Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. e2S-262-440/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
e2S-262-440/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00800-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo
R. B.
Pareiškėjas
UAB Gelvora
Skolininkas
N. B., R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-262-440/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00800-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.3.2.3.; 3.5.1.; 3.5.18. 3.3.2.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1641-650/2019 pagal pareiškėjos UAB Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys procese – antstolė E. R., skolininkas N. B., R. B. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Pareiškėja UAB „Gelvora“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti, kad skolininko N. B. sutuoktinės R. B. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė ir N. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės R. B. gaunamų pajamų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymas tenkintas. Nustatyta, kad skolininkui N. B. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. B. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės R. B. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos. 3. Teismas, nurodė, kad antstolis pagrįstai vykdymo eigoje areštavo N. B. priklausančias lėšas – darbo užmokestį, gaunamą jo sutuoktinės R. B., kadangi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad N. B. ir R. B. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl teismas sprendė, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), tarp jo ir pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo laikė pagrįstu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį nustatant, kad skolininkui N. B. priklauso 1/5 (viena penktoji) dalis jo sutuoktinės R. B. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš sutuoktinės darbinės veiklos. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 4.1. Apie UAB „Gelvora“ pateiktą pareiškimą nebuvo informuota nei ji, nei sutuoktinis, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškimą ir pateikti duomenų, turinčių įtakos šio klausimo išsprendimui. 4.2. 2015-03-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2342-841/2015 (pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko N. B. turto dalies R. B. iš darbo santykių gaunamose pajamose nustatymo) nustatyta, kad skolininkui N. B. priklauso 1/5 (viena penktoji) dalis jo sutuoktinės R. B. iš darbo santykių gaunamų pajamų, nes R. B. pajamos tuo metu buvo 260 Eur atskaičius mokesčius ir šeimoje augo trys mažamečiai vaikai. Šiai dienai R. B. turtinė padėtis nėra pakitusi – gauna 360 Eur atskaičius mokesčius atlyginimą ir šeimoje auga keturi mažamečiai vaikai, todėl visiškai nesuprantama, kodėl nutartimi buvo nustatyta, kad skolininkui N. B. priklauso ½ dalis jos sutuoktinės R. B. gaunamų pajamų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

3. Apeliantė R. B. atskirajame skunde nurodo, kad nei ji, nei jos sutuoktinis skolininkas N. B. nebuvo informuoti apie šioje byloje pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimą, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškimą ir pateikti duomenų, turinčių įtakos šio klausimo išsprendimui. Pažymi, kad dar 2015 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2342-841/2015) pagal kito išieškotojo prašymą buvo nustatyta, kad jos sutuoktiniui N. B. priklauso ne ½ jos gaunamų pajamų, o 1/5, nes teismas atsižvelgė į jos gaunamas mažas pajamas ir trijų mažamečių vaikų interesus. Šiai dienai jos turtinė padėtis nėra pakitusi, todėl teismas nepranešdamas apie tokio prašymo nagrinėjimą ir nesudarydamas galimybės pateikti atsiliepimo bei nurodyti svarbių aplinkybių tokio prašymo nagrinėjimui, neturėjo galimybės išanalizuoti realios šeimos turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka.

4. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškimus vykdymo procese teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos; pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. CPK 593 straipsnio 3 dalis nustato, jog šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

5. Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama CPK numatyta tvarka rašytinio proceso tvarka, nesuteikiant šalims teisės pateikti atsiliepimo į pareiškėjos pateiktą pareiškimą. Apie posėdžio vietą ir laiką teismas pranešimu viešai paskelbiant specialiame internetiniame tinklapyje, šalių neinformavo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme jau buvo nagrinėtas analogiškas prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje tų pačių šalių – R. B. ir N. B. atžvilgiu. 2015 m. kovo 20 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-2342-841/2015) Šiaulių apylinkės teismas tenkino pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą iš dalies ir nustatė, kad skolininkui N. B. priklauso 1/5 dalis jo sutuoktinės R. B. iš darbo santykių gaunamų pajamų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė mažesnę skolininkui priklausančią jo sutuoktinės pajamų dalį atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus, nes šeima tuo metu augino tris mažamečius vaikus.

6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo vertinimu tikslinga spręsti kaip aukščiau minėtos faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, tikslinga įvertinti realią situaciją dėl skolininko ir jo sutuoktinės turtinės padėties, auginamų mažamečių vaikų skaičiaus, šeimos finansinės padėties ir kita ir tikslinga spręsti dėl reikalingumo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiai dienai, kaip nurodo R. B., jos turtinė padėtis nėra pakitusi – ji gauna 360 Eur atskaičius mokesčius atlyginimą, šeima augina keturis mažamečius vaikus. Taigi, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismui, prieš nagrinėjant pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo rašytinio proceso tvarka tikslinga buvo įvertinti dėl papildomų duomenų reikalingumo, ar žodinio bylos nagrinėjimo, siekiant išsiaiškinti bylos esmę visas bylai reikšmingas aplinkybes.

7. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta neištyrus ir įvertinus visų bylai išspręsti reikalingų duomenų, todėl yra pagrindas ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir klausimą dėl skolininkui N. B. priklausančios bendrojoje jungtinėje su sutuoktine R. B. nuosavybėje atitinkamos dalies sutuoktinės R. B. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė