: PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ reikalavimams yra pakankamas ir tinkamas įrodymas, kad ieškovo suteiktos paslaugos buvo kokybiškos.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad archeologo T. I. pažymoje pateikta išvada dėl būtinumo atlikti archeologinius žvalgymus yra siekis gauti papildomą užmokestį, nes archeologas, kaip profesionalas, turi specialų žinių, reikalingų tokiai pažymai sudaryti, o atsakovas, būdamas ūkinę-komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, pats siekia išvengti pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas ieškovui, nurodydamas formalias priežastis.

Ta aplinkybė, kad archeologo T. I. pažymoje nurodytų keturių daiktų radimą atsakovas vertina, kai nesudarantį pagrindo archeologiniams žvalgymams atlikti, savaime nepaneigia archeologo T. I. atliktų archeologinių žvalgomųjų tyrimų atitikimo Paveldo tvarkybos reglamento Nr.: PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ reikalavimams ir patvirtina atsakovo siekį išvengti prievolės atsiskaityti pagal sutartį.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes 2014-05-23 šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 00027 nuostatos nėra nuginčytos, panaikintos ar pakeistos nustatyta tvarka, todėl atsakovas turi sutartinę prievolę, kylančią iš minėtos sutarties. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nesuprato minėtos sutarties sąlygų ar kreipėsi į ieškovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neapribojo atsakovo teisės teikti įrodymus, nes teismas tinkamai įgyvendino rungimosi ir šalių dispozityvumo principus civiliniame procese. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, formaliais pagrindais nesutikdamas apmokėti pagal minėtą sutartį priklausančias sumas, parodo, kad save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nes padėtis, kai nėra operatyviai apmokamos sutartimi prisiimtos prievolės, yra jo tikslas, tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat civilinių teisinių santykių stabilumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir padarė teisingas išvadas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo.

Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai ir teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje tinkama forma nurodė bylos įrodymų vertinimą, byloje nustatytas aplinkybes, argumentus, kuriais remdamasis teismas atmetė tam tikrus įrodymus ir teisės aktus, kuriais teismas rėmėsi, bei kitus teisinius argumentus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka CPK 263, 265 ir 270 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, nes įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, įrodymą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, turėjusių įtakos bylos išsprendimo teisingumui.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog yra teisinis pagrindas ieškinį patenkinti visiškai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.

Ieškovas pateikė dokumentus, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 100 EUR. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, bei į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš apelianto priteistina 100 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes faktiškai ieškovo sumokėta suma advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus dydžio. Iš atsakovo priteistų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.716 str. - 6.720 str.; CPK 93 str., 98 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „ANK paslaugos“ 100 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. I. naudai.