Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1299-485/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-28
Bylos Nr.
1S-1299-485/2016
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00997-2009-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
L. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1299-485/2016Proceso Nr. 1-25-1-00997-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria prokurorės skundas tenkintas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. L. nuteistas 2007 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 182 str. (3 epizodai), 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 2008 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 147 str., 63 str. 9 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m.; 2010 m. liepos 2 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (16 epizodų), 187 str. 1 d. (16 epizodų), 187 str. 3 d. (2 epizodai), 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (2 epizodai), 178 str. 3 d., 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 m. 3 mėn. 2010 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64 str., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn. 2011 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 m. 5 mėn. Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 30 d. 2016 m. rugsėjo 7 d. Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 1 mėnesio 23 dienų laisvės atėmimo bausmės.Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas dėl Komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimo.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo L. L. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Teismo nuomone, nuteistasis L. L. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodo, kad teismas, tenkindamas prokurorės skundą, buvo suklaidintas, kadangi nuteistasis nėra teistas nei už vieną smurtinį nusikaltimą, o tik už vagystes. Bausmę laisvės atėmimo vietoje atlieka pirmą kartą. Pripažįsta, jog nusikalto nuosprendžio vykdymo atidėjimo metu, tačiau už tai jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė.Apeliantas mano, jog teismas be pagrindo remiasi faktu, kad nuteistasis du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nes jos jau nebegaliojančios. Tai, kad L. L. buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą nesuponuoja pagrindo manyti, kad jis linkęs vartoti narkotikus, nes tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Jokių duomenų, jog jis dažnai vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas nėra. Nuteistasis yra 11 kartų skatintas, dalyvauja individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdyme, mažėja jo nusikalstamos rizikos laipsnis ir kiti faktoriai rodo, kad L. L. stengiasi suprasti nusikalstamo pavojingumo visuomenei laipsnį bei stengiasi pasitaisyti. Pataisos namuose nedirbo dėl to, kad trūksta darbo vietų, tačiau daug darbų atlieka nemokamai.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 str. 1 d., kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad skundžiama nutartis nepagrįsta nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis L. L. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu nustatyta, kad jis baustas du kartus, sutinkamai su skundu, šios nuobaudos yra jau negaliojančios, tačiau šių nuobaudų buvimas atitinkamai charakterizuoja patį nuteistojo elgesį, nes buvo nubaustas už necenzūrinių žodžių vartojimą ir nurodymų nevykdymą bei narkotinių medžiagų vartojimą. Skunde neigia, kad yra priklausomas ir teigia, kad marihuaną tik pabandė vieną kartą. Be to, iš bylos duomenų matyti nuteistojo siekis taisyti save atliekant stropiai gerbūvio darbus, aktyviai dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose bei geras elgesys. Už tai nuteistasis paskatintas 11 kartų ir bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tai, kad ankstesnės paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, o nuteistasis skatintas 11 kartų, atsižvelgiant į nuobaudų pobūdį ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti itin neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, pora kartų jas pažeidė. Ir nors pastebimas motyvas taisytis, stengtis, vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu nenuoseklų ir išimtinai teigiamą nėra pagrindo.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog L. L. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 57 balai. Minėtas vertinimo rezultatas sumažėjęs 8 balais nuo ankstesnio jo vertinimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pagrindinis nuteistojo kriminogeninis veiksnys vis tik išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai. Pabrėžtina, jog vertinant sprendžiamo klausimo pagrįstumą, vertinami visi reikšmingi lygtinio paleidimo instituto taikymui duomenys, o įvertinus nuteistojo elgesį, lygtinio paleidimo formalųjį ir materialųjį pagrindą, darytina teisiškai pagrįsta išvada šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismas kaip jau minėta šiam klausimui reikšmingas aplinkybes tinkamai išanalizavo, motyvavo ir padarė pagrįstą išvadą, t. y. nemano, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip jau buvo pažymėta ir teismo, nuteistasis turėjo anksčiau galimybę savo elgesiu įrodyti, jog gali tinkamai integruotis į visuomenę ir laikytis joje nustatytų normų, tačiau to nepadarė ir teismo parodyto pasitikėjimo nevertino. Ši aplinkybė nėra lemiantis faktorius dėl lygtinio paleidimo netvirtinimo, bet ir nelaikoma teigiamu nuteistojo elgesiu. Tai aplinkybė, kuri vertinama kartu su kitomis ir jų visumoje.Skunde nuteistasis nurodo eilę jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jo siekius dirbti, būti pozityviu piliečiu, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti, tačiau atsižvelgus į bylos duomenis, elgesį atliekant paskirtą bausmę pataisos namuose, teismas daro išvadą, jog nepakanka duomenų, kad būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas nei priėmė Alytaus rajono apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į išanalizuotus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek teigiamus, tiek neigiamus, ir teisingai vertindamas bei pagrįsdamas nesutiko su Komisijos priimtu sprendimu nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju su tokia pirmosios instancijos pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.Kauno apygardos teismo nuomone, teismas tinkamai sprendė lygtinio paleidimo klausimą, o nuteistojo nurodyti argumentai, kurių pagrindu, jo nuomone, turi būti panaikinta skundžiama nutartis, nėra absoliutūs ir nesudarantys pagrindą manyti, jog nuteistasis nenusikals ir laikysis įstatymų, gyvendamas visuomenėje pagal nustatytas taisykles. Į bylą pateikta Alytaus pataisos namų charakteristika L. L. atžvilgiu įvertinta teismo kartu su kitomis aplinkybėmis, bet nesuponuoja išvados skundą tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti galioti, o nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika