Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. RV-22-9882 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1, 3, dalis, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4, dalis, 5 dalies 2 punktą, 65 straipsnio 1 dalies, a) papunkčiu – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – 24 paros arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 – galutinė bausmė 16 parų arešto.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu Vilniaus apygardos 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – galutinė bausmė 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. gegužės 23 d., pabaiga – 2025 m. balandžio 23 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 12 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-9882 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Stebima teigiama dinamika srityse - ,,Lėšų tvarkymas“, ,,Piktnaudžiavimas narkotikais“, ,,Nuostatos“, tuo tarpu drausmine tvarka draustas daugiau kaip prieš metus, todėl galima teigt, jog nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį. Tikėtina, jog stabili darbinė veikla, laisvėje padės užsitikrinti nuolatinį, legalų pragyvenimo šaltinį. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o taikomi suvaržymai turėjo reikšmingos įtakos jo nusikalstamam elgesiui.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad nei Socialinio tyrimo išvadoje, nei Komisijos nutarime nebuvo nurodyta jokių išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Skunde nurodoma, jog nuteistojo elgesyje vis dar išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, todėl prokuroras pasisako, jog nustatyti kriminogeniniai veiksniai nuteistojo elgesyje, vis dar yra reikalaujantys intervencijos, be to nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nepasižymėjo nuoseklumu, jis keletą kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Pažymima, kad šiuo atveju vien formalaus pagrindo egzistavimas negali būti pagrindu taikant lygtinį paleidimą, dėl ko Komisijos nutarimas turi būti keičiamas netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Sutinkamai su aptartu teisiniu reguliavimu, pritartina Komisijos išvadai, jog nuteistasis L. B. šiuo metu jau yra atlikęs privalomai atliktiną BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formaliojo pagrindo egzistavimą. Tačiau tik formalaus pagrindo taikant lygtinį paleidimą nepakanka, ką savo skunde akcentavo ir prokuroras, o teismas šiam argumentui pritaria, tuo pačiu konstatuojant, kad nuteistojo elgesyje neegzistuoja materialusis pagrindas, o įvertinus visus duomenis nebuvo nustatyta ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Aukščiau pastraipoje padaryta išvada grindžiama Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių matyti, kad atlikus nuteistojo L. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą 2023 m. spalio 3 d., pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip vidutinis, kas, kaip jau ir aptarta, nesudaro pagrindo taikyt lygtinį paleidimą. Kartu pasisakytina, jog teismas nenustatė ir nuteistojo akivaizdžių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o tokia išvada daroma kartu ir pritariant skundo argumentams, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas išliko nepakitęs nuo ankstesniojo vertinimo. Nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie daro tiesioginę įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, tačiau kurių nuteistasis esmingai nekoreguoja, o tai neleidžia teismui spręsti ir dėl akivaizdžios pažangos darymo ir dėl galimo lygtinio paleidimo efektyvumo.

Nors Komisija skundžiamame nutarime nurodė, jog yra stebimas nuteistojo teigiamas poslinkis ,,Lėšų tvarkymo“ srityje, kadangi jis įsidarbino, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. B. turi didelių finansinių įsiskolinimų, tačiau nuteistasis, nors šiuo metu ir dirba, bet duomenų apie savanorišką, nepaisant priverstinio, įsiskolinimų dengimą, nėra, kas leidžia spręsti, kad esmingi pokyčiai šioje srityje, vis tik pasiekti nėra. Juo labiau Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog nuteistasis mėgsta išlaidauti pomėgiams ir ne visuomet atsižvelgia į turimas pajamas tai darydamas. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę be kita ko ir dėl nusikalstamų veikų susijusių su finansinės naudos siekimu, nestabilios darbinės patirties kontekste, teismui leidžia spręsti, jog išliekantys dideli finansiniai įsipareigojimai, vis dar gali apsunkinti sėkmingą nuteistojo reintegraciją visuomenėje, juo labiau, kad vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių yra nestabili darbo patirtis, kuri gali būti kliūtis susirandant ilgalaikį legalų pragyvenimo šaltinį.

Skundžiamame nutarime yra išskirta kaip teigiama aplinkybė, tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, tačiau teismas šios aplinkybės, jokia prasme, kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, nelaiko, kadangi iš vienos pusės nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o iš kitos pusės psichotropinių medžiagų vartojimas Lietuvos Respublikoje apskritai yra draudžiamas ir nelegalus, ir šiuo aspektu asmuo elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis – laikantis įstatymų, kas nėra laikytina išskirtine aplinkybe. O tuo tarpu sutinkamai su Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. RV-22-8760 apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus, akivaizdu, kad visu bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo elgesys nepasižymėjo jam taikomų ribojimų laikymusi. Tokią teismo išvadą patvirtina, tai, kad L. B. du kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles – 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. vasario 14 d., paskutinysis pažeidimas yra padarytas dar sąlyginai neseniai, o išimtinai teigiama nuteistojo elgesio korekcija stebima dar tik nuo 2022 m. birželio 1 d. Šių duomenų kontekste, įvertinant ir vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, spręsti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad nuteistojo L. B. nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su nepakankamu problemų identifikavimu, impulsyvumu, tų pačių klaidų kartojimu, savo elgesio pasekmių neįvertinimų. Tuo tarpu aukščiau aptarti duomenys atskleidžia, kad teigiamo poslinkio šiose probleminėse srityse nuteistasis nedaro, kaip ir nedarė ankstesnių vertinimų metu, o tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas savo nusikalstamo elgesio korekcijai. Nors teigiama dinamika nuteistojo elgesyje ir stebima, bet šiuo metu ji vis dar nėra pakankama ir įtikinanti, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, kad nuteistojo elgesyje, kaip aukščiau aptarta, vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie nekoreguoti pataisos įstaigoje, nuteistajam būnant lygtinai paleistam, gali paskatinti pakartotinį nusikalstamumą, tuo labiau, kad nuteistasis praeityje buvo ne kartą teistas, už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau išvadų iš to nedarė, o šiuo metu dar nepakankamas paties nuteistojo veiksmų analizavimas, taip pat neleidžia spręsti, kad taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis L. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam L. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. RV-22-9882 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam L. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.