Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui V. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Norminiu teisės aktu įvesta rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nėra susieta su faktiniu atliekų išvežimu konkrečiam gyventojui, ir savivaldybei nustačius vietinę rinkliavą, sutartys su atliekų turėtojais nesudaromos. Vietinės rinkliavos dydis už komunalinių atliekų tvarkymą nustatytas pagal patvirtintas atliekų kaupimo normas asmeniui ir vienos tonos atliekų tvarkymo kainą. Įvedant rinkliavą preziumuojama, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimas) Civilinio kodekso 6.548 str. 1 d. prasme.

Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas įpareigojo atsakovą, kaip atliekų turėtoją, mokėti nustatyto dydžio rinkliavą.

Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (52 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Raseinių rajono savivaldybės taryba 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-224 „dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. (1.1)TS-29 „Dėl vietinės rinkliavos administravimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ dalinio pakeitimo“ nuo 2008 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. (1.1)TS-199 ir 2013-01-17 sprendimu Nr. (1.1)TS-8 patvirtintais rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų dydžiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymi, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, aiškindama „atliekų turėtojo“ sąvokos turinį, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Atsakovas 2016-03-30 sumokėjo pareiškėjui 100 Eur skolos, todėl pareiškėjas sumažino savo reikalavimus ir prašo priteisti 81,75 Eur už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2015-10-01. Iš pareiškėjo reikalavimo matyti, kad gautą įmoką pareiškėjas užskaitė seniausiai skolai dengti.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 metais, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2010-01-01, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2009-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-12-31 atmestinas.

Kaip minėta, pareiškėjas iš atsakovo gautą 100 Eur įmoką užskaitė seniausiai skolai dengti. CK 6.55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola <...>“. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį pareiškėjas galėjo užkaityti gautą pinigų sumą už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2010-01-01. Pareiškėjas šių nuostatų nesilaikė, todėl gautas įmokas nepagrįstai užskaitė skolai suskaičiuotai iki 2010-01-01 dengti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovo sumokėta 100 Eur suma užskaitytina skolai nuo 2010-01-01 dengti.

Atsakovas V. M. iki 2012-01-24 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs kartu su savo nepilnamečiu sūnumi D. M. adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2012-01-24 tik savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu bylai aktualiu laikotarpiu kitų asmenų deklaravusiu gyvenamąją vietą nebuvo. Pagal nuostatų (redakcija galiojusi iki 2012-01-30) 5., 12., 18.5., 31.3. punktų reikalavimus vietinės rinkliavos mokėtojai yra savininkai (nuomininkai) ir jų šeimos nariai. Kaip minėta, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-01-24 kartu su atsakovu gyvenamąją vietą buvo deklaravęs jo nepilnametis sūnus, todėl atsakovas šiuo laikotarpiu privalo mokėti už savo nepilnametį šeimos narį. Kitu laikotarpiu, t.y. nuo 2012-01-24 atsakovui skaičiuotina vietinė rinkliava tik už atsakovą. Iš mokėtojo duomenų peržiūros kortelės matyti, kad iš atsakovui priskaičiuotos skolos 181,75 Eur atėmus skolą, suskaičiuotą už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-12-31 39,10 Eur, atėmus nepagrįstai priskaičiuotą skolą už D. M. laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2015-10-31 38,19 Eur ir atėmus atsakovo sumokėtą sumą 100 Eur, iš atsakovo pareiškėjui priteistina 4,46 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (LR CK 6.38 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M. pareiškėjui Raseinių rajono savivaldybės administracijai 4,46 Eur (keturi Eur 46 ct ) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-10-01.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.