Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui Vidmantui Žylei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2005-04-28) - laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal LR BK 140 str. 1 d. (A. J. nežymus sveikatos sutrikdymas) - laisvės atėmimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas 2006-08-22) - laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 140 str. 1 d. (T. G. nežymus sveikatos sutrikdymas) - laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės paskirtos pagal LR BK 284 str. 1d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2005-04-28 ir pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl A. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal LR BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2006-08-22 ir pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl T. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d. 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 64 str. 1 d. 3 d., 65 str., ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2006-08-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė R. G. paskirta - laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2005 m. balandžio 28 d. iki 2005 m. balandžio 29 d. (1 diena), suėmime išbūtas laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bei pagal 2006-08-03 nuosprendį atlikta bausmė.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. G. pagal LR BK 284 astr. 1d. ir 140 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis su R. K. ir M. K. pažeidė viešąją tvarką bei nežymiai sužalojo žmogų: 2005 m. balandžio 28 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., matant praeiviams, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe su T. M., be jokios dingsties priėjo prie A. J., M. K. smogus vieną kartą kumščiu į veido sritį A. J., visi bendrininkai sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, nuo smūgių šiam nukritus ant žemės, visi bendrininkai spyrė gulinčiam A. J. ne mažiau trijų smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam A. J. galvos ir veido sumušimą su veido odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių paburkimu, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. G. pagal LR BK 284 str. 1d. ir 140 str. 1d. nuteistas už tai, kad su R. K. 2006 m. rugpjūčio 22 d., apie 20.00 val., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., priėjo prie ant suoliuko sėdinčių T. G., E. Ž., L. J., R. G.. R. K. priekabiavo prie T. G., keikėsi necenzūriniais žodžiais, R. G. sudavė galva du smūgius T. G. į nosį bei lūpą, po smūgių T. G. prisėdus ant suoliuko, R. K., R. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vartodami necenzūrinius žodžius, sudavė T. G. apie du smūgius rankomis į galvą, apie keturis kartus spyrė jam į galvą, padarydami poodinę nosies nugarėlės kraujosruvą, abiejų lūpų vidinio paviršiaus gleivinės įtrūkimus - nubrozdinimus bei viršutinės lūpos kraujosruvą, poodinę kraujosruvą kairio užausio-smilkinio srityje bei odos nubrozdinimus kairio alkūnės sąnario šoniniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. R. G. sudavė sėdinčiam L. J. koja vieną smūgį į ausį. Po smūgių T. G. ir L. J. atsistojus ir pasitraukus į šoną, R. K., R. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, priėjo prie R. G. ir visi trys sudavė jam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau penkių smūgių, nuo smūgių R. G. nukritus ant žemės, R. K., R. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo spyrė gulinčiam R. G. ne mažiau kaip penkis kartus kojomis į galvos sritį. Po to iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nežymiai sužalojo T. G..

Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, teigia, kad teismas neatsižvelgė jog nusikaltimai nesunkūs, išprovokuoti nukentėjusiųjų. Mano, kad teismas turėjo galimybių nubausti nuteistąjį neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, nurodo, kad nesunkios veikos pakartotinis padarymas nesudaro pagrindo skirti nuteistajam bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, ir pripažinti jį recidyvistu.

Kolegija išklausiusi proceso dalyvių nuomonių, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, ir prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK /320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 54 str. nustatyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. praeityje teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, padarytus 2006 metais. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. nuteistas už keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurios susijusios su fizinio smurto panaudojimu. Dvi iš jų padarytos po ankstesnių nuosprendžių , nuteistajam neatlikus ir neįvykdžius ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių. Nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau tai trečiasis jo teistumas. Nors dvi pirmosios veikos padarytos nesant R. G. teistam, tačiau kaip jau minėta aukščiau, dvi paskutinės veikos padarytos neišnykus ankstesniems teistumams, dvi tyčinės veikos padarytos neišnykus ankstesniem teistumams už nusikaltimus, kurie padaryti taip pat 2006 metais, kas patvirtina, kad R. G. 2006 metais padarė net keturias nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas nuosprendžiais. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu R. G. nuteistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, vadovaujantis LR BK 27 str.1 d. R. G. yra recidyvistas. Nuteistojo skundo argumentas, kad nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymas nesudaro pagrindo pripažinti jį recidyvistu pagal LR BK 27 straipsnį, nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes Baudžiamojo kodekso 27 straipsnis recidyvo nesieja su padarytų nusikaltimų sunkumu, o tik su kaltės forma ir laiko, kad bet kokio naujo tyčinio nusikaltimo padarymas, neišnykus ankstesniam teistumui taip pat už tyčinio nusikaltimo padarymą, sudaro nusikaltimų recidyvą. LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad tik bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus, t.y. nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pasiekti, kad jis daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir laikytųsi įstatymų. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegijos nuomone, R. G. pagrįstai už nusikaltimus paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

Nustatydamas bausmių trukmę už kiekvieną iš nuteistojo padarytų veikų pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė, kad visos padarytos veikos tyčinės, baigtos, susijusios su fizinio smurto panaudojimu. Nei viena iš veikų nepriskiriama sunkių ar apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau skiriant bausmę už kiekviena veiką įvertinta tai, kad jos padarytos esant dviems sunkinančioms aplinkybėms: R. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, be to, veikos padarytos bendrininkų grupe. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teisiamas trečią kartą, nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtų bausmių. Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė nuteistajam bausmes artimas straipsnio sankcijoje numatytiems šių bausmių vidurkiams, netgi mažesnes. Nors nuteistasis teigia, kad konfliktų iniciatoriai buvo nukentėjusieji, tačiau kaip matyti iš paties nuteistojo ir kitų asmenų, kaltintų šioje byloje parodymų bei nukentėjusiųjų parodymų, dėl A. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo nuteistasis parodė, kad jis pirmas sudavęs smūgius nukentėjusiajam, dėl T. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo byloje nustatyta, kad konfliktą pirmas pradėjo kitas kaltinamasis, tačiau ne nukentėjusieji. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į nuteistojo nurodytą aplinkybę, todėl šis skundo argumentas laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

Vadovaujantis LR BK 61 str. 4 d, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Visos R. G. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra mažesnės nei sankcijoje numatyti vidurkiai, net ir įvertinus nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė.

Įvertinus padarytų veikų skaičių, kiekį ir laikotarpį, per kurį jos padarytos, taip pat nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis paskirtos bausmės nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra aiškiai per griežtos, yra būtinos ir reikalingos, kad būtų realizuoti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Kadangi veikos, padarytos 2005-04-28 tarpusavyje sudaro idealią nusikaltimų sutaptį ir veikos, padarytos 2006-08-22 taip pat sudaro idealią nusikaltimų sutaptį teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir bausmes subendrino apėmimo būdu ir už 2005-04-28 padarytas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmę septyniems mėnesiams, o už 2006-08-22 – laisvės atėmimo bausmę aštuoniems mėnesiams. Paskirtąsias bausmes vadovaujantis LR BK 63 str. 4d. iš dalies sudėjo ir skyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių. Kadangi 2005-04-28 veikos padarytos prieš ankstesnius nuosprendžius, o 2006-08-22 veikos padarytos po ankstesnių nuosprendžių, teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 64 str. 1 d. 3 d., 65 str., šią bausmę subendrino dalinio sudėjimo būdu su 2006-08-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. G. skyrė galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičuiota pagal 2006-08-03 nuosprendį atlikta bausmė.

Atsižvelgdama į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, įvertinusi padarytų veikų pavojingumą, skaičių, kaltės formą, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumą, kolegija daro išvadą, kad R. G. skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-14 nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra tinkama ir teisinga realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Teisinio pagrindo naikinti ar keisti nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės nėra.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.