- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- 1-598-733/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41139-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Kaltinamasis
- G. S.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-10-14, apie 1 val. 49 min., kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda Nr. 141, Šilutės r., Saugų sen., Rudynų k., 184-ame kilometre, G. S., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, vairavo nuosavą automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis G. S., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 79-82, 85-88), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus, išgėręs alkoholio - alaus, degtinės, ir vairuodamas nuosavą automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Šilutės m. į Barvų k., link Saugų k. Dėl girtumo neprisimena, kaip vairuojamu automobiliu nuvažiavo nuo kelio į griovį ir ar bandė automobiliu išvažiuoti iš griovio, tačiau automobilyje užmigo. Vėliau jį pažadinę policijos pareigūnai nustatė jam neblaivumą. Tvirtina, kad įvykio metu nuosavu automobiliu važiavo vienas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Liudytojas V. Č., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2020-10-14, apie 2 val., jis, vairuodamas automobilį ir važiuodamas iš Klaipėdos į Šilutę, ties Rudynų k. pastebėjo pakelės griovyje stovintį automobilį „Ford“ įjungtomis šviesomis, dėl ko sustojo ir priėjo prie minėtos transporto priemonės. Automobilio „Ford“, kurio variklis buvo užvestas, o durelės uždarytos, vairuotojas ir keleivis buvo visiškai neblaivūs. Apie šį įvykį pranešė policijai (b. l. 32-34).
Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2020-10-14, 1 val. 49 min. į Bendrąjį pagalbos telefoną Nr. 112 buvo gautas pranešimas iš pravažiuojančio asmens, kad nuo kelio Šilutė – Klaipėda yra nuvažiavęs automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas ir keleivis yra neblaivūs (b. l. 52-55).
2020-10-14 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose – fotolentelėje, žemėlapyje užfiksuota įvykio vieta: kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda Nr. 141, Šilutės r., Saugų sen., Rudynų k., 184-ame kilometre, dešinio kelkraščio griovyje stovi įstrigęs automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-30).
Iš policijos pareigūnių tarnybinių vaizdo kamerų matyti, kad 2020-10-14, nuo 3 val. 16 min. automobilyje, kuris stovi pakelės griovyje, prie vairo sėdintis akivaizdžiai neblaivus G. S., bendraudamas su policijos pareigūnėmis apie eismo įvykio aplinkybes, neigė vairavęs automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtindamas, jog minėtą transporto priemonę vairavęs draugas T. iš įvykio vietos pabėgo (b. l. 45-48, žr. kompaktinį diską, esantį voke – b. l. 49).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir alkotesterio sertifikato Nr. 1298762 kopijų bei neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. S. 2020-10-14, 3 val. 23 min. nustatytas 1,90 promilių, o 3 val. 42 min. – 1,83 promilių girtumas (b. l. 35-38).
2020-10-14 transporto priemonės apraše užfiksuoti automobilio „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), individualūs požymiai (b. l. 40). Tą pačią dieną ši transporto priemonė perduota saugoti IĮ „JOMAMOTORS“, adresu: Paberžių g. 7, Tauragė (b. l. 41, 42).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas G. S. vardu nuo 2020-08-07 (b. l. 43).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje matyti, kad 2004 m. automobilio „Ford Focus C-Max 1,6 TDCi Ambiente“ (kategorija – M1-AF, kėbulo tipas – vienatūris, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1560 cm³, variklio galia – 80 kW/108 AG) kaina be PVM yra 1404 Eur, o su 21 procento PVM – 1700 Eur (b. l. 44).
Teismas konstatuoja:
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo G. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2020-10-14, apie 1 val. 49 min., kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda Nr. 141, Šilutės r., Saugų sen., Rudynų k., 184-ame kilometre, jis, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, vairavo nuosavą automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis G. S. pripažįsta padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
G. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tyčia vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, taip pažeisdamas KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo G. S. sutuoktinė R. S. raštiškai prašo atleisti jos sutuoktinį G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 122-125). Gynėjas, kaltinamasis ir prokurorė palaiko tokį laiduotojos prašymą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1 - 3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas R. S. raštiškas prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo G. S. laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). G. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 65-69, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikalstama veika žalos nepadarė (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). G. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba (duomenys neskelbtini), su sutuoktine R. S. augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus (b. l. 57-59, 65-69, 127-132, 136, 137). Teisiamajame posėdyje G. S. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo netinkamą elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Nagrinėjamu atveju G. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo sutuoktinė R. S., kuri anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 138-141), (duomenys neskelbtini), kurioje nuo 2018-11-22 iki 2019-01-28 atliko (duomenys neskelbtini) praktiką, direktorės charakterizuojama teigiamai, kaip pasižyminti darbštumu, stropumu, gerai atliekanti pavestą darbą, puikiai sutarianti su darbo kolektyvo nariais (b. l. 124). Be to, R. S. nurodė, kad sutuoktiniui G. S. galės daryti teigiamą poveikį. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja R. S. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama ir ji gali daryti sutuoktiniui G. S. teigiamą įtaką, nes kartu su juo gyvena, augina keturis nepilnamečius vaikus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1 - 3 dalyse numatytas sąlygas, G. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką G. S. padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, jam nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones - taikymo terminas didesnis už jos minimumą.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam G. S., todėl minėtas automobilis konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1-3 ir 6 dalys).
G. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 104-106) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-10-27 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 20 punktu, valstybės naudai priteisti iš kaltinamojo G. S. 54 Eur valstybės garantuojamos teisės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme (b. l. 113-115 ).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-02-12 nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Taigi nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis baudžiamojoje byloje 1A-405/2014).
BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo G. S. nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo G. S. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 - 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
G. S., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, konfiskuoti automobilį „Ford Focus C-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „JOMAMOTORS“, adresu: Paberžių g. 7, Tauragė.
G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo G. S. atmesti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis).
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti R. S., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.