Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Alberta Baltušytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-975-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00855-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. U. nuteistas už tai, kad po 2011-03-19 apie 01.58 val. Rinktinės-Šeimyniškių g. sankryžoje, Vilniuje, automobiliu AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdyto eismo įvykio, 2011-03-20 14.55 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje, esančiame Vilniaus g. 37, Vilniuje, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, jog laikotarpiu nuo 2011-03-18 19.00 val. iki 2011-03-19 02.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 25000 Lt vertės, bei 2011-03-20 nuo 15.10 val. iki 16.00 val. būdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje, esančiame Vilniaus g. 37, Vilniuje, ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-341-11 davė melagingus parodymus, t.y. T. U. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų grindžiamos neišsamiais ir neteisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendyje nurodytos veikos padarymo faktinės aplinkybės nepagrįstai pripažintos patikimomis, įrodytomis, priešingai, jos išdėstytos tendencingai, neobjektyviai, netiksliai. Aplinkybės, susijusios su konkrečios nusikalstamos veikos įrodinėjimo būdais bei įrodinėjimo procese naudojamomis priemonėmis, nuosprendyje yra iškraipytos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Įrodymai, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu, taip pat išdėstyti nenuosekliai ir tendencingai. Apelianto nuomone, bylą nagrinėjęs teismas neatskleidė teisme išnagrinėtų įrodymų visumos, nepilnai išanalizavo bei įvertino įrodymų tarpusavio ryšį. Be to, skundžiamas nuosprendis grindžiamas neaiškiais faktiniais duomenimis, kurie gauti teisės aktų nereglamentuotais būdais bei priemonėmis, todėl nepagristai šie duomenys buvo įvertinti kaip patikimi.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors apeliantas buvo kaltinamas pagal du BK straipsnius, t.y. 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodytas sprendimas dėl T. U. pareikšto kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, vien argumentų nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nepakanka, rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodyta, dėl kokios veikos padarymo asmuo nuteisiamas ir dėl kokios išteisinamas.

Skunde teigiama, jog teismo argumentai, kuriais atmetami T. U. bei liudytojų A. B., G. N. ir R. S. parodymai, yra nepagrįsti ir parodo išankstinį teismo nusistatymą prieš gynybos poziciją ir ją palaikančius liudytojus, kas patvirtina, jog nuosprendis buvo priimtas, vadovaujantis prielaidomis ir spėlionėmis.

Apelianto nuomone, teismo išvados ir argumentai, kuriais remiantis atmetami jo parodymai, nėra pagristi konkrečiais bylos duomenimis. Vienareikšmės jį kaltinančios išvados padarytos nesant tam konkrečių prielaidų ir grindžiamos tik kaltinimui naudingais duomenimis. Be to, apeliantas mano, kad bylą nagrinėjęs teismas įrodymais pripažino duomenis, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių pačių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti, atliekant kitus BPK numatytus veiksmus. Pavyzdžiui, teismas nevertino ir neaptarė, kas yra IMEI kontrolė, kokie teisės aktai ją reglamentuoja, kaip toks veiksmas vykdomas, kokiu būdu gaunami konkretūs duomenys, kuriais remiamasi nuosprendyje. Todėl tokių veiksmų rezultatai ir jais remiantis padarytos išvados abejotinos.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroro nutarimas susipažinti su telekomunikacijų tinklais gaunama informacija yra priimtas kitoje byloje, tuo tarpu joks procesinis sprendimas dėl gautų duomenų panaudojimo nagrinėjamojoje byloje nepriimtas, nors toks reikalavimas įtvirtintas BPK 162 straipsnyje. Be to, pagal apeliantą, tiriant apysunkį nusikaltimą procesinių priemonių pagalba gautų duomenų panaudojimas baudžiamojoje byloje dėl nesunkaus nusikaltimo prieštarauja ir BPK 11 straipsnyje numatytam proporcingumo principui. Susipažinti su informacija, gauta BPK 155 straipsnyje nustatyta tvarka, ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali tik prokuroro pavedimu, tačiau nagrinėjamoje byloje tokio pavedimo nėra, kas liudija, jog pareigūnai viršijo savo įgaliojimus. Apelianto nuomone, tyrėjai, manipuliuodami turimais duomenimis ir klaidingai nurodydami, kad jie atliko telefoninių pokalbių išklotinių analizę, faktiškai atliko slaptą sekimą, nors teismo nutartis dėl leidimo atlikti tokius veiksmus, kaip tai numato BPK 160 straipsnis, nebuvo priimta. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliantas daro išvadą, kad iš telefoninių pokalbių išklotinių gauti faktiniai duomenys šioje byloje pripažintini nepatikimais ir yra neleistini įrodinėjimo procese.

Teismo posėdyje nuteistasis T. U. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl T. U. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, įrodymai byloje įvertinti remiantis nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nepadaryta.

Nuteistojo T. U. apeliacinio skundo argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas, pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pakankama, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

Pagal BK 236 straipsnį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Kokiu būdu melagingas įskundimas ar pranešimas pateikiamas, neturi reikšmės, taip pat nėra svarbu, trumpai ar išsamiai išdėstomos nebūtos nusikalstamos veikos aplinkybės, kiek ir kokių duomenų pateikta, ar jie atrodo patikimi, ar aiškiai abejotini ir pan. Melagingo įskundimo ar pranešimo dalykas yra informacija apie bet kurį BK numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai melaginga informacija apie nebūtą nusikaltimą bet kokia forma perduodama BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dispoziciją, melagingo įskundimo ar pranešimo motyvas nėra būtinasis šių nusikaltimų sudėties požymis. Tai reiškia, kad melagingą pranešimą atitinkamoms teisėsaugos institucijoms pateikusio asmens tokio elgesio priežastys bei motyvai teisinės reikšmės pastarojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 236 straipsnį neturi. Esminė aplinkybė yra ta, kad suteikdamas informaciją, asmuo supranta, jog duomenys, kuriuos jis pateikia, neatitinka tikrovės, t.y. jis tikrai žino, kad nusikaltimo nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią informaciją kompetentingos institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų.

Byloje nustatyta, kad T. U., žinodamas, jog jo automobilis AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-03-18 19.00 val. iki 2011-03-19 02.30 val. nebuvo pagrobtas, tyčia teisėsaugos institucijos pareigūnams pranešė apie šį nebūtą nusikaltimą ir davė apie tai melagingus parodymus.

Tokią išvadą pirmosios instancijos teismui leido daryti byloje surinkti duomenys.

Analizuojant byloje apklaustų liudytojų, ir visų pirma, į eismo įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykusių pareigūnų – G. J. ir J. S. parodymus matyti, kad 2011-03-19, apie 1.58 val., Vilniuje, Rinktinės - Šeimyniškių gatvių sankryžoje, jų laukė apgadinto taksi automobilio vairuotojas, kurio teigimu, tamsios spalvos a/m AUDI A8, sukėlęs autoįvykį ir apgadinęs taksi automobilį, pasišalino iš įvykio vietos ir nuvažiavo Žirmūnų mikrorajono link. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir taksi automobilio keleiviai – L. V. ir I. Ū. bei, šį įvykį matęs, kito automobilio vairuotojas J. R. Važiuodami eismo įvykio liudytojų nurodyta kryptimi, pareigūnai G. J. ir J. S., Žirmūnų gatvėje, vieno daugiabučio namo kieme, rado taksi vairuotojo jiems apibūdintą automobilį AUDI A8, be valstybinių numerių. Vizualiai matėsi, kad šis automobilis po eismo įvykio – buvo apgadintas jo priekis, variklis karštas. Vairuotojo automobilio viduje nebuvo, jis buvo užrakintas, spynelės be pažeidimų. Automobilio viduje, ant priekinio skydelio, buvo padėtas mobilaus ryšio telefonas, priekyje, keleivio vietoje, ant grindų, matėsi lėkštė su maistu, gale, ant grindų, mėtėsi alaus ir degtinės buteliai. Patikrinus automobilio AUDI A8 VIN numerį, buvo nustatyti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bei jo savininkas – T. U. Įforminus eismo įvykį, automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje, o surinkta medžiaga perduota Vilniaus apskr. Kelių policijos valdybai.

Šias liudytojų G. J. ir J. S. nurodytas aplinkybes, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga.

Atlikus automobilio AUDI A8, stovėjusio Minsko pl. 21, Vilniuje, saugojimo aikštelėje, apžiūrą nustatyta, kad jis be valstybinio numerio ženklų, ženkliai apgadinta priekinė automobilio kairė pusė, automobilis užrakintas, jo durų ir bagažinės spynelės be matomų pažeidimų, automobilio viduje, ant priekinio skydelio, matėsi mobilaus ryšio telefonas Nokia, ant galinės pusės grindų - alkoholinių gėrimų buteliai, traškučių dėžutė bei alyvos bakelis (1 t. b.l. 23-27). Atlikus šio automobilio kratą jame buvo rasti ir paimti du mobilaus ryšio telefonai - Nokia 5310 ir Nokia E52, iš kurių vienas buvo telefono laikiklyje ant priekinio automobilio skydelio, priekinėje keleivio pusėje ant grindų rasta vienkartinio naudojimo lėkštė su maistu, kiti vienkartiniai indai (šakutė, puodeliai), automobilio gale, ant grindų, – alkoholinių gėrimų buteliai, traškučių dėžutė, automobilio bagažinėje buvo rasti valstybinio numerio - (duomenys neskelbtini) ženklai bei juodos spalvos odinės pirštinės (1 t. b.l. 39, 40-41, 44-47). Atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad ant tirti pateiktų dviejų pirštinių, paimtų kratos iš automobilio AUDI A8, v/n (duomenys neskelbtini) bagažinės metu, rasti vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su T. U. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų T. U. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,000000000006 %. Biologiniai T. U. bei D. P. pėdsakai buvo nustatyti ir ant vieno iš tirti pateiktų vienkartinių puodelių, kurie buvo rasti minėto automobilio salone kratos metu (1 t. b.l. 53-54).

Visos šios, aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistajam priklausančiame automobilyje iki eismo įvykio ne tik kad buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, bet ir kad kilusio eismo įvykio metu šiame automobilyje buvo ir pats T. U., kuris dėl vienokių ar kitokių asmeninių motyvų iš pradžių siekė nuslėpti faktą, jog jam priklausantis automobilis dalyvavo eismo įvykyje, o vėliau iškėlė versiją, neva tai dar iki šio eismo įvykio jo automobilis buvo pavogtas.

Tačiau, aplinkybę, jog T. U. minėto eismo įvykio metu visgi buvo savo automobilyje, patvirtina ir pastarajam priklausančių mobilaus ryšio telefonų išklotinėse užfiksuoti duomenys. Iš T. U. naudotų mobiliųjų telefonų MRT išklotinių analizės matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-03-18 15:44 val. iki 2011-03-19 12:17 val., telefonams veikiant Vilniuje ir Vilniaus apylinkėse, jis aktyviai palaikė mobiliojo ryšio kontaktus, tame tarpe su šeimos nariais. Tuo tarpu T. U. naudojimasis telefonais Kauno mieste, Kauno apylinkėse ar G. N. gyvenamosios vietos, esančiuose MTR bokštuose, t.y. vietose, kuriose neva tai apeliantas, pagal jo versiją, buvo 2011-03-18 ir 2011-03-19 laikotarpiu, neužfiksuotas.

T. U. pastangas nuslėpti jam žinomą faktą, jog automobiliu AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sukeltas eismo įvykis, patvirtina ir kitos T. U. priklausančiais mobilaus ryšio telefonais atliktų skambučių išklotinių analizėje užfiksuotos bei liudytojų nurodytos aplinkybės. Iš telefono numerio, kuris užfiksuotas protokole - pareiškime apie tariamą T. U. automobilio AUDI A8 vagystę, 2011-03-19, 02.15 ir 02.17 val., (t.y. neužilgo po eismo įvykio, kuris užfiksuotas 01.58 val.), esant bokšto 3G 0238, kuris įrengtas Verkių g. 43, Vilniuje, veikimo zonoje, t.y. netoli nuo tos vietos, kur buvo rastas iš eismo įvykio pasišalinęs automobilis, skambinta taksistui. Tą pačią naktį iš minėto telefono bandyta skambinti liudytojui J. T., su kuriuo T. U., pasak liudytojo, dirbo vienoje kuopoje ir gerai pažinojo vienas kitą. Tuomet neužilgo buvo skambinta ir V. B. Gi šio teigimu, 2011-03-19 naktį, jam skambino T. U. ir klausė, ar įmanoma kuo greičiau suremontuoti jo automobilį, daužtas automobilio šonas. Iš to paties telefono numerio ne kartą buvo kontaktuota ir su policijos pareigūnu R. R., kuris apklaustas liudytoju taipogi tvirtino, jog jo tarnybos metu - laikotarpyje nuo 2011-03-18, 19.30 val. iki 2011-03-19, 07.30 val., paryčiais, į mobilaus ryšio telefoną skambino jam T. U. Šio prašymu jis kartu su pastaruoju vyko į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl., Vilniuje, tikslu sužinoti, ar joje nėra T. U. automobilio. 05.54 val. iš minėto telefono numerio buvo skambinta numeriu, priklausančiu ir liudytojui A. K., kuriam, nagrinėjamu laikotarpiu, pagal užimamas pareigas buvo pavaldus T. U. Šis liudytojas taipogi patvirtino, jog 2011-03-19 anksti ryte, jam skambino T. U. ir pranešė, jog pastarojo automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Nuvykęs ten kartu su T. U., matė, kad jo automobilis sugadintas. Pastarasis jam atrodė kaip girtas. Liudytojo teigimu, T. U. aiškino, jog automobilis buvo apgadintas medžioklės metu, atsitrenkus į medį. Tačiau iš ant automobilio buvusių kito automobilio dažų likučių suprato, kad T. U. jam sako netiesą, pažymėdamas tai, kad tuo metu, t. y. kai jį pirmą kartą sutiko, pastarasis apie tai, kad jo automobilis galimai buvo pavogtas, neužsiminė.

Netikėti aukščiau nurodytais bylos dokumentuose užfiksuotais objektyviais duomenimis bei liudytojų parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo. Tuo tarpu nustatytos aplinkybės bei nuteistojo T. U. parodymų analizė, atkreipiant dėmesį į jų nenuoseklumą, keliant vis naujas versijas, pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido T. U. parodymus vertinti kritiškai, kaip gynybos poziciją siekiant išvengti atsakomybės, o liudytojų A. B., G. N. ir R. S. parodymus, kaip siekimą padėti jam išvengti šios atsakomybės, ir atmesti. Šios teismo išvados negali paneigti ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka dėl 2011-03-19 apie 01.58 val. Rinktinės-Šeimyniškių g. sankryžoje, Vilniuje, automobiliu AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdyto eismo įvykio A. B. atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai, kuriuose užfiksuoti A. B. parodymai apie automobilių raktelių buvimo vietą prieštarauja netgi paties T. U. nurodytoms aplinkybėms (2 t. b.l. 32, 49, 160). Vien tai, kad byloje surinkti duomenys teismo buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nuosprendis grindžiamas neobjektyviais, nenuosekliais, nepatikimais ir tendencingai išdėstytais įrodymais.

Apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas BPK 155 straipsnio tvarka gautų duomenų leistinumas, taipogi nepagrįsti. Dėl susipažinimo su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis byloje buvo priimti prokuroro nutarimai ir dėl jų gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas, kaip to reikalauja BPK 155 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tuo tarpu prokuroro pavedimo ikiteisminio tyrimo pareigūnui susipažinti su šia informacija forma įstatyme nenurodyta (BPK 155 straipsnio 4 dalis). Todėl nėra pagrindo teigti, kad išklotinių analizę atlikę pareigūnai viršijo savo įgaliojimus. Pažymėtina ir tai, kad BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, prokuroro sprendimu ikiteisminiai tyrimai gali būti atskirti. Prie nutarimo atskirti tyrimą į kelis turi būti pridedamas dokumentų, kurie perkeliami iš pradinio tyrimo, sąrašas, kas ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Todėl kolegijos nuomone, visa telekomunikacijų tinklais perduodama informacija buvo užfiksuota ir nagrinėjamoje byloje panaudota teisėtai. Tokiu būdu, priešingai nei mano apeliantas, nagrinėjamu atveju BPK 162 straipsnis negali būti taikomas, nes informacija buvo gauta vieno baudžiamojo proceso metu, t.y. tiriant aplinkybes dėl to paties įvykio. Kolegijos vertinimu, bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys buvo gauti baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių pagalba, nepažeidžiant jų taikymo teisėtumą reglamentuojančių BPK nuostatų bei įstatymo numatytų procedūrų, atkreipiant dėmesį į tai, kad tiriant nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veikloje taikomi būdai ir metodai nėra BPK reguliavimo sritis.

Apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis grindžia būtinybę atlikti papildomus procesinius veiksmus, siekiant patvirtinti jo iškeltos versijos teisingumą, taipogi atmestini. BPK 1 straipsnyje įtvirtintas išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas neįpareigoja teisėsaugos institucijų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus tais atvejais, kai iš byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių galima padaryti neabejotiną išvadą dėl asmens, kurio atžvilgiu inicijuotas baudžiamasis procesas, kaltės, padarius pastarajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, bei patikrinti ar paneigti tiriamas versijas, ir tokių duomenų, kaip jau minėta, pagrįsti nuteistojo T. U. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo, byloje pakanka.

Nuteistojo T. U. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėjo pasisakyti ir dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, taipogi nėra nepagrįstas. Reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai asmuo melagingai įskundęs kitą asmenį ar pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą, vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytoju, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis iš esmės įgyvendina tos pačios veikos, numatytos BK 236 straipsnyje, motyvus ir tikslus. Dėl to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiame teismo nuosprendyje, nėra pagrindo kaltininko veiką kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kaip kad buvo pareikštas T. U. kaltinimas, už melagingus parodymus. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstęs įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes, kurių dalį lėmė ir apeliantui pareikštas kaltinimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, aprašomojoje nuosprendžio dalyje apie tai turėjo aiškiau pasisakyti.

Dėl paminėtos aplinkybės skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje ne visai tiksliai išdėstytos T. U. nusikalstamos veikos kvalifikavimo išvados, turi būti patikslinta, nustatant, kad nuteistojo T. U. veika, iš BK 235 straipsnio 1 dalies ir BK 236 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 236 straipsnio 1 dalį, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytais motyvais.

Tačiau šis baudžiamojo proceso pažeidimas visgi neturi esminės įtakos nei teismo išvadai dėl T. U. kaltės, padarius jam BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nei jo veikos juridiniam vertinimui, todėl skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, priešingai nei mano apeliantas, pakanka nurodyti tik sprendimą dėl naujai kvalifikuojamos veikos pagal BK BK 236 straipsnio 1 dalį , kas ir buvo padaryta.

Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo T. U. apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo T. U. apeliacinį skundą atmesti.