- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- N1-135-312/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Civilinis ieškovas
- R. T.
- Kaltinamasis
- D.
- Advokatai
- Julija Asovska
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
sekretoriaujant Boženai Kosteckai, Renatai Novickienei, Gražinai Petrikienei, Darjai Bočekovai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. (D.) V., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lenkas, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB “S.” pagalbiniu darbininku, 10 klasių išsilavinimo, teistas: 1) 2006-04-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2007-08-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-04-03 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams; 3) 2007-10-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str., bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-08-14 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams; 4) 2008-05-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str., bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės 2007-10-09 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams; 5) 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, neišnykę penki teistumai, gyv. S. Stanevičiaus g. 8-27, Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir
J. (J.) J., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, 6 klasių išsilavinimo, teistas: 1) 2012-12-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 187 str. 3 d., 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, neišnykę du teistumai, gyv. Kintų g. 5-1, Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji D. V. ir J. J., viešoje vietoje sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.
Kaltinamieji D. V. ir J. J. 2013 m. gruodžio 1 d., apie 18.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami bendrai, viešoje vietoje, prie kavinės, esančios adresu S. Stanevičiaus g. 44, Vilniuje, pradėjo žodžiais kabinėtis prie rūkančių R. T., J. T. ir A. M., D. V. rodydamas savo supjaustytas rankas bei sakydamas, kad susipyko su mergina ir jam yra negerai, reikalavo su juo muštis, o paprašytas apsiraminti, toliau savo veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, vis kabinėdamasis žodžiais prie R. T.. Po to, D. V. stvėrė už rūbų R. T. ir pradėjo su juo grumtis, o tuo metu J. J. atsinešė pagalį ir sudavė R. T. į galvą. Po šių veiksmų, D. V., paėmęs pagalį iš J. J., juo sudavė smūgius R. T. į galvą ir nugarą. Tokiu būdu, šiais bendrais veiksmais D. V. ir J. J., suduodami mažiausiai keturis smūgius R. T. į galvą, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje abipus su subrozdinimu kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairės pusės bei kitų veido kaulų lūžiais, kaukolės skliauto bei pamato lūžiais dešinėje, galvos smegenų sumušimu, kraujosruvomis po voratinkliniu bei kietuoju smegenų dangalais, ir taip iš chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė R. T. sveikatą bei įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis D. V. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies, t. y., dėl įvykdyto chuliganizmo, ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs skardinę alaus. Vakare nuėjo nusipirkti cigarečių, prie sustojimo „Jovaras“ susitiko su savo pažįstamu J. J. ir abu vaikščiojo kiemais. J. buvo blaivas. Bevaikščiodami, išėjo prie baro, esančio S. Stanevičiaus gatvėje, todėl nusprendė užeiti į barą atsigerti alaus. Prie baro durų rūkė mergina ir du vaikinai, kurių jis paprašė prisidegti cigaretę. Margina jam davė prisidegti ir jis su J. stovėjo ir rūkė. Pabaigus rūkyti, jie norėjo užeiti į barą, bet mergina ir vaikinai jų neįleido, sakydami, jog jiems užeiti negalima. Dėl ko jie taip padarė, nežino. Jis (kaltinamasis) pastariesiems paaiškino, kad nori tik užeiti ir išgerti alaus. Tačiau mergina pradėjo kabinėtis, grasinti, aiškinti, jog jie į barą neįeis, kad jiems duoda pora minučių tam, kad išeitų. Jie (kaltinamieji) tylėjo, nes nenorėjo konflikto. Po kažkiek laiko mergina su vaikinais įėjo į baro vidų, o jis su J. kiek pastovėję, pabandė taip pat užeiti. Jis įėjo pirmas, tačiau dar prie durų prie jo prišoko R. ir pradėjo mušti. Jis (D. V.) suspėjo išbėgti į lauką ir užsidengė veidą. Nukentėjusysis jį išsivijo ir mušė toliau. Jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio, o tik gynėsi nuo jo. Muštynių metu jis su nukentėjusiuoju stovėjo vienas priešais kitą. J. tuo metu kažkur dingo, bet neužilgo atbėgo su pagaliu rankoje ir iš nugaros pusės trenkė juo vieną kartą R. į galvą. Jis (D. V.) spėjo atšokti, o atsisukęs pamatė ant žemės gulintį R.. Tuomet jis atėmė iš J. pagalį ir numetė į šalį. J. pasakė „bėgam“ ir iš karto ėmė bėgti, o jam (D. V.) kažkas sudavė į galvą, nuo ko jis prarado sąmonę. Atsipeikėjęs gulėjo ant šaligatvio, jam buvo užlaužtos rankos ir J. jį spardė, kažkas kraustė kišenes. Kažkuris vaikinas jį laikė. Girdėjo, kaip pastarasis merginai sakė: -„J. baik, nes užmuši“, bet ši nereagavo, toliau jį spardė ir jis vėl prarado sąmonę, o atsipeikėjo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Kiek pamena, jam buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių, pagrinde – į veidą. Įvykio metu dingo jo mobilusis telefonas, pinigai – virš 60,00 Lt ir raktai, tačiau kokiu būdu jie dingo, t. y. ar buvo pavogti, ar iškrito, policija nesiaiškino. Jam buvo grąžinti telefonas ir pinigai. Kas be J. suduoto smūgio, galėjo nukentėjusiajam suduoti dar maždaug keturis smūgius paaiškinti negali, nes jis jokių smūgių nesudavė, viskas įvyko labai greitai. Prieš konfliktą nukentėjusiajam ir su juo buvusiems merginai ir vaikinui, jis jokių randų ant rankų nerodė, nieko jiems nesakė. Maždaug praėjus savaitei po įvykio, einant kartu su J., buvo susitikęs R. Š. su nukentėjusiojo seserimi, kuri pradėjo grasinti, sakyti, kas J. sumuš, užmuš. Pastarosios paklausus dėl ko jos brolis pradėjo jį (D. V.) mušti, ši atsakė, kad pati nesupranta dėl ko viskas įvyko, kad jo atžvilgiu pretenzijų neturi ir vėl ėmė gąsdinti J.. Įvykio metu jam (D. V.) buvo padaryti kūno sužalojimai. Jis sakė tyrėjui, kad nori dėl sužalojimų parašyti pareiškimą, bet tyrėjas paaiškino, jog tai yra chuliganizmas ir jis (kaltinamasis) pareiškimo nerašė. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Kaltinamasis D. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 109-110, 116-117) be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad prie baro buvusi mergina davė jam žiebtuvėlį prisidegti cigaretę ir pasakė, kad duoda jiems dvi minutes, kad jie dingtų, o priešingu atveju žadėjo paskambinti savo draugams, kad jie juos išvežtų. Taip pat mergina kreipėsi į J., sakydama, kodėl jis stovi kaip „šūdas“, šio draugą užgaulioja, o šis stovi. Ką atsakė J., jis neatsimena. Jiems stovint prie baro, iš Tuo metu J. atsinešė pagalį ir trenkė juo vyrui, kuris jį (D. V.) mušė. Kur J. J. pataikė ir kiek sudavė smūgių, jis nematė. Kiek matė, J. sudavė vieną kartą. Ar galėjo J. J. suduoti daugiau smūgių nematė, bet galėjo. Daugiau jokių asmenų muštynėse nedalyvavo, todėl R. T. smūgius galėjo suduoti tik J. J.. Jis pats nukentėjusiajam nei vieno smūgio nesudavė, nespėjo, nes šis pats pirmas puolė jį mušti. Po to, kai iš J. paėmė pagalį, R. T. smūgių nesudavė, pagalį iš karto išmetė už krūmų. Įvykio dieną, jam veidas iki atėjimo prie baro sumuštas ir kruvinas nebuvo. Buvo šuns apdraskytos rankos, bet kraujas nebėgo. Niekam iš stovėjusių prie baro jis nesakė, kad susipyko su mergina, nes jos tiesiog neturi ir neprašė su juo muštis.
Kaltinamasis J. J. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į Fabijoniškės ir susitiko su D.. Jis nusipirko cigarečių ir abu ėjo kiemais. Bevaikščiodami priėjo barą, prie kurio stovėjo mergina ir du vaikinai. Matėsi, kad jie buvo išgėrę, nes nuo jų jautėsi alkoholio kvapas. Mergina davė prisidegti cigaretę. Jie parūkė ir D. norėjo užeiti į barą, tačiau vaikinai jį sulaikė, o mergina pradėjo grasinti. Tuomet jis su D. atsitraukė, baigė rūkyti ir vėl norėjo užeiti į barą. Tada R. trenkė D. vieną kartą į krūtinę, o kiti nuėjo į vidų. Jis su D. vėl atsitraukė, pastovėjo, ir pamatę, kad jie visi užėjo į vidų, nusprendė pabandyti užeiti. D. užėjo per pirmas duris ir iškart jį pradėjo mušti. D. smūgių niekam nesudavė, tik gindamasis rankomis užsidengė veidą. Jis (J. J.) į konfliktą nesivėlė, stovėjo ir žiūrėjo. D. buvo suduota virš dešimties smūgių. Tuo metu R. pasakė Jam (J.): -ko tu stovi, tuoj ir tu gausi“. Dėl tokių nukentėjusiojo žodžių išsigando ir tuo metu pamatęs prie vaistines gulintį pagalį, jį pagriebė, pribėgo ir trenkė juo nukentėjusiajam iš šono per galvą. Daugiau smūgių nukentėjusiajam jis nesudavė. Po smūgio šis nukrito ant pilvo, o D. iš jo atėmė pagalį ir išmetė. Tuomet jis D. pasakė „bėgam“ ir pradėjo bėgti. Iš pradžių manė, kad šis bėga iš paskos, bet atsisukęs pamatė, jog D. liko ir jį pradėjo mušti du ar trys asmenys. Vėliau jis sugrįžo į įvykio vietą, bet ten jau nieko nebebuvo. Aš nubėgau toliau link draugo, mačiau, kad jį varto. Kai grįžau, ten jau nieko nebuvo. Kad muštynių metu D. ar koks nors kitas asmuo būtų sudavęs smūgius R. T., nematė. Kas galėjo suduoti nukentėjusiajam tris ar daugiau smūgių, nežino. Tą dieną jis buvo blaivas, taip pat nepastebėjo, kad D. būtų išgėręs, iki įvykio D. nebuvo sumuštas, jokių sužalojimų ant jo nesimatė. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti už vaistus, dėl moralinės žalos sutinka su trečdaliu ieškinio sumos.
Kaltinamasis J. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 29-30, 34-35) be aukščiau aptartų parodymų, paaiškino, kad rūkydami prie baro, jis su mergina ir dviem vaikinais nekalbėjo, D. niekam nesakė, kad šį paliko mergina (šis jos tuo metu neturėjo), niekam nesiūlė muštis. Kai jie norėjo užeiti į barą, mergina kažkodėl buvo nusiteikusi agresyviai, pasakė, kad į barą jie neužeis, pradėjo grasinti draugais, kuriems žadėjo paskambinti, kad pastarieji atvažiuotų, ir juos sumuštų, išvežtų į mišką. Muštynes pradėjo nukentėjusysis, kuris ėmė mušti D. V. kumščiais per veidą. Tuo metu iš baro išbėgo ir mergina su kitu vaikinu ir mergina pradėjo jam grasinti, kad jau atvažiuoja draugai, liepė jam dingti. Kitas vaikinas nieko nedarė, tiesiog stovėjo. Vaikinas, kuris mušė D. taip pat jo paklausė ko jis stovi, bei pasakė, kad tuoj ir jis gaus. Tada jis nuėjo už baro kampo, šalia vaistinės susirado medinį storą pagalį, ir grįžęs prie D. V., vieną kartą pagaliu trenkė D. mušusiam vaikinui į veidą. Nuo šio smūgio vaikinas nukrito, o D. iš jo atėmęs pagalį, jį išmetė už krūmų. Ar po jo suduoto smūgio pagaliu, D. V. galėjo suduoti smūgius R. T., nežino, nematė, nes po to, kai šis paėmė iš jo pagalį, jis pasakė „bėgam“ ir pradėjo bėgti. Bėgdamas buvo nusisukęs nuo D., o kai kažkiek nubėgo, pamatė, kad D. jam iš paskos nebėga. Po šio incidento jis (J. J.) nubėgo pas draugą R., gyvenantį Fabijoniškėse, ir paprašė šio pagalbos. Kai su R. maždaug už dvidešimties minučių grįžo prie baro, jau nieko nebuvo. Kitą dieną D. sakė, kad jį vežė į ligoninę, taip pat, kad muštynių metu iš jo buvo pavogti pinigai (apie 62,00 Lt ) ir telefonas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų D. V. ir J. J. dalinio prisipažinimo, jų kaltė padarius inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta tokiais įrodymais.
Nukentėjusysis R. T. parodė, kad iki įvykio nei vieno kaltinamojo nepažinojo. Po įvykio jis yra sužalotas visam gyvenimui. 2013 m. gruodžio 1 d. jis su sese J. T. buvo eglutės įžiebime ir po to nusprendė nueiti į alaus barą Fabijoniškėse atšvęsti. Su jais dar buvo A. M.. Prieš tai išgėrę nebuvome. Kavinėje jis gėrė degtinę, o sesė - brendį ar degtinę. Ten buvo daug pažįstamų, visi buvo šventiškai nusiteikę, sveikino su artėjančiais. Kiek išgėrė, neprisimena, buvo apsvaigęs, bet aplinkoje orientavosi gerai. Vienu metu su sese išėjo parūkyti. Berūkant, prie jų priėjo žmogus ir paprašė cigaretės. Ar tas kuris nors iš kaltinamųjų, nežino. Jie jam davė cigaretę ir vyras pasišalino, bet netrukus sugrįžo ir paprašė prisidegti. Jam prisidegus, sesė pajuokavo, pasakydama: „gal už tave ir parūkyti“. Tuomet tas vytas ėmė prie jo kabinėtis ir siūlyti pasimušti. Matėsi, kad jo ranka buvo supjaustyta, jis buvo be striukės. Sesė dar pasiūlė jam iškviesti greitąją. Jis (nukentėjusysis) atsisakė muštis, paaiškindamas, jog jis su mergina. Tuomet šis stvėrė jį už rankovių, o jis taip pat pagriebė pastarąjį už rankovių, kad nesimuštų. Abu pradėjome tampytis. Sesė nubėgo į alaus barą kviesti pagalbos. Vėliau jis jau nieko neprisimena, nesuprato, kas įvyko, atsipeikėjo tik ligoninėje. Jam buvo surištas žandikaulis, negalėjo kalbėti. Buvo nustatyta kaukolės lūžiai. Ligoninėje jo neoperavo, nes buvo smegenų tinimas. Po gydymo ligoninėje, jis buvo pervežtas į sanatoriją. Iki šio įvykio dirbo betonuotoju, bet po įvykio atgal į darbą jo nepriėmė dėl traumos. Vėliau ilgai nedirbo, medikai siūlė susitvarkyti dokumentus dėl invalidumo, tačiau jis to nedarė, nes nori dirbti. Gyvena vienas, ir jam reikalingos pajamos pragyvenimui. Po šios traumos jaučiasi blogai, prasidėjo traukuliai, kurių anksčiau nebuvo. Šiuo metu vaistų nevartoja. Dėl nusikaltimo jam padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Kai jis buvo gydomas ligoninėje, sesuo pirko vaistus, už kuriuos jis sumokėjo 189,00 Lt. Po šio įvykio kentė skausmus, šiuo metu jaučia traumos pasekmes, liko invalidu visam gyvenimui, negali dirbti pilnu krūviu, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų. Jo dabartinės pajamos skiriasi nuo tų pajamų, kurias gaudavo anksčiau. Anksčiau gaudavo apie 3000,00 Lt, o dabar gauna maždaug 200,00 Lt per savaitę. Teisingumo ministerija jam išmokėjo 1882,53 eurų kompensaciją, už jo atžvilgiu įvykdytą smurtinį nusikaltimą. Kadangi viskas vyko seniai, kai kurias detales gali būti pamiršęs, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu
Nukentėjusysis R. T., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 32-33, 34-35), be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad įvykio vakarą su sese ir draugu A. M. buvo aludėje, esančioje S. Stanevičiaus g. 44, Vilniuje. Jam su sese berūkant prie kavinės, vaikinas prašė cigaretės, siūlė muštis, o jam muštis atsisakius, pastarasis jį stvėrė už rankų, pradėjo tampyti, o jis įsikibo į vaikino rankas ir laikė. Tuomet pajuto, kad jam iš nugaros per galvą suduoda smūgį. Kas ir su kuo jam sudavė smūgį nematė. Nuo suduoto smūgio jis prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik po 3 dienų ligoninėje. Neprisimena tos aplinkybės, kad prie jų būtų priėję du vaikinai. Jokio konflikto su vaikinu nebuvo, dėl ko šis puolė jį mušti, nežino. Jam buvo sulaužytas žandikaulis, veido kaulai, kaukolės skliauto bei pamato lūžiai.
Liudytoja J. T. parodė, kad 2013 m. gruodžio 1 d., apie 17.00 val., su broliu ir brolio draugu A. nuėjo į alaus barą Fabijoniškėse. Prieš užeinant į kavinę, jie buvo vartoję alkoholinius gėrimus. Ji buvo gėrusi sidro, o brolis degtinės. Kavinėje jai brolis nupirko brendžio stikliuką, sau degtinės stikliuką, o A. gėrė alų. Išgerti nespėjo, nes trise išėjo parūkyti. Rūkė prie alaus baro durų. Berūkant, prie jų priėjo kaltinamieji ir paprašė prisidegti cigaretę. Jie pastariesiems davė prisidegti ir kaltinamasis D. V. pradėjo aiškinti, kad susipyko su mergina. Iš pradžių jie į kaltinamuosius nereagavo. Ar kaltinamieji buvo išgėrę, pasakyti negali, bet jų kalbos buvo nesuvokiamos protu. Tuomet jis kaltinamajam J. J. pasakė: „pasiimk savo draugą ir eikit iš čia“. D. V. kaklas ir rankos buvo supjaustytos ar randuotos, bet kraujo nesimatė. Pamena, kad pagalvojusi, jog gal pastarajam reikia pagalbos, gal jis yra šoke, ji broliui, ar A. pasakė, jog galbūt reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Iš įvykio eigos matėsi, kad gali kilti konfliktas. Vienu metu brolis buvo susigrūmęs su D. V.. Dar iki susistumdymo A. nuėjo į vidų, nes jam nusibodo klausyti šnekamų nesąmonių. Kur tuo metu buvo antras vaikinas, nežino, jis kažkur buvo dingęs. Vėliau ji pamatė iš už vaistinės atbėgantį J. J. su lazda rankose. Dėl to labai išsigando ir nubėgo į kavinę pasakyti A., kad muša jos brolį. A. išbėgo į lauką, o ji iš paskos. Lauke pamatė kraujo klane prie krūmų gulintį brolį, kuris kratėsi, jam iš burnos bėgo kraujas, jis dar bandė kažką sakyti, bet ėmė springti krauju ir ji jam liepė nekalbėti ir nejudėti. Ar tie du vaikinai irgi buvo, neprisimena. Ji labai išsigando ir ėmė šaukti, kad kas nors iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavo greitoji ir brolį išvežė į ligoninę. Jam buvo konstatuota, žandikaulio lūžiai, dvipusė kontūzija, dviejose vietose skilusi kaukolė ir kraujo išsiliejimas. Ligoninėje brolis buvo gydomas apie dvi savaites, vėliau jį perkėlė į sanatoriją. Ji pirko broliui vaistus nuo skausmo, mokėjo apie 300,00 Lt. Po įvykio brolio sveikata labai pablogėjo, jis pradėjo mikčioti, sutriko atmintis, prasidėjo traukuliai, pasidarė daug lėtesnis. Anksčiau brolis dirbo statybose, o po traumos jam pasidarė daug sunkiau dirbti fizinį darbą. Matė, kad į įvykio vietą atvažiavę medikai apžiūrinėjo D. V.
Liudytoja J. T., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58-59, 60-63), be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad po to, kai buvo sumuštas jos brolis, Artiomas buvo sulaikęs aukštesnį vaikiną, kuris prašė prisidegti. Kito vaikino ji nematė. Prieš ateinant į alaus barą, brolis buvo išgėręs apie 4-5 stikliukus degtinės ir apie du butelius po 0,5 l talpos alaus, bet girtas nebuvo. Ji buvo ryte išgėrusi sidro butelį, ir apie 4 stikliukus degtinės. A. buvo blaivus. Užeigoje brolis nupirko sau ir jai po 50 gramų brendžio, o A. 0,5 l talpos alaus bokalą. Jiem berūkant prie baro, priėjo kaltinamieji ir aukštesnis vakinas pradėjo žodžiais kabinėtis, tačiau ką tiksliai sakė, neprisimena. Žemesnis vaikinas stovėjo ir tylėjo. Ji pradėjo raminti aukštesnį vaikiną, sakė žemesniam vaikinui, kad ramintų savo draugą. Nei brolis nei A. nieko rimto aukštesniam vaikinui neatsakinėjo į šio kabinėjimus. Ji pasakė, kad tuoj paskambins, jie išvažiuos, t. y. turėjo omeny, kad kvies policiją, rankoje ji turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną. Aukštesnis iš vaikinų įkyriai kabinosi žodžiais prie jų. Brolis pasakė, kad jie užeitų į užeigos koridoriuką ir uždarytų geležines įėjimo duris, kad tas aukštesnis vaikinas neturėtų su kuo kalbėtis ir atsikabintų. Jie tryse vis dar rūkydami, su cigaretėmis užėjo į užeigos koridorių, brolis uždarė metalines duris aukštesniam vaikinui prieš nosį. Aukštesnis vaikinas nesirovė į užeigos vidų. Brolis po kiek laiko pravėrė duris, pamatė, kad vaikinų jau nėra ir jie išėjo atgal į lauką į tą pačią vietą kur ir stovėjo. Vaikinų jau nematė. Nepastebėjo iš kurios pusės, prie jų vėl priėjo aukštesnis vaikinas ir ėmė kabinėtis, sakė, kad susipyko su mergina, kad jam negerai, rodė savo sužalotas rankas, matėsi įpjovimo žaizdos. Ant jo kaklo taip pat matėsi kažkoks įpjovimas. A. nusibodo klausytis nesąmonių ir jis nuėjo į užeigą. Ji su broliu liko stovėti lauke, prie jų stovėjo tas aukštesnis iš vaikinų. Kur tuo metu buvo žemesnis vaikinas ji nežino. Kai A. išėjo į užeigą, aukštesnis vaikinas stvėrė jos brolį už rūbų ties krūtine. Brolis pasakė, kad jam trūko kantrybė ir tuomet brolis iš apačios keldamas savo rankas atkabino vaikino rankas nuo savo drabužių ir vaikiną pastūmė nuo savęs. Stūmė delnais į krūtinę. Brolis smūgių nesudavė, tiesiog nuo savęs pastūmė. Kai brolis vaikiną pastūmė, pastarasis nukrito ant nugaros. Tuomet ji pamatė kaip iš už vaistinės išbėgo aukštesnio vaikino draugas, su kuriuo buvo prieš tai, ir su pagaliu rankose bėgo į jų pusę. Tai pamačiusi ji suprato, kad vaikinas bėga tuo pagaliu juos mušti. Tuomet ji nubėgo į užeigos vidų kviesti A. į pagalbą. Viskas įvyko per kelias sekundes. Kai ji su A. išbėgo į lauką, pamatė, kad jos brolis guli ant žemės ant pilvo prie krūmų, esančių priešais užeigą. Kas vyko aplinkui ji neatsimena, nes labai išsigando. Kur buvo ir ką darė A., nematė. Tik vėliau pastebėjo, kad netoliese ant žemės guli ankštesnis iš vaikinų, kurį laikė A., kad šis nepabėgtų. Ji taip suprato, kad A. tą vaikiną pagavo. Kas iškvietė greitąją ir policiją, nežino. Policijos pareigūnams ji sakė, kad turi būti pagalys, kuriuo jos brolį sužalojo.
Liudytojas A. (A.) M. parodė, kad su nukentėjusiuoju gyveno viename rajone. Kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. 2013 m. gruodžio 1 d., apie 17.00-18.00 val., ėjau iš parduotuvės „Maxima“, esančios Fabijoniškėsi, ir susitik J. su R.. Dieną prieš tai su jais buvo eglutės įžiebime. Pastarieji pasiūlė kartu nueiti į barą. Kad pastarieji būtų išgėrę, nesimatė, tik pati J. minėjo, jog gėrė sidrą. Bare J. su broliu pasiėmė po stikliuką degtinės ar brendžio, o jam paėmė bokalą alaus. Maždaug už dvidešimties minučių trise išėjo į lauką parūkyti. Berūkant, pro juos praėjo kaltinamieji, kaip vėliau paaiškėjo D. V. ir J. J.. D. V. paprašė prisidegti cigaretę. Iš pastarųjų išvaizdos matėsi, kad jie kažko pavartoję ar išgėrę. Tai matėsi iš veido, akių, elgesio. Jis davė D. V. prisidegti ir šis pradėjo kažką pasakoti, kad su mergina išsiskyrė, kad jam niekas nebaisu. Kalbėjo nesąmones. Tuomet jis pastariesiems pasakė, kad šie iteitų ir jie lygtai kažkur pasišalino, bet vėliau vėl priėjo ir pradėjo kalbėti, kad jie šiame rajone jie yra savi, visi juos pažįsta ir pan. Jam nusibodo klausytis girtų žmonių kalbų, todėl nuėjo į baro vidų, o J. su R. liko lauke. Maždaug už minutės išgirdo šauksmus. Į kavinę įbėgo J. ir ėmė šauktis pagalbos, prašė bėgti į lauką, nes muša R.. Išbėgęs iš kavinės, pamatė, kad J. J. nuo baro jau nubėgęs toli, o D. V. sudavė R. pagaliu vieną smūgį į nugarą ar į pakaušį. R. tuo metu ir pusiau sėdėjo ant žemės, o vėliau atsigulė, jam iš galvos ir burnos pradėjo tekėti kraujas. Jis (liudytojas) pradėjau rėkti ir tuo metu D. V. numetė pagalį už krūmų. Tada Jis (liudytojas) sučiupo D. V. ir paguldė ant žemės. Tuo metu J. nubėgo prie R.. Šalia buvo mėsos gaminių parduotuvė, vaistinė. Iš jų išėjo žmonės, kuriems jis liepė kviesti greitąją ir policiją. Kol laukė atvažiuojant policijos ir greitosios pagalbos, jis visą laiką laikė kaltinamąjį, gulintį ant žemės. Tuo metu iš kavinės išėjo nepažįstamas vyras ir sudavė kaltinamajam vieną kartą kumščiu į kairę žandikaulio pusę. Atvažiavus pareigūnams, jie kartu pradėjo ieškoti pagalio ir jį surado. Atvažiavę medikai iš karto ėmė apžiūrinėti D. V.. R. laukė kitos mašinos. Po vyriškio suduoto smūgio, D. V. neprarado sąmonės. Tą vakarą R. paguldė į ligoninę. Jo sesuo sakė, kad brolis yra be sąmonės. Vėliau sužinojo kad R. ilgai gydėsi. Po įvykio jis su R. bendrauja ir pastebėjo, kad pastarasis pasidarė lėtesnis, dėl traumos jis prarado gerą darbą. Ar įvykio metu J. J. sudavė smūgius nukentėjusiajam, nežino, nes nematė.
Liudytojas A. M., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 81-82, 83-85), be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad prie jų priėję vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, provokavo konfliktą, vienas jų rodė supjaustytą kairę ranką, sakė, kad mergina jį paliko ir dėl to jis save sužalojo, taip pat ant jo kaklo matėsi kažkoks įpjovimas. Po to, išbėgęs iš kavinės, matė kaip šis vaikinas trenkė R. pagaliu vieną kartą, bet kur pataikė, neatsimena. Pamatęs jį, vaikinas išmetė pagalį. Kai jis išbėgo į lauką, pamatė, kad prie krūmų, už šaligatvio, esančio prie baro, ant asfalto ant pilvo guli R., kuriam iš burnos tekėjo kraujas. Šalia R. stovėjo tie du vaikinai. Tuo metu kai jis išeidinėjo, pamatė, kaip tamsių plaukų vaikinas pradėjo nuo R. bėgti už vaistinės. Prie R. liko stovėti vaikinas šviesesniais plaukais, kuris rankoje turėjo pagalį ir juo trenkė vieną kartą gulinčiam R. per stuburą. Jis pribėgęs prie vaikino šiam iš priekio, dešinės rankos dilbiu sudavė per kaklo, krūtinės sritį. Vaikinas nuo jo smūgio pradėjo kristi, šiam dar pakišo koją ir pavertė jį ant pilvo. Paguldęs ant šaligatvio, vaikinui jis užlaužė ranką, kad nepabėgtų ir laukė policijos.
Liudytojas M. Š. (M. Š.) parodė, kad 2013 metais dirbo policijos patruliu, dažnai patruliuodavo Fabijoniškių mikrorajone. Šio įvykio aplinkybių iš viso neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.
Liudytojas M. Š., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 56-57), parodė, kad 2013 m. gruodžio 1 d., patruliavimo su M. S. metu, apie 18.35 val., gavo pranešimą iš VPK OVS, kad prie Stanevičiaus g. 35-ojo namo įvyko muštynės, greitoji medicinos pagalba važiuoja į vietą. Važiuojant nurodytu adresu, buvo patikslinta įvykio vieta, t. y. Fabijoniškių g. 35-as namas, o kai atvažiavo, pasirodė, kad muštynės vyko prie Stanevičiaus g. 44-ojo namo, kuris yra priešais Fabijoniškių g. 35-ąjį namą. Kai atvažiavo į įvykio vietą, pamatė du ant šaligatvio gulinčius vaikinus, kurių veidai bei galvos buvo kruvinos. Paaiškėjo, kad tai R. T. ir D. V.. R. T. dėl savo sunkios būklės nieko paaiškinti negalėjo, o D. V. paaiškino, kad buvo su savo pažįstamu vardu J. ir juos užpuolė nepažįstami. Abu vyrus greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Įvykio vietoje buvo R. T. sesuo J. T. ir A. M., kurie paaiškino, kad D. V. ir su juo buvęs vaikinas patys iki muštynių kabinėjosi prie praeivių. Vaikinas ir mergina pasakė, kad muštynių pradžios jie nematė, nežino dėl ko viskas prasidėjo ir kas jas pradėjo. Pasak A. M., jis kai išeidinėjo iš baro, esančio Stanevičiaus g. 44, matė, kaip neva D. V. pagaliu muša per galvą gulintį R. T.. Kas konkrečiai sudavė smūgį, nuo kurio nukrito ir gulėjo jiems atvykus D. V., nieko jis konkrečiai paaiškinti negalėjo, minėjo kažką, kad jie jam sudavė. Dar įvykio vietoje buvo pagyvenęs vyras apie penkiasdešimties metų amžiaus, kuris atsisakė nurodyti savo duomenis. Iš kalbos jis suprato, kad tai galėjo būti kieno nors tėvas. Taip pat vyrai pasakė apie pagalį, kurį rado maždaug už 30 metrų nuo įvykio vietos, pagalys kruvinas nebuvo. Kas ten numetė pagalį, niekas konkrečiai paaiškinti negalėjo.
Liudytoja J. L. parodė, kad dėl šio įvykio ji kvietė policiją. Tą dieną ji su vaiku ėjo iš parduotuvės „Maxima“ Fabijoniškėse. Prie alaus baro matė merginą ir tris vaikinus, tarp kurių buvo pažkas įvykę. Jie kažką garsiai kalbėjo, bet kas įvyko, ji nesuprato. Vėliau mergina ėmė rėkti, kad kas nors kviestų policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pamatė, kad ant žemės guli vaikinas ir prie jo palinkusi mergina. Tuomet ji paskambino policijai ir medikams. Paties konflikto ji neamtė, tik pastebėjo, kad vienas vaikinas, užsidėjęs ant galvos kapišoną, pabėgo. Šiuo metu tiksliai visų aplikybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja J. L., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 96), be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad 2013 m. gruodžio 1 d., apie 18.00 val., išėjusi iš parduotuvės, prie šalia esančios kavinės, pamatė tris vaikinaus ir vieną merginą. Jie tarpusavyje susistumdė, o mergina pradėjo šaukti „gelbėkit“. Ji nematė ar kuris nors vaikinas rankoje laikė baslį. Nuo ko vienas iš vaikinų nukrito ant žemės, nematė, matė kaip jie tarpusavyje stumdėsi. Kai pradėjo mergina šauktis, pamatė, kad du vaikinai guli ant žemės, o trečias vaikinas, ant galvos užsidejęs kapišoną, pabėgo. Ar šis rankoje laikė baslį, nematė. Ką kalbėjo vaikinai, negirdėjo.
Civilinio ieškovo atstovė Jūratė Šalaševičienė parodė, kad ji atstovauja ligonių kasas, pareikštą civilinį ieškinį palaikau. Nukentėjusiajam buvo suteiktos stacionaraus gydymo paslaugos dėl židininės smegenų kontūzijos, vėliau jam paskirta 32 dienų reabilitacija. Už nukentėjusiojo gydymą apmokėjo ligonių kasa, todėl prašo priteisti jo gydymo išlaidas.
Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Iš 2013-12-01 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 13) matyti, kad apžiūrėjus šalia S. Stanevičiaus g. 44-ojo namo, Vilniuje, esančią teritoriją, pėdsakų identifikavimui nerasta.
2014-02-17 apžiūros metu (t. 1, b. l. 14-16) buvo apžiūrėtas 2013 m. gruodžio 1 d. šalia įvykio vietos policijos pareigūnų rastas ir paimtas medinis pagalys. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra medinis pagalys, 107 cm ilgio, 5,5 cm skersmens, vienas pagalio galas lygiai nupjautas, kitas šerpetotas. Po apžiūros medinis pagalys prijungtas prie baudžiamosios bylos (t. 1, b. l. 17).
2013-12-02 apžiūros metu (t. 1, b. l. 19) buvo apžiūrėtas 2013 m. gruodžio 1 d. įvykio vietoje policijos pareigūnų rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ ir raktų ryšulys. Po apžiūros telefonas ir raktų ryšulys pagal pakvitavimą grąžinti kaltinamajam D. V. (t. 1, b. l. 20).
Policijos pareigūno 2013-12-01 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 30) pasitvirtina, kad 2013 m. gruodžio 1 d., apie 22.15 val., VRUL slaugytoja pranešė, jog 2013-12-01, apie 19.15 val., į ligoninę pristatytas R. T., gim. 1980 m., kuriam konstatuota smegenų kontūzija. Pacientas paguldytas į neurochirurgijos skyrių. R. T. paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 1 d., vakare, prie baro Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 60, sumušė nepažįstamas.
Policijos pareigūno 2013-12-01 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 31) pasitvirtina, kad 2013 m. gruodžio 1 d., apie 22.05 val., VRUL slaugytoja pranešė, jog 2013-12-01, apie 19.17 val., į ligoninę pristatytas D. V., gim. 1988 m., kuriam konstatuota veido ir krūtinės sumušimas, girtumas. D. V. paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 1 d., vakare, prie baro Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 60, sumušė nepažįstamas. Suteikus medicininę pagalbą, D. V. paleistas namo.
Specialisto išvada Nr. G 858/14 (01) pasitvirtina, kad atlikus R. T. tyrimą, nustatyta, jog R. T. padaryta: poodinės kraujosruvos kaktoje abipus su nubrozdinimu kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairės pusės bei kitų veido kaulų lūžiai, kaukolės skliauto bei pamato lūžiai dešinėje, galvos smegenų sumušimas, kraujosruvos po voratinkliniu bei kietuoju smegenų dangalais galimai užduotyje nurodytu laiku (2013 m. gruodžio 1 d.), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio. Sužalojimai būdingi smūgių sudavimams ir galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. ( t. 1, b. l. 47 )
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Viačeslav Kolomiec palaikė specialisto išvadą Nr. G 858/14(01) ir paaiškino, kad pagal nukentėjusiajam padarytus sužalojimus nustatyti smūgių eiliškumo negalima. Kaukolės lūžis atsirado nuo smūgio, kuris buvo suduotas į galvos dešinį šoninį paviršių. Smūgis buvo šiek tiek aukščiau ausies, nes pamatas lūžęs nuo skliauto dešiniai, kuris pereina į pamatą. Kontaktas buvo būtent į tą vietą. Nuo smūgio į veidą, lūžtų veido kaukolė. Nuo kitų smūgių negalėjo atsirasti tokios pasekmės. Sunkus kūno sužalojimas buvo nustatytas dėl kaukolės pamato lūžio, kuris susijęs su suduotu smūgiu. Tokios pasekmės atsirado dėl vieno smūgio. Negalima atskirti ir nustatyti ar sužalojimai buvo padaryti kietais, bukais daiktais, ar ranka, ar kumščiu. Tyrimo metu nustatyta, kad smūgių galėjo būti daugiau negu keturi, bet ne mažiau. Viena trauma buvo dešiniame šoniniame paviršiuje, du smūgiai į kaktą ir dar vienas apatinio žandikaulio kampo srities lūžis. Smūgis buvo suduotas aukščiau ausies. Jeigu smūgis būtų iš viršaus, būtų nustatytas viršugalvio šoninis sužalojimas. Nuo kitų smūgių negalėjo būti lūžių. Jeigu smūgis buvo į žandikaulį, tai lūžtų žandikaulis. Veido kaulų lūžiai, jeigu jie nežymūs, vertinami kaip nežymūs. Tyrimo metu nebuvo užduotas atskiras klausimas, kaip vertinti sužalojimus - kartu ar atskirai, todėl sužalojimas buvo vertintas pagal sunkiausiąjį. Iš išvados pirmo punkto galima išskirti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas dėl kaukolės pamato lūžio. Nuo smūgio į žandikaulį nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę, taip pat galėjo prarasti sąmonę, gavus smūgį į šoninį galvos paviršių. Praktiškai jis galėjo prarasti sąmonę nuo bet kurių smūgių į veidą.
Kaip matyti iš 2014-07-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 64-67), liudytojai J. T. pateikus atpažinti keturių asmenų, kurių tarpe Nr. 4 yra pažymėta J. J. nuotrauka, liudytoja atpažino J. J. kaip asmenį, kurį ji savo parodymuose apibūdino kaip žemesnį vaikiną ir kuris su pagaliu rankoje bėgo į jos brolio pusę. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų.
Kaip matyti iš 2014-07-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 68-71), liudytojai J. T. pateikus atpažinti keturių asmenų, kurių tarpe Nr. 1 yra pažymėta D. V. nuotrauka, liudytoja atpažino D. V. kaip asmenį, kurį ji savo parodymuose apibūdino kaip aukštesnį vaikiną ir kuris įkyriai žodžiais kabinėjosi prie jos, jos brolio ir A. M.. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų.
2014-07-01 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 72-80), liudytoja J. T. patvirtino savo duotus parodymus vietoje, parodė užeigą adresu S. Stanevičiaus g. 44, Vilniuje, į kurią ji, brolis ir A. J. atėjo 2013 m. gruodžio 1 d., apie 17 val.; vietą prie užeigos, kurioje jie rūkė, kai tuo metu praeidinėjo du vaikinai; vietą, kurioje sustojo aukštesnis vaikinas (D. V.) bei žemesnis vaikinas (J. J.) ir rūkė; parodė kaip D. V. iš priekio stvėrė už drabužių jos brolį, kaip R. T. nuo savęs nustūmė D. V. po to, kai šis sugriebė už drabužių, kaip nukrito D. V. po to, kai brolis jis atstūmė nuo savęs; parodė iš kur su pagaliu rankose pamanė atbėgantį J. J. ir kur vėliau pamatė gulinti be sąmonės, kruvimną savo brolį; parodė vietą, kurioje ant žemės gulėjo D. V. ir kurį laikė A. M., taip pat vietą aikštelėje, į kurią kaltinamasis numetė pagalį.
Kaip matyti iš 2014-07-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 86-89), liudytojui A. M. pateikus atpažinti keturių asmenų, kurių tarpe Nr. 1 yra pažymėta J. J. nuotrauka, liudytojas atpažino J. J. kaip asmenį, kurį jis savo parodymuose apibūdino kaip tamsesnių plaukų vaikiną ir kuris po įvykio pabėgo. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų.
Kaip matyti iš 2014-07-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 90-93), liudytojui A. M. pateikus atpažinti keturių asmenų, kurių tarpe Nr. 4 yra pažymėta D. V. nuotrauka, liudytojas atpažino D. V. kaip asmenį, kurį ji savo parodymuose apibūdino kaip šviesių plaukų vaikiną, kurio buvo supjaustytos rankos bei kaklas ir kuris pagaliu sudavė R. T. per stuburą. Jį atpažįsta iš bendrų veido bruožų.
2014-05-28 apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 122) pasitvirtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui apžūrėjus D. V. paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolą Nr. 13/96483, nustatyta, jog D. V. nustatytas dešinės akies ir skruostų sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2013-12-01 ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo R. T. pateiktų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-09-09 rašto Nr. (1.34)7R-6245 bei AB SEB bankas R. T. sąskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam R. T. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu 2015-02-09 buvo išmokėta 1882,53 EUR kompensacija smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos daliniam patenkinimui.
Kaltinamiesiems D. V. ir J. J. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jie veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, sunkiai sutrikdė asmens sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Bylos nagrinėjimo metu šie kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pasitvirtino pilnai.
Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji pripažino įvykdę chuliganizmą, taip pat pripažino, kad nukentėjusiajam R. T. vieną smūgį pagaliu į galvą sudavė J. J.. Kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų sudavę nukentėjusiajam daugiau smūgių nepripažino nei J. J., nei D. V.. Kaltinamasis J. J. parodė, kad po jo suduoto smūgio R. T., D. V. iš jo atėmė pagalį, jis pasakė D. „bėgam“ bei nubėgo ir tik vėliau pamatė, kad jo draugas kartu su juo iš įvykio vietos nepabėgo. Kaltinamasis D. V. visą laiką teigė, jog jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, o atėmęs iš J. pagalį, jį iš karto numetė į krūmus.
Tokius kaltinamojo D. V. parodymus pilnai paneigia specialisto išvada Nr. G 858/14 (01), kuria pasitvirtina, kad sužalojimai R. T. galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, sužalojimai nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Tokią išvadą teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir apklaustas ekspertas. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia ir liudytojo A. M. parodymai apie tai, kad išbėgęs iš baro, pamatė kaip D. V. sudavė pagaliu nukentėjusiajam per nugarą ar galvą, o kaltinamasis J. J. tuo metu jau buvo nubėgęs. Tokius parodymus liudytojas davė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtino ir teisme. Šias aplinkybes A. M. nurodė ir iš karto į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, paaiškindamas, kad išėjęs iš baro, pamatė, jog gulintį ant šaligatvio R. T. mediniu pagaliu muša šalia stovėjęs D. V.. Jis D. V. sulaikė. Prieš tai D. V. spėjo išmesti minėtą pagalį. Netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo metu, bei pilnai pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais. Visai neįtikėtina, kad nukentėjusiajam R. T., be J. J. suduoto smūgio pagaliu, būtų sudavę kokie nors kiti asmenys, o ne D. V..
Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, kad nukentėjusiajam R. T. smūgius, sukėlusius sunkius sužalojimus, sudavė tiek J. J., tiek D. V. ir šiais bendrais veiksmais padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad abu kaltinamieji suvokė, jog jų jų daroma veika yra pavojinga, numatė, kad gali atsirasti jų pavojingos veikos padariniai, tačiau savo sąmonėje jų nedetalizavo ir siekė bet kokio rezultato. Taigi, teismas nustatė, kad kaltinamieji tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodami nukentėjusiajam smūgius pagaliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo gana suderinti ir sekė vienas paskui kitą. D. V. pradėjus stumdytis su nukentėjusiuoju, kaltinamasis J. J. atsinešė pagalį, kuriuo trenkė iš už nugaros pastarajam į galvą, po to, pagalį paėmęs D. V., sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam į galvą ir nugarą. Akivaizdu, kad kiekvieno kaltinamojo veiksmai buvo sąmoningi, padaryti suvokiant objektyvią įvykio situaciją, taigi, kiekvienas iš jų savo veiksmais prisidėjo prie padarinių, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam. Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus, abiejų kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, sulyginus juos su kaltinamųjų padarytais veiksmais, teismas nustatė, kad žalojant nukentėjusįjį, kaltinamųjų veiksmuose buvo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo požymiai ir kaltinamieji buvo sunkaus sveikatos sutrikdymo bendrininkai.
Kaip jau buvo paminėta aukščiau, kaltinamųjų veiksmai padaryti netiesiogine tyčia, t. y. abiem bendrininkams suvokiant veiksmų pavojingumą kito asmens sveikatai, numatant galimus padarinius ir sąmoningai leidžiant jiems kilti (esant abejingiems dėl jų kilimo).
Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškiems motyvams konstatuoti neturi reikšmės nusikaltimo padarymo vieta, nes veikos kvalifikacijai svarbu ne objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – viešosios tvarkos pažeidimas, o subjektyvusis – veikos motyvas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji D. V. ir J. J. be jokios dingsties dėl chuliganiškų paskatų, kibo prie stovėjusių ir rūkiusių nukentėjusiojo, jo sesers ir draugo, provokavo konfliktą, viešoje vietoje pradėjo muštynes, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta R. T. sveikata. Tokiu būdu, kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kadangi jie veikdami bendrai, viešoje vietoje, žodžiais kabinėjosi prie rūkančių R. T., J. T. ir A. M., D. V. rodydamas savo supjaustytas rankas bei sakydamas, kad susipyko su mergina ir jam yra negerai, reikalavo su juo muštis, o paprašytas apsiraminti, toliau savo veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, vis kabinėdamasis žodžiais prie R. T., po to, veikdami bendrai, sudavė pastarajam pagaliu smūgius į galvą ir nugarą, padarydami jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-238/2014).
Byloje nustatyta, jog kaltinamieji prie R. T., J. T. ir A. M. kibo be jokios dingsties, kelis kartus pastarųjų paprašyti jiems netrukdyti rūkyti ir pasitraukti, į tai nereagavo, toliau prie jų kibo, gąsdino, siūlė muštis. Abu kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiajam viešoje vietoje (gatvėje), prie įėjimo į barą, kur buvo žmonių, ir šiuo įžūliu elgesiu kūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, griovė konfliktą matančių asmenų saugumo jausmą, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą, kaltinamieji smurtaudami suprato, kad tai daro viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, nepaisydamas jų teisėtų įstatymo ginamų interesų, dėl ko numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka, ir šie kaltinamųjų veiksmai atitiko BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, nes dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokiu elgesiu kaltinamieji demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamųjų padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ir kvalifikuota teisingai.
Kaltinamojo D. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, tad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). bei nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ta aplinkybė, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus. Tai nurodė byloje apklausti liudytojai A. M., J. T., taip pat ši aplinkybė pasitvirtino ir aukščiau ištirtu policijos pareigūno 2013-12-01 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 31), kuriame nurodyta, jog VRUL slaugytoja pranešė, jog 2013-12-01, apie 19.17 val., į ligoninę pristatytas D. V., kuriam konstatuota veido ir krūtinės sumušimas, girtumas.
Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad nusikaltimo padarymo metu J. J. buvo neblaivus.
Kaltinamojo J. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, tad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. V., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, jų sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dirba, psichiatrijos ligoninėse ir priklausomybės ligų centre nesigydė ir tai teigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tačiau teismas, vertindamas kaltinamojo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) ir nesunkų (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamojo asmenybė charakterizuotina neigiamai – jis nusikalto turėdamas penkis neišnykusius teistumus, ne kartą buvo teistas už plėšimus, chuliganizmą, baustas administracine tvarka. Visos šios aplinkybės rodo kaltininko nenorą laikytis ne tik priimtinų elgesio taisyklių, įstatymų, bet ir elementarių moralės normų, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės trukmę nustatant, artimą įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijose numatytam bausmės vidurkiui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. J., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, jų sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimų padarymo metu kaltinamasis buvo nepilnametis, todėl skirdamas bausmę, taiko bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 90 str. 5 d., 91 str.). Tačiau teismas, vertindamas kaltinamojo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) ir nesunkų (LR BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Kaltinamojo asmenybė charakterizuotina neigiamai – jis nusikalto turėdamas du neišnykusius teistumus, buvo teistas už plėšimus, chuliganizmą, šešis kartus baustas administracine tvarka, gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę. Visos šios aplinkybės rodo kaltininko nenorą laikytis ne tik priimtinų elgesio taisyklių, įstatymų, bet ir elementarių moralės normų, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės trukmę nustatant, artimą įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijose numatytam bausmės vidurkiui.
Civilinio ieškovo R. T. civilinis ieškinys dėl 55,00 EUR (189,91 Lt) turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas surinktais įrodymais (t. 1, b. l. 39), todėl pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. tenkintinas pilnai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), todėl ją nustato teismas.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. T. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą bei kitokius nepatogumus. Taigi, jam buvo padaryta neturtinė žala. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis išgyveno fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kas apribojo jo bendravimo galimybes, neteko dalies darbingumo, kas neabejotinai jau padarė bei gali daryti ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei; kaltinamieji nukentėjusiajam po sužalojimo nesuteikė jokios pagalbos, neatlygino žalos, nors ir neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau abu yra jauno amžiaus, darbingi, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą. Vienok teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, kad priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, iki 15 000 EUR (51 792,00 Lt).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėtos 1882,83 EUR smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensacijos dydį, šia suma priteistinos žalos dydis mažintinas. Kadangi nukentėjusiajam yra padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, jos atlyginimas iš abiejų kaltinamųjų priteistinas solidariai (CK 6.279 str. ).
Valstybinės ligonių kasos pateiktais dokumentais – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (reg. Nr. 2G-11909) (t. 1, b. l. 52) pasitvirtina, kad R. T. gydymas dėl 2013 m. gruodžio 1 d. patirtų sužalojimų asmens sveikatos priežiūros įstaigose – VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2013-12-12 bei UAB „BALDŽIO ŠILAS“, laikotarpiu nuo 2013-12-12 iki 2014-01-13, iš viso kainavo 5341,77 Lt (1547,10 EUR) ir šias išlaidas apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa.
Kaltinamųjų su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 5341,77 Lt (1547,10 EUR) žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu, iš kaltinamųjų Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos.
Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 str. 1 d., smurtiniu nusikaltimu, kuriuo buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, padaryta turtinė žala gali būti kompensuojama avansu. Vadovaujantis šio įstatymo 10 str. 2 d., ministerija yra nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius, kuris administruoja šio fondo lėšas, įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kompensuoja nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Iš bylos dokumentų – 2014-09-09 Teisingumo ministerijos sprendimo Nr. (1.34)-7R-6245 matyti, kad R. T. ministerija banko pavedimu avansu išmokėjo 1882,53 Eur dydžio smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės žalos kompensaciją. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 9 str. 1 d. ministerija, kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas bei teismo tvarka išieško tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo turintiems teisę gauti tokią kompensaciją asmenims. Tokiu būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., CK 6.279 str., iš kaltinamųjų Teisingumo ministerijos naudai solidariai priteistina nukentėjusiajam avansu išmokėta kompensacija.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, medinis pagalys, saugomas Vilniaus miesto VPK saugykloje (2014-07-08 kvitas B, serija BBB Nr. 6PK000262) (t. 1, b. l. 18), sunaikintinas.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą priteisti iš nuteistojo D. V. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 246,08 Eur (849,56 Lt) dydžio advokato užmokestis.
Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Kadangi bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, šios išlaidos iš jo priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,
nusprendžia:
D. (D.) V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu šešeriems metams.
Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo.
Kardomąją priemonę D. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu penkeriems metams.
Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. balandžio 3 d.
Kardomąją priemonę J. J. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Priteisti iš D. V. ir J. J. solidariai R. T. naudai 55,00 EUR (penkiasdešimt penkis eurus) (189,91 Lt - vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis litus 91 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 13 117,47 EUR (trylika tūkstančių vieną šimtą septyniolika eurų 47 euro centų) (45 292,00 Lt – keturiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du litus) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš D. V. ir J. J. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai 1547,10 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 10 euro centų) (5341,77 Lt – penkis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną litą 77 ct) R. T. gydymo išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš D. V. ir J. J. solidariai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai 1882, 53 RUR (vieną tūkstantų aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 53 euro centus) (6503,45 Lt - šešis tūkstančius penkis šimtus tris litus 45 centus) smurtiniu nusikaltimu nukentėjusiajam R. T. padarytos žalos kompensavimo išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš D. V. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteisti 246,08 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 08 euro centus) (849,56 Lt – aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis litus 56 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – medinį pagalį, saugomą Vilniaus miesto VPK saugykloje (2014-07-08 kvitas B, serija BBB Nr. 6PK000262), sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.