Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio įėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu A. M. į veidą bei grumdamasis kumščiu sudavė vieną smūgį į krūtinę ir vieną smūgį kumščiu į dešinį žastą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam A. M. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl muštinių žaizdų abiejose lūpose, kraujosruvų apatinėje lūpoje ir dešiniame žaste bei sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo A. M. ir liudytojo A. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Pats kaltinamasis parodė prisimenantis, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo vedamas iš (duomenys neskelbtini) vykusio renginio į lauką, ant (duomenys neskelbtini) laiptų grūmėsi su (duomenys neskelbtini). Dėl tuo metu buvusio didelio girtumo visų aplinkybių nurodė nepamenantis, tačiau pripažino jam inkriminuotas faktines aplinkybes dėl A. M. suduotų smūgių. Nukentėjusysis A. M. parodė, kad jam kaltinamasis sudavė kumščiu vieną smūgį į lūpas, vieną smūgį į dešinį žastą ir vieną smūgį į krūtinę. Liudytojas A. R. patvirtino po grumtynių su į lauką išvestu kaltinamuoju matęs, kad A. M. buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas. Tai, kad kaltinamasis priešinosi ir grūmėsi su A. M. ir A. R., objektyviai patvirtina ir vaizdo įraše, užfiksuotame prie (duomenys neskelbtini) esančios vaizdo kameros, matomos aplinkybės. Iškart po įvykio A. M. buvo apžiūrėtas ligoninėje, jam nustatyta lūpos žaizda, atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, dar po 4 dienų apžiūrėtas ir teismo medicinos specialisto, nustatytas sužalojimas dar ir dešiniame žaste, kurio padarymo laikas atitinka įvykio laiką, teismo specialisto išvada patvirtina ir nukentėjusiojo nupasakotą sužalojimų padarymo mechanizmą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, liudytojo ir nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgius kumščiu, kai dėl netinkamo elgesio buvo išvestas iš renginio ir ėmė elgtis agresyviai prieš jį išvedusius (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad E. B. veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad, suduodamas kumščiu į veidą, krūtinę, žastą, sukels bent fizinį skausmą ir nežymiai sužalos A. M., taigi suvokė, kokius padarinius sukels, ir jų siekė. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. B. tyčia nežymiai sutrikdžius A. M. sveikatą ir sukėlus jam fizinį skausmą yra pagrįstas ir įrodytas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, jog kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkiems nusikaltimams. E. B. laikomas neteistu (b. l. 98 – 103, 104 – 115). Nusikaltimo padarymo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 126), šiuo metu (duomenys neskelbtini). Jis baustas administracinėmis nuobaudomis (viena bauda dar nesumokėta) (b. l. 116 – 124, 125). Abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (b. l. 134). E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinęs bylos aplinkybes, patenkinamą kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus E. B. sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą (sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata), po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, nustatytina artima jos dydžio vidurkiui. Kaltinamasis sutinka su tokia bausmės rūšimi. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Dėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,06 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 57 – 58). Ieškinyje nurodė, jog už A. M. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 53,06 Eur. (Duomenys neskelbtini) pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 59) patvirtina, kad A. M. dėl lūpos žaizdos (duomenys neskelbtini) iš PSDF biudžeto suteikta gydymo paslaugų už 53,06 Eur. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp E. B. nusikalstamų veiksmų ir dėl A. M. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutinka atlyginti šią žalą. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš E. B. priteistina 53,06 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš E. B. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl nukentėjusiojo A. M. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis A. M. pareiškė 2 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 67). Ieškinyje nurodė, kad dėl jam padaryto sužalojimo labai išgyveno, nes buvo pakirstas pasitikėjimas savimi, iki šiol bijo susitikti E. B., bijo, kad tas asmuo jo nesusirastų ir jo atžvilgiu nepanaudotų daugiau fizinio smurto, iki šiol labai išgyvena, sunkiai užmiega, kankina nemiga. Patyrė labai didelius emocinius išgyvenimus, nerimą, baimę ir įtampą, gėrė vaistus nuo skausmo, žolelių arbatą, mažinančią nerimą.

Kaltinamasis pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Nurodė, jog turto neturi, gyvena pas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų neturi. Neturi ir (duomenys neskelbtini), bet anksčiau uždirbdavo iki (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį, šiuo metu (duomenys neskelbtini), bet turi pasiūlymų dirbti užsienyje. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, bandė su nukentėjusiuoju susitarti dėl žalos atlyginimo, siūlė sumokėti dalimis, bet A. M. sakė, kad jam reikia visų pinigų iškart, kad jis turi pažįstamų ir kaltinamąjį „pasodins“.

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp E. B. nusikalstamų veiksmų ir dėl A. M. sužalojimo atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Nekelia abejonių, jog A. M. dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl gydymosi, kurie turi būti atlyginti. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad A. M. padaryta apie 1 cm muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, kuri buvo susiūta, taip pat apie 0,5 cm muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, 0,5 x 1 cm dydžio kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės odoje ir 9 x 7 cm dydžio kraujosruva dešiniame žaste. Iš to akivaizdu, kad žaizdos lūpose buvo nedidelės, medicininiai dokumentai patvirtina, kad chirurginis sutvarkymas buvo reikalingas tik žaizdai viršutinėje lūpoje, ši revizija atlikta vietinėje nejautroje, ji nebuvo sudėtinga, nukentėjusysis nebuvo stacionarizuotas gydymui, taigi jokio ilgalaikio gydymo neprireikė, komplikacijos nekilo. Krūtinėje jokios kraujosruvos ar kitokios žymės, galinčios rodyti suduoto smūgio didelį stiprumą ir, atitinkamai, skausmingumą, netgi nenustatytos. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad dėl šių sužalojimų, sukėlusių nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, nukentėjusiajam kilusios pasekmės buvo labai rimtos, kad padaryti sužalojimai kėlė stiprų fizinį skausmą, didelius ar ilgalaikius nepatogumus. Jokie liekamieji reiškiniai po sužalojimų sugijimo nekilo. Dėl nukentėjusiojo ieškinio argumentų, kad jis po įvykio bijo sutikti kaltinamąjį, bijo, kad šis gali jį susirasti ir vėl smurtauti, kad buvo pakirstas pasitikėjimas savimi, pastebėtina, kad jokio objektyvaus pagrindo tokioms baimėms nėra, kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio nebuvo pažįstami, neturi jokių ryšių ir po įvykio, gyvena netgi ne tos pačios savivaldybės teritorijoje. Nėra jokių duomenų, kad po įvykio kaltinamasis kokiu nors būtų mėginęs nukentėjusiajam daryti vienokio ar kitokio pobūdžio neigiamą poveikį, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad šis kaip tik siekė taikiai išspręsti neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, tačiau nukentėjusysis nesutiko su E. B. siūlymu ją atlyginti dalimis. Be to, konfliktas tarp jų įvyko ne dėl kokio nors asmeninio priešiškumo, o būtent dėl kaltinamojo pavartoto per didelio alkoholio kiekio ir nukentėjusiojo atliekamų (duomenys neskelbtini) funkcijų. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini), o tam, kad galėtų juo dirbti, pagal (duomenys neskelbtini) įstatymą jis privalėjo baigti mokymus pagal (duomenys neskelbtini) programą ir išlaikyti (duomenys neskelbtini) egzaminą (šio įstatymo 21 straipsnis), jis privalo turėti profesinės psichologijos pagrindus, išmanyti fizinės prievartos panaudojimo būdus, gebėti tinkamai reaguoti kilus netgi ir ekstremalioms situacijoms ir t. t. ((duomenys neskelbtini) mokymo programa, patvirtinta (duomenys neskelbtini) ). Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad fizinės grumtynės su iš renginio išvedamu apsvaigusiu nuo alkoholio asmeniu būtų padarę tokią didelę neigiamą įtaką nukentėjusiojo A. M., esančio (duomenys neskelbtini), emocinei savijautai, kaip jis nurodo ieškinyje. Nukentėjusysis niekuo nepagrindė savo ieškinyje nurodytų aplinkybių, neteikė duomenų, kad dėl emocinės savijautos būtų lankęsis pas gydytojus ar kreipęsis psichologinės pagalbos. Taigi jo teiginiai iš esmės yra deklaratyvūs.

Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, tai yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Juo labiau, tai neturi būti būdas praturtėti kaltinamojo sąskaita.

Kaltinamasis jokio registruotino turto neturi (b. l. 127, 128, 129), šiuo metu (duomenys neskelbtini), taigi jo turtinė padėtis (duomenys neskelbtini). Tačiau jis yra dar (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jokių išlaikytinių, kreditinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini), taigi savo turtinę padėtį neabejotinai gali pagerinti. Jis savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti svyruoja apytiksliai nuo 100 eurų iki 2 000 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo prašoma jam atlyginti neturtinės žalos suma – 2 000 eurų yra neadekvati ir neproporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams bei kilusiems padariniams. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo A. M. prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo E. B. nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti priteistina 400 eurų suma, kuri yra proporcinga jo patirtoms neigiamoms pasekmėms (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigoti neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. B. viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigoti neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. B. 53,06 Eur (penkiasdešimt tris eurus 06 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (53,06 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam priteisti iš E. B. 400 (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.