Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. Ž. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

išnagrinėjęs Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Ž. 2016 m. gruodžio 3 d., apie 10 val., medžioklės (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), metu, turėdamas medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016-10-11, galiojantį iki 2017-03-31, neturėdamas licencijos briedžio patinui sumedžioti, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną, padarydamas žalą laukinei gyvūnijai ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.4, 17, 24.1, 85.2.2, 74.1 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. Ž. su jam inkriminuojamu administraciniu pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad 2016-12-03 vyko medžioklė (duomenys neskelbtini) ploto vienete. Rikiuotės metu medžioklės vadovas viską paaiškino, pravedė saugos instruktažą. Jis vežėsi du varovus, pavažiuoti nuo rikiuotės reikėjo 8-10 km. Nuvykus į vietą, varovai išėjo, o jis pasiliko laukti. Medžiotojai ir varovai su šunimis pradėjo varyti. Neprisimena gerai, ar pirmame, ar antrame varyme, pamatė 4 elnio jauniklius ir du kartus iššovė. Nematė, kad būtų pataikęs, kraujo nesimatė, todėl nutarė, kad nepataikė. Medžioklės metu pirmieji šūviai buvo jo, vėliau dar buvo šūvių. Vėliau jam paskambino, tik nepamena kas, ar S. B., ar kas kitas, ir paklausė, ką jis nušovė. Jis pasakė, kad šovė į jauniklius. Medžioklei pasibaigus, su kitais medžiotojais stovėjo prie automobilio, kai išgirdo lojant S. B. šunį. Jam paskambino S. B. ir pasakė, kam jis nušovė briedį, pradėjo ant jo rėkti. Jis pasakė, kad jokio briedžio nematė ir grįžo prie automobilio. Darydamas automobilio duris susižeidė ranką, todėl netrukus išvažiavo namo ir kas vyko toliau, nežino. Lupant briedį, buvo rasta kulka, ekspertizė patvirtino, kad buvo šauta iš jo šautuvo, kurį jis turėjo medžioklės metu, tačiau jis nešovė. Negali paaiškinti, kaip kulka iš jo šautuvo atsirado. Medžiotoju yra 10 metų, pagal ragus negalėjo sumaišyti briedžio su elnio jaunikliais. Jis su savimi licencijos neturėjo, ji buvo pas medžioklės vadovą. Licencija gali būti padėta automobilyje, pas medžioklės vadovą. Mano, kad medžioklės taisyklių nepažeidė. Prie briedžio priėjęs nebuvo, jam paskambino S. B. ir pasakė apie nušautą briedį.

Liudytojas V. Š. paaiškino, kad priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui. 2016-12-03 vykdė medžioklę (duomenys neskelbtini) miške, buvo paskirtas vadovauti medžioklei. Po rytinės rikiuotės, pravesto instruktažo ir medžiojamų gyvūnų išvardinimo, kuriame dalyvavo ir Ž. Ž., burtų keliu išsiaiškino medžiotojų-varovų eilės tvarką, susirašė lapus, pora medžiotojų susirašė individualius lapus, varovų vadovu paskyrė S. B.. Jis turėjo licencijas stirnoms ir elniams. Ž. Ž. pasiliko stovėti varymo pradžioje. Pradėjo medžioti (duomenys neskelbtini) kvartale, pabaigę varymą, išgirdo du šūvius nuo Ž. Ž. pusės. Paskambinus Ž. Ž., pastarasis atsakė, kad šovė į 4 elnių jauniklius, bet prašovė. Daugiau vyko antras varymas, po to trečias varymas. Po trečio varymo jam paskambino S. B. ir pasakė, kad rado briedį. Važiuojant link tos vietos sutiko atvažiuojantį Ž. Ž., klausė pastarojo, ar ne jis šovė į briedį, Ž. Ž. atsakė, kad ne. Ž. Ž. skundėsi labai stipriais alkūnės skausmais, todėl išvažiavo į namus. Briedį surado S. B. šunys. Nuo Ž. Ž. pusės, t. y. nuo tos vietos, kurioje jis liko stovėti prieš pirmąjį varymą, buvo matyti nueitos pirmosios pėdos iki briedžio, o po to grįžta atgal. Tą rytą buvo šviežiai pasnigę, todėl viskas labai gerai matėsi. Iš karto buvo aišku, kad briedį nušovė Ž. Ž.. Ž. Ž. medžioklės lape įrašytas nebuvo, nes jis žadėjo medžioti iš bokštelio. Kai formino įvykį, buvo tame miške. Buvo tiksliai nupasakota vieta, kur yra briedis, todėl aplinkos apsaugos pareigūnai tą vietą surado patys. Jis dalyvavo briedžio išmėsinėjime, visą briedžio mėsinėjimą filmavo aplinkos apsaugos pareigūnai. Lupant briedį, buvo ieškoma kulkos, kuri buvo rasta briedžio priekinėje dešinėje mentėje, prie kailio. Jis matė, kaip buvo išimta kulka. Galvą pasiėmė aplinkos apsaugos pareigūnai, o žvėrį utilizavo jie patys, t. y. medžiotojai. Jis medžiotojas yra jau 10 metų ir visiems medžiotojams yra žinoma, kad elnių jaunikliai vieni patys be patelės išeiti negali ir neatskirti briedžio nuo stirnos neįmanoma, be to, dar buvo geras oras, prisnigę. Ž. Ž. medžiotojas yra seniai, be to, jis yra medžiotojas-ekspertas ir jam atskirti žvėris nesudėtinga.

Liudytojas S. B. paaiškino, kad 2016-12-03 vyko (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklė (duomenys neskelbtini) miške. Medžioklei vadovavo V. Š., jį paskyrė varovų vadovu. Jis medžiojo su dviem šunimis, kurie turi navigacinę sistemą. Po rytinės rikiuotės miške, pravesto instruktažo ir medžiojamų gyvūnų išvardinimo, kuriame dalyvavo ir Ž. Ž., burtų keliu išsiaiškino medžiotojų-varovų eilės tvarką. Visi varovai reikiamą kvartalą galėjo pasiekti tik automobiliais. Su juo, tik kitu automobiliu važiavo ir Ž. Ž.. Jie sustojo prie (duomenys neskelbtini) kvartalo, visi išlipo iš automobilių ir nuėjo varyti, o Ž. Ž. paliko toje vietoje, kur atvažiavo. Po pirmo varymo jis išgirdo šūvius nuo tos pusės, kur paliko mašinas ir kur pasiliko Ž. Ž.. Jis Ž. Ž. paskambino, paklausė kas šovė. Ž. Ž. pasakė, kad šovė į elnius, tačiau jam nebuvo kada jo paklausti, ar pataikė, ar ne. Pabaigus trečią varymą, jis ėjo link automobilio. Vienas iš jo šunų pradėjo loti, navigacija rodė, kad už upelio šuo yra kažką radęs. Per upelį perbristi buvo neįmanoma, todėl turėjo išeiti iki laukymės ir perlipti per tiltelį, sugrįžti atgal ir pasižiūrėti, ką šuo buvo radęs. Priėjęs prie lojančio šuns, pamatė gulintį briedį, gyvulys dar buvo šiltas. Sniege matėsi iki briedžio ir atgal nueitos šviežios žmogaus pėdos. Nueita buvo nuo keliuko, t. y. nuo tos vietos, kur jie buvo palikę mašinas ir Ž. Ž. buvo pasilikęs vienas pats. Jam einant pažiūrėti, ką surado jo šuo, Ž. Ž. ateidinėjo iš paskos. Po to, Ž. Ž. susitrenkė ranką ir išvažiavo namo. Jis suprato, kad čia kažkoks kriminalas, todėl paskambino vadovui ir pranešė apie nušautą briedį, tos įvykio vietos nefiksavo. Jis turi 20 metų medžiotojo stažą ir žino, kad elnio jaunikliai be patelės būti negali. Jis dalyvavo žvėries ištraukime, buvo tada gal apie 18-19 val. vakaro. Bandė padėti aplinkos apsaugos pareigūnams, nes be pagalbos ištraukti tokį didelį žvėrį yra sunku. Žvėrį parsivežė į (duomenys neskelbtini) medžiotojų draugiją, pradėjo lupti. Lupime dalyvavo gal kokie 8 žmonės, jis taip pat lupo briedį. Briedžio kūne rado skylę, pro kurią įėjo kulka, bet nerado pro kur kulka išėjo, todėl pradėjo lupti briedžio kailį ir tada priekinėje dešinėje mentėje buvo rasta kulka. Jis kulką išėmė, o visą procesą filmavo pareigūnas B. K.. Pats briedis buvo utilizuotas, o briedžio galvą išsivežė aplinkos apsaugos pareigūnai.

Iš 2016-12-03 Lietuvos Respublikos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros Patikrinimo akto Nr. 172 matyti, kad 2016-12-03, apie 15 val., Joniškio rajono agentūros valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojo V. Š., kad (duomenys neskelbtini), nelegaliai nušautas briedis. Apie 17 val., įvykio vietoje briedžio kūną rado dar nesustingusį, tai buvo briedžio patinas su ragais (2 šakos kairėje pusėje ir dvi šakos dešinėje pusėje). Briedžio kūnas gulėjo ant kairės pusės šono, o dešiniame petyje ties koja matėsi šautinė žaizda. Pagal pėdas matėsi, kad briedis perėjo (duomenys neskelbtini) upelį ir nuėjęs apie 70 metrų krito miške. Kulkos išėjimo iš briedžio kūno nesimatė, todėl buvo organizuotas kulkos išėmimas iš kūno. Briedžio lupimas vyko lupimo patalpose, priklausančiose LMŽD (duomenys neskelbtini) medžiotojų draugijai. Lupime dalyvavo 8 medžiotojai ir du valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Lupant žvėrį, buvo rasta 1 deformuota kulka, kuri buvo įdėta į maišelį, paskui į voką, kuris buvo užantspauduotas ir pasirašytas aplinkos apsaugos inspektorių. Kulką išėmė medžiotojas S. B.. Kulkos išėmimas buvo filmuojamas (b. l. 4-5).

Iš 2016-12-03 daiktų ar dokumentų paėmimo protokolo prie administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 8 matyti, kad iš medžioklės vadovo V. Š. buvo paimtas 2016-12-02 Medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini). Medžioklės lape nurodyta, kad leidžiama su varovais medžioti elnius, stirnas, šernus, kiškius, lapes, mangutus ir kiaunes, bei surašyta 14 medžioklėje dalyvavusių medžiotojų (b. l. 7, 8).

Iš 2016-12-06 Ž. Ž. rašytinio paaiškinimo matyti, kad pastarasis paaiškino, jog 2016-12-03 vyko (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklė (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete. Po rikiuotės ir instruktažo, kurią pravedė medžioklės vadovas V. Š., jis ir keli varovai, medžiotojai nuvyko į pirmą varymą. Varovai nuėjo varyti, jis paliko laukti, tykoti prie bokštelio, po to, nuėjo keliu. Beeinant, išgirdo miške traškesį, sustojęs luktelėjo ir pamatė iš miško link jo ateinant keturis elnio jauniklius. Nusitaikęs iššovė, elniai perbėgo kanalą, kol jis persitaisė šautuvą. Persitaisius iššovė dar kartą į elnio jauniklį. Po šūvio nuėjo link tos vietos, kur buvo elnio jaunikliai. Apžiūrėjęs vietą, kraujo pėdsakų nerado ir po savo šūvių nepastebėjo, kad gyvūnai kaip nors keistai pasielgtų. Neužilgo paskambino kiti medžiotojai, paklausė, ar jis šovė, jis jiems atsakė, kad jis šovė du kartus į elnio jauniklius, bet nepataikė. Po trečio varymo grįžo varantys medžiotojai su šunimis. Jiems bestovint, netoliese pradėjo loti šunys. S. B. nuėjo pažiūrėti link savo šuns, kodėl loja. Po to, S. B. jam paskambino ir pradėjo šaukti, rėkti, kad jis nušovė briedį. Jis nuėjo ten, kur buvo S. B. ir pamatė gulintį briedį. Gyvūno kaklas buvo apipešiotas, aplink buvo daug plaukų kuokštų. Po to, nuvyko į susirinkimo vietą. Atsisveikinęs su medžiotojais, išvyko namo, nes medžioklę baigė dėl traumos. Medžioklės metu turėjo šautuvą HEYM55BF, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Iš byloje esančių 2016-12-03 medžioklėje (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete dalyvavusių medžiotojų paaiškinimų matyti, kad visi medžiotojai nurodė, kad prieš medžioklę buvo pravestas instruktažas, išvardinta, kokius žvėris galima medžioti, instruktaže dalyvavo ir Ž. Ž.. Po pirmo varymo pasigirdo du šūviai, tarp šūvių buvo 1-2 minučių tarpas. Abu šūviai pasigirdo nuo tos vietos, kur prieš pirmą varymą pasiliko tykoti Ž. Ž., netoli tos vietos ir buvo rastas nušautas briedis (b. l. 17, 18, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 34).

Iš byloje esančių 2016-12-03 nušauto briedžio lupime dalyvavusių medžiotojų R. N., S. B., A. U., A. B., S. B., V. Š., G. S. ir R. V. paaiškinimų matyti, kad pargabenus briedį į LMŽD Joniškio skyrių, nulupus jo kailį, priekinėje mentėje buvo rasta karabino kulka. Minėtos kulkos išėmimas buvo fiksuojamas vaizdo kamera (b. l. 18, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 34).

Iš 2016-12-06 daiktų ar dokumentų paėmimo protokolo prie administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad iš Ž. Ž. buvo paimti: medžioklės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kombinuotas šautuvas HEYM55BF Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos medžiaginis dėklas šautuvui, 3 vnt. šovinių „Norma“ 9,3x74R (b. l. 40, 41).

Iš 2016-12-06 ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo Nr. 00193 matyti, iš Ž. Ž. buvo paimti: kombinuotas šautuvas HEYM55BF Nr. (duomenys neskelbtini), 3 šoviniai 9,3x74R; žalios spalvos medžiaginis dėklas be diržo (b. l. 42).

Iš 2016-12-22 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos pažymos Nr. 40-(G1-200)-IS1-966-(13.2) matyti, kad tirti buvo pateikta viena kulka išimta iš sumedžioto briedžio, medžioklinis šautuvas HEUM, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3 vnt. 9,3x74R kalibro „Norma“ šoviniai, paimti iš Ž. Ž.. Buvo pateiktas klausimas – ar tirti pateikta kulka yra iššauta iš pateikto ginklo. Išvada – tirti pateikta kulka išimta iš briedžio, yra iššauta iš tirti pateikto šautuvo HEYM, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-47, 50-52).

Iš prie bylos pridėto disko matyti, kad jame užfiksuotos miške aptikto nušauto briedžio nuotraukos, kulkos patekimo į briedžio kūną vieta. Taip pat yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas kulkos išėmimas iš nušauto briedžio kūno. Taip pat užfiksuotos iš Ž. Ž. paimto šautuvo nuotraukos ir vaizdo įrašas (bylos viršelis).

Iš 2017-07-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-132 (17) matyti, kad buvo atlikta ekspertizė, siekiant atsakyti į klausimą – ar vaizdo įraše fiksuojant kulkos išėmimą iš nušauto briedžio kūno nuo kulkos suradimo briedžio kūne iki jos išridenimo į išorę, darytas vaizdas yra vientisas ir ar kulka visą laiką yra matoma įraše? Išvada – skaitmeninėje vaizdo byloje išimama kulka nėra fiksuojama nuo 334 iki 398 vaizdo bylos kadro; kiekvienas vaizdo bylos epizodas yra ištisinis.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017-01-01 galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Įgyvendinant nuo 2017-01-01 įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017-01-01, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK.

Nagrinėjamu atveju Ž. Ž. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, t. y. už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus, atitinkantį ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Atsižvelgdamas į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog ATPK yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei naujajame ANK, Ž. Ž. pažeidimas neperkvalifikuotinas ir byla nagrinėtina pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad Ž. Ž. kaltę, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, patvirtina:

1) medžiotojo bilietas, kuris įrodo, kad Ž. Ž. yra asmuo, turintys teisę medžioti, t. y. medžiotojas (b. l. 48);

2) byloje apklaustų liudytojų V. Š. ir S. B. bei pačio Ž. Ž. parodymai, kad 2016-12-03 Ž. Ž. dalyvavo medžioklėje su varovais Beržėnų medžioklės plotų vienete, prieš medžioklės pradžią, kartu su kitais medžiotojais buvo informuotas, kokius žvėris leidžiama medžioti šios medžioklės metu, t. y. elnius, stirnas, šernus, kiškius, lapes, mangutus ir kiaunes. Liudytojas V. Š., kuris buvo paskirtas tos medžioklės vadovu, parodė, kad tos medžioklės metu jie turėjo licencijas stirnoms ir elniams nušauti;

3) Ž. Ž. ir liudytojo S. B. parodymai, kad nuvažiavus į pirmą varomo kvartalo vietą, varovai ir medžiojai su šunimis nuėjo link varomo kvartalo, o Ž. Ž. liko atvykimo vietoje tykoti žvėries. Tai patvirtina ir rašytiniai medžiotojų J. B., N. P. ir G. S. paaiškinimai;

4) visi 2016-12-03 medžioklėje dalyvavę medžiotojai patvirtino, kad po pirmo varymo pasigirdo du šūviai, tarp šūvių buvo 1-2 minučių tarpas. Medžiotojai, kurie kartu su Ž. Ž. buvo atvažiavę į pirmojo varymo vietą (S. B., J. B., N. P., V. Š., G. S.) nurodė, kad abu šūviai buvo iš tos vietos, kurioje jie buvo palikę savo mašinas ir kur Ž. Ž. buvo likęs vienas;

5) Ž. Ž. parodymai, kad tos medžioklės metu jis du kartus iššovė, tačiau šovė ne į briedį, o į keturis elnių jauniklius, į kuriuos greičiausiai nepataikė;

6) liudytojo S. B. parodymai, kad pasibaigus medžioklei, jo šuo rado nušautą briedį, kuris buvo nesenai sumedžiotas, jis matė šviežias žmogaus pėdas, ateinančias nuo tos vietos, kur jie buvo palikę mašinas ir kur Ž. Ž. buvo pasilikęs vienas pats;

7) aplinkos apsaugos pareigūnams radus nušautą briedį ir atgabenus į LMŽD Joniškio skyriaus patalpas kulkos suradimui, belupant briedžio kailį priekinėje dešinėje mentėje buvo rasta šūvio vieta ir buvo rasta kulka;

8) ekspertizė patvirtino, kad tirti pateikta kulka išimta iš briedžio, yra iššauta iš tirti pateikto šautuvo HEYM, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Ž. Ž., ir su kuriuo jis medžiojo 2016-12-03 medžioklės metu;

9) Ž. Ž. būnant medžiotoju nuo 2006 m., būnant medžiotoju selekcininku, ekspertu, turėjo būti žinoma, kad elnių jaunikliai be patelės nevaikšto, be to, neturėjo kilti problemų atskirti briedį nuo elnio;

10) toje vietoje, kurioje buvo rastas ką tik nušautas briedžio kūnas, apart Ž. Ž. daugiau jokių asmenų nebuvo, minėtas briedis buvo nušautas iš Ž. Ž. medžioklėje turėto šautuvo, Ž. Ž. negalėjo paaiškinti, kas galėjo nušauti briedį jo šautuvu.

Iš aukščiau išvardintų aplinkybių galima daryti išvadą, kad Ž. Ž., neturėdamas licencijos briedžio patinui sumedžioti, sumedžiojo briedžio patiną, tokiu būdu pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.4, 17 ir 58.2.2 punktus bei padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių pažeidimą (MLRTT 74.1 p.).

Visuma byloje surinktų įrodymų neabejotinai patvirtina, kad Ž. Ž. 2016-12-03, apie 10 val., medžioklės (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), metu, neturėdamas licencijos briedžio patinui sumedžioti, neteisėtai sumedžiotojo briedžio patiną, padarydamas žalą laukinei gyvūnijai, t. y. padarė teisės pažeidimą numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje.

Nei liudytojai S. B. ir V. Š., nei tyrimą atlikę aplinkos apsaugos pareigūnai su Ž. Ž. nėra saistomi artimais giminystės, darbo ir kitokiais ryšiais, todėl šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai bei rašytiniai paaiškinimai sudaro nuoseklią įrodymų visumą, kurią teismas laiko patikima ir pakankama konstatuoti Ž. Ž. kaltę. Tai, kad aplinkos apsaugos pareigūnai galimai netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas (briedžio kūno utilizavimas), nepašalina Ž. Ž. atsakomybės už neteisėtai sumedžiotą briedį.

Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą Ž. Ž., atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, į Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus Ž. Ž. ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą didesnę nei minimalaus dydžio baudą su atėmimu teisės medžioti ilgesniam nei minimaliam terminui ir su pažeidimo padarymo įrankio – kombinuoto šautuvo HEYM55BF, Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 85 straipsnio 6 dalimi, 286-288 straipsniais, teismas

nutaria:

Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalyje ir nubausti jį 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) bauda su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei su pažeidimo padarymo įrankio – kombinuoto šautuvo HEYM55BF, Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300; kiekvienu atveju nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, unikalų mokėjimo kodą: ROIK 17064426681 ir mokėjimo paskirties kodą 1001.

Su prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo asmuo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas apygardos teismui per nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje priėmusį Joniškio rajono apylinkės teismą.