- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-262-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00800-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Pareiškėjas
- UAB Gelvora
- Skolininkas
- N. B., R. B.
- Kategorijos
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
3. Apeliantė R. B. atskirajame skunde nurodo, kad nei ji, nei jos sutuoktinis skolininkas N. B. nebuvo informuoti apie šioje byloje pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimą, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškimą ir pateikti duomenų, turinčių įtakos šio klausimo išsprendimui. Pažymi, kad dar 2015 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2342-841/2015) pagal kito išieškotojo prašymą buvo nustatyta, kad jos sutuoktiniui N. B. priklauso ne ½ jos gaunamų pajamų, o 1/5, nes teismas atsižvelgė į jos gaunamas mažas pajamas ir trijų mažamečių vaikų interesus. Šiai dienai jos turtinė padėtis nėra pakitusi, todėl teismas nepranešdamas apie tokio prašymo nagrinėjimą ir nesudarydamas galimybės pateikti atsiliepimo bei nurodyti svarbių aplinkybių tokio prašymo nagrinėjimui, neturėjo galimybės išanalizuoti realios šeimos turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka.
4. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškimus vykdymo procese teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. CPK 593 straipsnio 3 dalis nustato, jog šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
5. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama CPK numatyta tvarka rašytinio proceso tvarka, nesuteikiant šalims teisės pateikti atsiliepimo į pareiškėjos pateiktą pareiškimą. Apie posėdžio vietą ir laiką teismas pranešimu viešai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje, šalių neinformavo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme jau buvo nagrinėtas analogiškas prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tų pačių šalių – R. B. ir N. B. atžvilgiu. 2015 m. kovo 20 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-2342-841/2015) Šiaulių apylinkės teismas tenkino pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą iš dalies ir nustatė, kad skolininkui N. B. priklauso 1/5 dalis jo sutuoktinės R. B. iš darbo santykių gaunamų pajamų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė mažesnę skolininkui priklausančią jo sutuoktinės pajamų dalį atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus, nes šeima tuo metu augino tris mažamečius vaikus.
6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu tikslinga spręsti kaip aukščiau minėtos faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, tikslinga įvertinti realią situaciją dėl skolininko ir jo sutuoktinės turtinės padėties, auginamų mažamečių vaikų skaičiaus, šeimos finansinės padėties ir kita ir tikslinga spręsti dėl reikalingumo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiai dienai, kaip nurodo R. B., jos turtinė padėtis nėra pakitusi – ji gauna 360 Eur atskaičius mokesčius atlyginimą, šeima augina keturis mažamečius vaikus. Taigi, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismui, prieš nagrinėjant pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka tikslinga buvo įvertinti dėl papildomų duomenų reikalingumo, ar žodinio bylos nagrinėjimo, siekiant išsiaiškinti bylos esmę visas bylai reikšmingas aplinkybes.
7. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta neištyrus ir įvertinus visų bylai išspręsti reikalingų duomenų, todėl yra pagrindas ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir klausimą dėl skolininkui N. B. priklausančios bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. B. nuosavybėje atitinkamos dalies sutuoktinės R. B. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.