Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos įgaliotasis pareigūnas surašė L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 5) už tai, kad šis 2010 m. birželio 10 d., 15 val. 31 min., Maišiagaloje, Mokyklos gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytos 2,26 promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą reikalavimą ir padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

II.

Apeliacinį skundą jis grindžia tuo, jog nutarimas jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir priimtas remiantis išskirtinai policijos pareigūnų parodymais, kurie yra prieštaringi. Nurodo, jog teisme apklaustas pareigūnas įvykio detaliai prisiminti negalėjo ir nenurodė, kur buvo sustabdytas jo automobilis. Kitas pareigūnas tuo tarpu tikino, jog L. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Maišiagaloje, Mokyklos gatvėje. Nurodo, jog pareigūnų parodymai iš esmės skyrėsi nuo jo liudytojų parodymų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo visuotinai pripažintu teisės principu, kad visos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą, kurioje inter alia numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, L. K. pažeidimą neigia iš esmės ginčydamas būtiną jo sudėties elementą – vairavimo faktą, kurį, anot jo, pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Neblaivumo fakto apeliantas tuo tarpu neginčija.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta, o išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, L. K. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, nenustačius administracinę atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, individualizuota tinkamai. Vairavimo faktas buvo įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5), šį protokolą išrašiusio pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), neprieštaringais ir nuosekliais šio pareigūno ir pažeidimo metu su juo patruliavusio pareigūno parodymais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 18 – 27). Pažymėtina, jog jokių prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų nenustatyta, jie nuosekliai tvirtino, jog pažeidimas buvo fiksuotas mašinai važiuojant Mokyklos gatve Maišiagaloje, o ne pažeidėjo namų kieme, taigi pareigūnų atskleista įvykio eiga dėl esminių detalių sutapo, o apeliantas savo ruožtu, neigdamas tokius parodymus, konkrečių aplinkybių, dėl kurių pastarieji būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl šie parodymai pagrįstai laikyti patikimais ir jais teisėtai remtasi priimant sprendimą. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nesirėmė visuotinai pripažintu principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo), tačiau šioje byloje jokių abejonių apelianto kalte ir administracinio teisės pažeidimo sudėties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, o jo pasirinkta įvykių versija vertintina kaip gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti atsakomybės. Apelianto liudytojai yra jo tėvai, suinteresuoti bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas jų parodymus vertino kritiškai visiškai pagrįstai. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teismui 2010 m. spalio 6 d. pateiktų V. F. K. ir B. K. raštiškų liudijimų nevertina, nes liudytojai parodymus duoda tik teisme (ATPK 276 straipsnio 2 dalis), o L. K. teisme prašymo apklausti B. K. nekėlė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad faktas, jog apeliantas vairavo automobilį esant vidutiniam neblaivumo lygiui yra įrodytas, todėl apeliantas pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

L. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.