Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-310-1009/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-25
Bylos Nr.
1-310-1009/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57409-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
S. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-310-1009/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57409-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.12.; 1.2.26.2.; 2.1.16.1.13.; 2.3.6.4.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLI NK Ė S TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 25 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajam S. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. K. pažeidė viešąją tvarką.

Veika objektyviai pasireiškė tokiu būdu:

Jis 2018-12-02, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), R. P. automobilyje ,,BMW", valts. Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, tyčia kumščiu sudavė S. Š. į veidą ne mažiau kaip tris kartus, tuo nukentėjusiajam padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose – skruostuose, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio defektus, taip sukeldamas nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai. Jo parodymai tokie patys, kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų atlyginti 1000,00 Eur žalos.

Nukentėjusysis S. Š. paaiškino, kad civilinį ieškinį mažina, prašo priteisti 2000,00 Eur turtinės žalos, neturtinės žalos atlyginti neprašo. Jokių išlaidų nėra patyręs, dantų dar netvarkė, išskyrus tai, kad važiavo pas ekspertą. Jokių civilinį ieškinį pagrindžiančių dokumentų neturi ir pateikti negali. Nurodo, jog savaitę laiko buvo nedarbingas, negavo darbo užmokesčio, o ligos pašalpos negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško A. K. prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis bei pagarsinti perskaitant BPK 291 straisnyje nustatyta tvarka).

Kaltinamasis A. K. parodė, kad 2018-12-02 vakare pas jį svečiuose buvo S. Š., R. T. ir D. L.. S. Š. ir R. T. atvyko neblaivūs. Išgertuvių metu bendravo gražiai, nesipyko. Paskambino pažįstamam R. P., kad jis parvežtų draugus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) namo. Atvažiavus R. P., palydėjo svečius iki mašinos ir pamatė, kad R. P. atvažiavo su kažkokiu draugu, kuris sėdėjo automobilio priekyje ant keleivio sėdynės. Į automobilio salono galą įsėdo S. Š. ir R. T.. S. užsidarė kairės pusės galines automobilio duris ir nenorėjo įleisti D. L., laikė duris. Tada R. P. centriniu mygtuku atrakino duris ir liepė priimti dar vieną žmogų. S. neleido ir tyčia temdamas duris į save išlaužė durelių plastmasinę dalį išplėšdamas jas iš vidaus į save. Kai S. Š. išplėšė duris, tuo momentu jų nelaikė, tik žodžiu reikalavo, kad atidarytų ir įleistų D. L.. Po to S. Š., sėdėdamas automobilyje, jį bei D. L. iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Tuomet jis, supykęs dėl tokio S. Š. elgesio, įsėdo pro priekines vairuotojo duris į automobilio saloną ir būdamas įžeistas, negalėdamas savęs suvaldyti, staiga trenkė apie 3 kartus ranka į veidą S. Š. ir liepė eiti namo pėsčiomis. S. Š. su R. T. išlipę iš automobilio išėjo pėsčiomis iš kiemo. Išeinant S. Š. matė, kad jo nosis buvo kruvina (b. l. 99-100, 106).

Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad 2018-12-02, apie 17.00 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas N. A., ten šventė. Apie 23:30 val. baigus švęsti, su R. T. išėjo į (duomenys neskelbtini), kur juos turėjo pasiimti taksi automobilis. Juos palydėjo iš matymo pažįstamas A. K., todėl neatvykus taksi automobiliui, jis pažadėjo pasirūpinti grįžimu namo ir telefonu iškvietė draugą. Atvažiavus automobiliui, jis įsėdo į transporto priemonės galą. Tuo metu atsirado dar keli asmenys ir įvyko konfliktas, kurio priežasčių jis nežino. Konflikto metu jis saugodamasis laikė automobilio duris iš vidaus, o kažkas jas jėga atidarė ir kelis kartus sudavė į veidą. Kas įvyko, jis nesuprato, jo draugas taip pat nieko neatsimena. Po sumušimo jam iš nosies bėgo kraujas, buvo pamušta kairė akis ir nuskelti du priekiniai dantys. Iš karto į medikus nesikreipė, bet 2018-12-03 jis skambino A. K. ir paklausė, kas įvyko. Šis jam paaiškino, kad kelis kartus sudavė delnu (b. l. 11).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis S. Š. paaiškino, kad pačių muštynių ir įvykio neprisimena dėl girtumo. Jam galėjo būti suduota mažiausia trys smūgiai. Kaip tiksliai patyrė visus eksperto nustatytus sužalojimus pasakyti negali. Jį sužalojęs asmuo neatsiprašė ir žalos neatlygino (b. l. 33).

Liudytojas R. P. parodė, kad 2018-12-02 vakare, sekmadienį, jis važinėjosi savo automobiliu BMW 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su draugu A. B.. 22.10 val. jam paskambino draugas A. K. ir paprašė, kad parvežtų jo draugus į (duomenys neskelbtini). Iš A. K. balso suprato, kad jis neblaivus. Jam atvažiavus į nurodytą privatų kiemą, ten išėjo 4 vyrai, tarp jų buvo ir A. K.. Nepažįstamasis ir R. T. sėdo iš dešinės pusės, į galą. Jie užsidarė duris, o norint į automobilį įsėsti D. L., S. Š. duris uždarė ir įsikibęs laikė. Sakė, kad neįsileis, keikėsi, nes buvo labai girtas. S. Š. neklausė aplinklinių raginimų atidaryti duris ir toliau tempė dureles į save, neleisdamas niekam jų atidaryti. Betraukinėjant į save dureles, išgirdo plastmasės lūžimo garsą ir pamatė S. Š. rankose likusią durelių rankeną. Tada į automobilio vairuotojo vietą atsisėdo A. K., kuris pro sėdynių tarpą trenkė delnu S. Š. į veidą apie tris kartus ir pataikė į nosį. Pamatęs A. K. mušant S. Š., traukė A. K. lauk iš mašinos, liepė liautis ir išsiaiškinti taikiai (b. l. 68-71). Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 74-84).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2018-12-02 vakare, sekmadienį, apie 22.00 val. jis su draugu R. P. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena A. K.. Kieme buvo 4 vyrai. Jie iš pažiūros buvo neblaivūs, nes kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti. S. Š. ir R. T. įsėdus į jų automobilio gala, jie užsidarė duris. S. Š. nenorėjo įsileisti dar vieno vyriškio, užrakino savo dureles mygtuku. Tuo metu A. K. bandė atidaryti duris, prie kurių sėdėjo S. Š., o S. Š. jam neleido atidaryti. Tada S. Š. išlaužė durelių dalį iš vidaus plėšdamas duris į save. Tuo tarpu kol žiūrėjo kas įvyko su durelėmis, A. K. įsėdo pro priekines vairuotojo duris į automobilio saloną ir trenkė S. Š., išgirdo kaip pastarasis pradėjo dejuoti. A. K. jam liepė lipti lauk iš automobilio. S. Š. ir R. T. išlipo ir išėjo pėsčiomis. Matė kaip išeinant S. Š., buvo kruvina jo nosis, buvo kruvinas ir automobilio salonas gale (b. l. 63).

Liudytoja N. A. parodė, kad 2018-12-02 vakare jos sugyventinis A. K. parsivežė S. Š., R. T., D. L.. Visi jie gėrė alkoholinius gėrimus. Gražiai bendravo, nesipyko. Po išgertuvių kvietė taksi, bet jis neatvažiavo. Tada A. K. paskambino draugui R. P., kad jis parvežtų jo draugus į (duomenys neskelbtini), ir draugas neužilgo atvažiavo į kiemą. Visi vyrai išėjo. Po kokių 15 minučių parėjo į kambarį vienas A. K. ir pasakė, kad jo draugai išvažiavo ir nuėjo miegoti. Tik kitą dieną ji sužinojo, kad A. K. sumušė S. Š. (b. l. 52, 53).

Liudytojas R. T. parodė, kad 2018-12-02, apie 17.00 val., nuvyko į svečius (duomenys neskelbtini), pas N. A.. Ten prabuvo iki maždaug 22.30 val. Jis su niekuo nesipyko. Po išgertuvių ji ir S. Š. buvo labai girti, todėl įvykių sekos neprisimena. Pagal telefono išklotinę matė, kad 22.41 val. skambino broliui, kad jis parvežtų namo. Kada ir kaip buvo sumuštas S. Š. neprisimena. Prisimena tik 2018-12-03, kad nubudo apie 8.00 val. pats būdamas sveikas. Apie pietus jam paskambino S. Š. ir pasakė, kad vakar buvo sumuštas ir klausė, ar ką nors jis prisimena. S. Š. spėliojo kas ir dėl ko jį sumušė, prisiminė, kad lindo į krūmus slėptis nuo kažko, kad buvo kažkokiame automobilyje ir nuplėšė rankeną (b. l. 46, 47).

Liudytojas D. L. parodė, kad 2018-12-02 vakare jis su S. Š. ir R. T. svečiavosi ir gėrė alkoholinius gėrimus pas N. A. ir jos sugyventinį A. K.. Po išgertuvių, apie 22.30 val., atvažiavo A. K. draugas R. P.. Į automobilio BMW salono galą įsėdo S. Š. ir R. T.. S. Š. įsėdęs į automobilio gala, užsidarė duris ir nenorėjo jo įleisti. S. Š. tyčia tempė duris į save ir išlaužė durelių plastmasinę dalį. Tada R. T. su savo draugu išlipo iš automobilio, o tuo tarpu kol A. K., sėdėdamas vairuotojo sėdynėje, trenkė ranka gale sėdinčiam per vidurį S. Š. ne mažiau kaip 3 kartus į veidą. Po smūgių S. Š. ir R. T. išėjo pėsčiomis iš kiemo. S. Š. apginti niekas negalėjo, nes niekas nesitikėjo tokio A. K. elgesio. Jis įvykio metu nenukentėjo, tik išsigando kai A. K. pradėjo muštis. Po įvykio R. P. jį parvežė namo, jis įvykio metu nenukentėjo (b. l. 90, 91).

Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), R. P. automobilyje BMW, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-21).

Iš VTMT Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G 465/2018(10) matyt, kad S. Š. dėl poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose – skruostuose, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio defektuų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galimai įvykio metu įvykio nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 25).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį, tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Nukentėjusysis S. Š. bei apklausti liudytojai parodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė tris smūgius į veidą, kad iš nosies nukentėjusiajam tekėjo kraujas. Kaltinamasis A. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jo paaiškinimai atitinka nukentėjusiojo, liudytojų parodymus. Teismo medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryta: poodinės kraujosruvas kairės akies vokuose – skruostuose, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio defektas. S. Š. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent tarp kaltinamojo A. K. veiksmų – smūgių sudavimo ranka į veidą - ir nukentėjusiajam kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris smūgius ranka į veidą, smurtas buvo pakankamai intensyvus, nutrauktas tik dėl to, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį išskyrė liudytojas, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. K. suduodamas nukentėjusiajam smūgius į veidą, numatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to norėjo ir to siekė. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo A. K. tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes norėdamas padaryti sužalojimus, jis savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto. Kaltinamasis A. K. parodė, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo dėl to, kad šis įžeidžiančiai kalbėjo, neleido kitiems atsisėti į automobilį, išlaužė durų rankeną. Be to, kaip jau ir buvo minėta, pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamojo parodymų kaltinamasis kitų asmenų akivaizdoje sudavė ranka smūgius nukentėjusiajam. Liudytojai tai matė, pasijuto nesaugiai. Be to, liudytojas R. P. skyrė kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad viešoji tvarka buvo pažeista. Kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs, dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo panaudotas fizinis smurtas. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jam veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jis praeityje buvo teistas dėl tyčinių nusikaltimų, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka baustas vieną kartą, charakterizuojamas teigiamai, dirba. Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis S. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 3000,00 Eur žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu ieškinio reikalvimus jis sumažino iki 2000,00 Eur, paaiškino, jog jokių civilinį ieškinį pagrindžiančių įrodymų pateikti negali, jokių išlaidų nepatyrė, išskyrus tai, kad vyko pas ekspertą.

Kaltinamasis A. K. paaiškino, jog su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų atlyginti 1000,00 Eur žalai atlyginti.

BPK 115 straispnio 2 dalies nuostatomis išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis teisme paaiškino, jog šiuo metu jokių išlaidų, išskyrus kelionę pas ekspertą, nepatyrė, tačiau pateikė duomenis, patvirtinančius, jog būtina taisyti nuskeltus dantis, tai, jog nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai, kad nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas, o jei taip, tai dėl kokių priežasčių, kad gavo mažesnį darbo užmokestį, o jei taip, tai kokio dydžio, teismas pripažįsta S. Š. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Procesinės prievartos priemonės

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, bei procesinė prievartos priemonė – nuosavybės teisės ribojimas (BPK 139 straipsnis).

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straispnio 2 dalimi, 304 - 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipniu paskirta bausmę mažinti trečdalių ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Procesinę prievartos priemonę laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Pripažinti nukentėjusiajam S. Š. teisę į ieškinio patenkinimą. Klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė