Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. R. neteisėtai atvirai įsibrovė į kito asmens patalpą ir grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą: 2016 m. balandžio 29 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilių girtumas) išdaužęs namo lango stiklą ir įlipęs per langą į namo vidų jėga atidarė kambario duris ir virtuvėje laikydamas rankose nuo stalo paimtą peilį nukentėjusiajai buvusiai sugyventinei J. Z. grasino nužudyti, sakydamas: „aš tau buvau pasakęs, jei aš tavęs neturėsiu, tada tavęs daugiau niekas neturės“ bei užsimojęs rankose turėtu peiliu grasino nužudyti T. B., kuris koja nuo jo apsigynė ir pabėgo į kiemą, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

V. R. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog nepripažįsta įsibrovęs į kito asmens patalpą, nes tuo metu jis su J. Z. vėl kartu gyvenę, o dėl grasinimo nieko neprisimena. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. balandžio 29 d. iš su J. Z. nuomojamo namo (duomenys neskelbtini), išvyko į darbą, apie 16 val. jam paskambino J. Z., kuri paprašė pasiimti vaikus savaitgaliui, nes pas ją atvažiavo brolis ir sesuo, kurie neduos pinigų, jei pamatys, kad jie susitaikė. Jis atsisakė paimti vaikus. Apie 23 val. būdamas išgėręs atėjo vaikų aplankyti. Kadangi jie turėjo tik vienus raktus, jis beldė į duris, o durų neatidarant nuėjo prie lango ir pamatė iš lovos išlipančius sugyventinę ir T. B.. Susinervinęs išdaužė langą ir įlipo į vidų, ten T. sudavė tris ar keturis kartus, o toliau nieko neprisimena – iš kur jo rankose atsirado peilis, ar ką sakė. Mano, jog grasinti gal ir galėjęs, bet grasinimo nebūtų įvykdęs.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamojo V. R. kaltė padarius BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, be jo paties dalinio prisipažinimo, yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji J. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju buvo sugyventiniai, bet iki įvykio apie tris savaites su V. R. kartu nebegyveno, nors šis ateidavo pas vaiką. V. R. priešpaskutinį kartą, dar prieš tą įvykį buvo išdaužęs langą, todėl išprašė, kad išeitų. Po to jie dar bendravo, ji jam leisdavo ateiti, nes turi bendrą vaiką. Gyvenamą patalpą nuomojosi ji asmeniškai, mokėjo nuomą, už elektrą, o kaltinamasis tik kartą buvo prisidėjęs. 2016 m. balandžio 29 d. V. R. buvo atėjęs pas ją, ryte iš jos išvažiavo į darbą. Paskui ji paskambinusi ir pasakiusi, kad pas ją nebeateitų, nes bus svečių. Po to jis skambino kelis kartus, bet ji nekalbėjusi. Tą dieną pas ją atvažiavo T., kuris jau porą savaičių pas ją važinėdavęs. Vakare su T. B. jau gulėjo, kai kaltinamasis pradėjo belsti į duris. Ji R. neįleido. Kai kaltinamasis išgirdo vyrišką balsą, pradėjo sakyti, kad išdauš langą ir bus baigta. Ji paskambino policijai. Kaltinamasis išdaužė langą, įlipo ir pamatęs B., puolė jį su peiliu, norėjo ant jo užmesti televizorių. V. R. jai grasino peiliu ir sakė: „Jei man tavęs nėra, tai niekam nebus“. Tą sekundę pagalvojusi, kad ką nors gali padaryti. Jai ginant T. ir traukiant kaltinamąjį kliuvo peiliu į ranką. Kaltinamojo veiksmai tą sekundę pavojų kėlė. Buvo labai išsigandusi, supratusi, kad jis elgiasi neadekvačiai, kelia pavojų jos ir kitų žmonių sveikatai.

Nukentėjusysis T. B. teisme parodė, jog iki to įvykio apie mėnesį laiko su J. Z. bendravo, atvažiuodavo savaitgliais. Balandžio 29 d. vakare jiems gulint lovoje išgirdo beldimą į duris. J. Z., žinodama, kad tai V. R., durų neatidarė. Netrukus pasigirdo dūžis į langą jiems spėjus išlipti iš lovos į vidų įšoko V. R., kuris pulė jį mušti – mušė į įvairias kūno vietas, prakirto antakį, vilko iš virtuvės į kambarį, po to stvėrė televizorių ir jį sudaužė. Justina jį uždarė kamabaryje, o pati su R. aiškinosi virtuvėje. Po kurio laiko R. šoko ant jo su peiliu, bet jis sėdėdamas ant lovos kojomis atsispyrė ir išbėgo iš kambario.

2016-04-29 23.36 val. gautas informacinis pranešimas ROIK 0116000225962, kuriame nurodyta, kad pranešėja J. Z. pranešė, kad buvęs sugyventinis vaikšto pranešėjos kieme, grasina, triukšmauja, vyras neblaivus, pranešėja baiminasi, kad gali išdaužti langus, yra vaikų namuose, GMP nereikia, prašo išprašyti neblaivų asmenį. (b. l. 9–12).

2016-04-30 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-04-29 23.36 val. V. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.71 promilių girtumas) išdaužęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą ir įlipęs per langą į namo vidų, laikydamas rankoje peilį grasino buvusiai sugyventinei J. Z. ją nužudyti, sumušė buvusios sugyventinės draugą T. B.. J. Z. atrodė išsigandusi, šoko būsenos, ant jos dešinės rankos matėsi dilbio srityje įbrėžimas. Ant T. B. veido, t.y., ant kairiojo antakio ir kairėje ausyje matėsi kraujuojančios žaizdos. Namuose buvo išdaužtas lango stiklas, virtuvės kambaryje ant grindų mėtėsi televizorius, buvo išlaužtos virtuvinės spintelės durelės, matėsi kiti grumtynių pėdsakai. Smurtu įtariamas V. R. paaiškino, kad rado sugyventinę su meilužiu, todėl kilo konfliktas. J. Z. paaiškino, kad buvęs sugyventinis V. R. laikydamas rankoje peilį pasakė: „aš tau buvau pasakęs, jei aš tavęs neturėsiu, tada tavęs daugiau niekas neturės“. Iš šių jo žodžių ji suprato kaip grasinimą ją nužudyti. (b. l. 13–16).

2016-04-30 tarnybinio pranešimo priedu, kurio foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta, J. Z., T. B. patirti sužalojimai (b. l. 18–21).

2016-04-30 02:11:09 prietaisu „lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 18854, asmens blaivumo testu Nr. 6170, kuriame užfiksuotas V. R. blaivumo tikrinimo rezultatas 1.71 promilės (b. l . 17).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – tas, kas neteisėta slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą <...>.

Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vėlai vakare būdamas apsvaigęs nuo alkoholio išdaužęs namo lango stiklą ir įlipęs per langą į namo vidų jėga atidarė kambario duris ir virtuvėje laikydamas rankose nuo stalo paimtą peilį nukentėjusiajai buvusiai sugyventinei J. Z. grasino nužudyti, sakydamas: „aš tau buvau pasakęs, jei aš tavęs neturėsiu, tada tavęs daugiau niekas neturės“ bei užsimojęs rankose turėtu peiliu grasino nužudyti T. B.. Iš šių aplinkybių matyti, kad grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiųjų psichinę būseną, matydami neblaivų kaltinamąjį su peiliu rankose tokioje situacijoje nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo išsakytas ketinimas juos nužudyti ar sunkiai sužaloti yra realus, nes, turėdamas peilį, kaip galimą žudymo įrankį, galėjo lengvai jį įgyvendinti. Nors kaltinamasis nesiekė nužudyti nukentėjusiųjų, tačiau pagal tiesiogine tyčia padarytos veikos išraiškos formą realiai jie to galėjo tikėtis, nukentėjusieji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Taip elgdamasis kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiesiems sukelti mirties baimės jausmą.

Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis neteisėtai atvirai įsibrovė į nukentėjusiosios J. Z. nuomojamą gyvenamąjį namą, nes jis į gyvenamąjį namą pateko prieš nukentėjusiosios valią ir neturint tam teisėto pagrindo – nukentėjusioji jam neatidarė durų, tada jis išdaužęs langą įsibrovė į vidų.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teis-mui nekyla jokių abejonių dėl V. R. kaltės padarius BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – neteisėtai atvirai įsibrovus į kito asmens patalpą ir grasinus nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą ir todėl jis baustinas už šiuos nusikaltimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes jis esmines aplinkybes pripažino visiškai, tik vertino jas palankiai sau (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam V. R. bausmes teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (du nesunkūs baigti nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, yra bedarbis, nukentėjusieji jam pretenzijų neturi. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus BK 165 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų terminą nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 41, 55, 61 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Teismas šią idealią nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo veikos padarytos idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę V. R. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. (b. l. 73–74), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Kaltinamajam V. R. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse, bei baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinės pasekmės, numatytos BK 74 straipsnyje.

V. R. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę V. R. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. R. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.