Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-477-522/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-14
Bylos Nr.
1-477-522/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
D. V.
Civilinis ieškovas
G. U., N. U.
Baudžiamoji byla Nr. 1-477-522/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00404-2020-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.5.4.1.; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 14 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Valentui Gritei,

kaltinamajam D. V.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. U. ir N. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. V., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. grasino nužudyti žmones ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

D. V., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo mobilaus ryšio telefonu Apple Iphone 6S, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie internetinio tinklo, socialiniame tinkle „Facebook“ iš savo asmeninės paskyros „D. V.“ po straipsniais, esančiais asmeninėje G. U. www.facebook.com paskyroje, užvardintoje „G. U.“, tyčia parašė grasinančio ir bauginančio turinio komentarus, o būtent:

- 2020 m. rugsėjo 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, po 2020 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini)straipsniu, prasidedančiu žodžiais „(duomenys neskelbtini)“, parašė du komentarus: „Visa gimine jusu deportuoti i ausvica“ ir „Ant duju paleist tokius mesos gabalus ir ramu“;

- 2020 m. rugsėjo 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, po 2020 m. rugsėjo 1 d. „(duomenys neskelbtini)“ skelbimu „(duomenys neskelbtini)“ parašė komentarą: „Gal tavo snuki reikėtu verdanciu vandeniu nuplikyti ?“;

- 2020 m. rugsėjo 8 d. 10.05 val. po 2020 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) straipsniu, prasidedančiu žodžiais „(duomenys neskelbtini)“, parašė komentarą: „Sudeginti visa šeima ir gimine !“.

Tokiais veiksmais D. V., norėdamas įbauginti - grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, pavojingai psichologiškai veikė, kėlė baimę U. šeimai, N. U. ir G. U. sukūrė bauginančią aplinką ir tokiu būdu sudarė realų pagrindą N. U. ir G. U. manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis D. V. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis pripažįsta, kad tuos žodžius nukentėjusiajam parašė, tačiau nukentėjusiesiems nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis savo žodžius įgyvendins. Komunikacijos tikslas yra ne skatinti kitus žmones susidoroti, ne kurstyti nesantaikos, o išreikšti panieką tokiems žmonėms, kurie kankina gyvūnus. Jis sužinojo, kad kankina gyvūnėlius rugsėjo mėnesį, tuo pačiu metu, kada buvo parašytos jo žinutės. Pavardę pamatė žmogus, kuris kankino gyvūnus, čia jo brolis, ir parašė netyčia G. U.. Panieką išreiškė visai giminei. Jis 2020 m. spalio pabaigoje pirmoje apklausoje pas tyrėją paaiškino, kad čia nėra grasinimai, jis nieko neketina daryti, niekam nesiruošė nieko kenkti, taip pat, kad ne šitiems žmonėms norėjo parašyti, jis susipainiojo tarp G. U. ir kito U.. Praėjo pusę metų ir pamatė kažkokius jo ketinimus, staiga atsiranda ieškiniai, atsiranda kaltinimai. Pagrindo, kad jis kažką darytų, nebuvo ir nėra. Čia yra paniekos išreiškimas ir dar ne tiems žmonėms. Jis neatsiprašė, nes visiškai ištrynė tą programą gruodžio – sausio mėnesį. Nebesinaudoja programa „facebook“. Niekam nieko neberašo ir jis nemato reikalo atsiprašyti už tai, kad nėra pagrindo jį kažkuo kaltinti. Ieškinio nepripažįsta. Grasinimas yra laikomas nusikaltimu tada, kada jis yra tiesioginis arba yra pagrindo manyti, kad jis bus įgyvendintas. Tai nėra grasinimai. Tai yra jo komunikacinis tikslas išreikšti panieką šitai šeimai. Nepateisina savo būdo išreikšti grasinimus ir nelaiko to grasinimu. Po tų žinučių parašymo daugiau nebuvo jokio kontakto, jokių susisiekimų, jokių atvažiavimų į (duomenys neskelbtini). Jis išvis čia buvo pirmą kartą pirmoje apklausoje. Visą tą yra paaiškinęs, todėl mano, kad tai dėl pinigų.

Nukentėjusysis G. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad palaiko savo ieškinį. Kaltinamojo nepažįsta. Ta istorija prasidėjo rugsėjo mėnesį. Esmė tame, kad pavardė ta pati ir jis gyvena per vieną namą. Jam teko patirti grasinimus tiesiogiai. Ta gauja ateidavo prie jo namo ir grasindavo jam. Iškviesta policija buvo dėl grasinimų. Žmonės įsiverždavo į jo privataus namo teritoriją. Esminis dalykas tas, kad jis šitoje situacijoje neturi nieko bendro su šunimis. Jo paskyroje atsirado grasinimai jam, jo šeimai. Jie turi nepilnametį vaiką. Žmona negalėjo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) dėl to, nes čia buvo realūs grasinimai ir jis kreipėsi iš karto į policiją. Šiai dienai jie dar jaučia baimę, kuri buvo išsakyta „facebook“ paskyroje, tai yra realus dalykas. Jeigu žmogus suklysta, turėjo laiko ir galimybių atsiprašyti. Jis matė ikiteisminio tyrimo bylą, kaltinamasis baustas už narkotines medžiagas, tai žmonės neprognozuojami. Antras dalykas, jis matė tą minią, kuri buvo prie namų ir ten irgi buvo pažįstamų veidų, kurie buvo teisti. Tai yra realūs grasinimai, kurie nėra šiai dienai išsklaidyti. Prašo, kad kaltinamasis būtų nubaustas pagal įstatymus, o dėl moralinės žalos jie pateikė ieškinį. Jis prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos ir advokato paslaugų išlaidas 150 Eur iš kaltinamojo. Baimė pasireiškė tuo, kad negalėjo pradžioje išvis užmigti, nes tai yra realus pavojus. Žinutės atsirado rugsėjo 8 d., kai prasidėjo tie įvykiai. Pas jį paskyroje matosi ir jis jas iš karto paskaitė. Antras dalykas, jis matė tą minią, kuri buvo susirinkusi. Tie grasinimai buvo realūs. Baimė buvo didžiulė, šiai dienai mažesnė, nes jie jau pripažinti nukentėjusiaisiais. Ta byla eina galbūt ir į pabaigą, bet baimė neišnykusi, nes jis nežino kuo gali pasibaigti šiandien, rytoj, poryt. Pats darbas nenukentėjo, bet nukentėjo jo reputacija, nes tas žinutes skaitė jo auklėtinių tėvai, pažįstami ir draugai. Informacija paskleista ir ji nuėjo per visą Lietuvą, kadangi jis yra ir Lietuvos rinktinės treneris. Jo reputacijai yra uždėtas didžiulis minusas. Yra daug žmonių, kurie skaito ir tos situacijos nežino. Jiems gi nepradės aiškinti, kas įvyko.

Nukentėjusioji N. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad kadangi ji stebi savo vyro pasiekimus ir jo profilį, tai po straipsniu pamatė grasinančias žinutes. Kadangi ji dirba Kėdainiuose, jie savaitgalį atvažiuoja į Širvintas, pailsi po savaitės darbų. Po tokių žinučių jie daugiau su sūnumi čia nevažiavo. Tai yra reputacijos pažeminimas. Ji darbe dirba mokytoja. Tos žinutės kaip ir žeminančio pobūdžio, dėl to ji blogai jautėsi. Kaltinamasis parašė ne konkrečiam žmogui, bet visai giminei. Neturtinė žala padaryta 1000 Eur, nes buvo perkami vaistai miegui, domėjosi seminarais už kuriuos susimokėdavo, kaip valdyti savo stresą, nerimą, baimę.

Socialiniame tinkle „Facebook“ asmeninėje G. U. www.facebook.com paskyroje, užvardintoje „G. U.“ iš paskyros „D. V.“ po straipsniais parašyti komentarai, o būtent: po 2020 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) straipsniu, prasidedančiu žodžiais „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 7 d. parašyti du komentarai: „Visa gimine jusu deportuoti i ausvica“ ir „Ant duju paleist tokius mesos gabalus ir ramu“; po 2020 m. rugsėjo 1 d. „(duomenys neskelbtini)“ skelbimu „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 8 d. parašytas komentaras: „Gal tavo snuki reikėtu verdanciu vandeniu nuplikyti?“; po 2020 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) straipsniu, prasidedančiu žodžiais „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 8 d. parašytas komentaras: „Sudeginti visa šeima ir gimine !“ (I t., b. l. 29-35).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti žmones ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu neneigė parašęs kaltinime nurodytus komentarus, tačiau jis savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepripažino, teigdamas, kad išreiškė tik panieką, o iš jo parašytų komentarų negalima suprasti, kad išsakyti grasinimai yra realus ir gali būti įvykdyti.

Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimo panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-341/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju itin svarbi situacija, kurios metu buvo parašyti kaltinamojo kaltinime nurodyti komentarai. 2020 m. rugsėjo 7-8 d. Širvintų mieste dėl G. U. brolio laikomų šunų bei galimo jų veisimo ir laikymo netinkamomis sąlygomis kilo gyvūnų teisių aktyvistų pasipiktinimas. Šalia G. U. brolio ūkio dienomis ir naktimis būriavosi minia žmonių, kol iš G. U. brolio ūkio buvo paimti ir gyvūnų globos organizacijoms perduoti ten buvę šunys. Minėta situacija buvo plačiai aprašyta tiek vietinėje, tiek respublikinėje spaudoje. Kaip nustatyta iš nukentėjusiojo G. U. parodymų visa tai vyko per vieną namą nuo jo. Tuo metu į jo namų kiemą taip pat buvo įsiveržę tomis dienomis besiburiavę asmenys, kurie jam grasino.

Būtent nurodytomis dienomis kaltinamasis D. V. parašė G. U. www.facebook.com paskyroje, grasinančio ir bauginančio turinio komentarus: 2020 m. rugsėjo 7 d. - „Visa gimine jusu deportuoti i ausvica“ ir „Ant duju paleist tokius mesos gabalus ir ramu“; 2020 m. rugsėjo 8 d. - „Gal tavo snuki reikėtu verdanciu vandeniu nuplikyti ?“; 2020 m. rugsėjo 8 d. - „Sudeginti visa šeima ir gimine !“. Vertinant minėtų komentarų turinį akivaizdu, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiuosius parašydamas žodžius - paleist ant dujų, sudeginti ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatą – nuplikyti snukį verdančiu vandeniu.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugsėjo 7-8 d. šalia G. U. namų būriavosi priešiškai nusiteikusių asmenų minia, kuri jam tiesiogiai grasindavo, o kaltinamojo komentarai taip pat buvo parašyti tuo pat metu, taip pat, kaip nurodė kaltinamasis, komentarai parašyti dėl to paties įvykio, tai yra šunų laikymo sąlygų, darytina išvada, kad nukentėjusieji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Juo labiau, kad tyrimas dėl galimo šunų veislyno, taip pat šunų laikymo galimai netinkamomis sąlygomis dar tik buvo pradėtas, niekas nebuvo oficialiai patvirtinta, tačiau nukentėjusieji jau nepaisant to, sulaukė savo ir visos jų giminės adresu grasinimų. Tai, kad nukentėjusieji manė, kad grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti parodo ir tai, kad nukentėjusioji N. U. su sūnumi, su kuriuo gyvena Kėdainiuose, į namus Širvintose baimindamiesi dėl savo sveikatos ir gyvybės nevažiavo. Be to, siekdamas išvengti atsakomybės, kaltinamasis ištrynė savo paskyrą www.facebook.com.

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, nukentėjusiojo parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu.

Kaltinamasis D. V. pripažintinas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jo kaltė yra įrodyta.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis teistas vieną kartą (b. l. 77-82), teistas yra už kito pobūdžio nusikaltimą, administracine tvarka buvo baustas 14 kartų, daugiausiai už važiavimą keleiviniu transportu be bilieto, turi galiojančių nuobaudų (II t., b.l. 58), dirba (II t., b.l. 72), yra jauno amžiaus. Pažymėtina ir tai, kaltinamasis nukentėjusiųjų už parašytus komentarus neatsiprašė.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad nepadaryta turtinės žalos, yra atsakomybę sunkinanti ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamasis turės atlyginti ir neturtinę žalą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus daugiau nei įstatyme numatyta minimali bauda - 60 MGL baudą. Baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse numatytas taisykles.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusieji G. U. ir N. U. iš kaltinamojo prašė priteisti po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jie nurodė, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, kuomet buvo parašyti komentarai G. U. paskyroje, pakenkė jų reputacijai, nes G. U. yra treneris, o N. U. mokytoja, be to paskatino dalies visuomenės panieką jų šeimai. Padaryta nusikalstama veika sukėlė dvasinių išgyvenimų, atsirado papildomų rūpesčių. Bijodami išsakytų grasinimų, jie nevyko iš Kėdainių į Širvintas, dėl ko nukentėjo šeimos bendravimas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Neabejotina, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusieji G. U. ir N. U. patyrė neturtinę žalą, t. y. pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Jie patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, įtampą, dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ieškovai buvo atitraukiami nuo darbo ir buvo gaištamas jų laikas vykimui į policijos komisariatą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų taip ir neatsiprašė. Vis tik sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ir į tai, kad padaryta nusikalstama veika didesnių pasekmių nukentėjusiesiems nesukėlė, nukentėjusieji niekur dėl medicininės pagalbos suteikimo nesikreipė, nepatyrė turtinės žalos. Atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas ir kiekvienam nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiama po 500 Eur neturtinės žalos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis dirba, todėl galės atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusieji civilinio ieškinio parengimui pasinaudojo advokato pagalba, už kurią sumokėjo 150 Eur. Kaltinamąjį pripažinus kaltu, nukentėjusiųjų turėtos advokato pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL baudą, t. y. 3000 Eur baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, D. V. nustatyti 24 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Civilinių ieškovų G. U. ir N. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir civiliniams ieškovams G. U. ir N. U. iš kaltinamojo D. V. priteisti po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

G. U. iš kaltinamojo D. V. priteisti 150 Eur proceso išlaidas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą

Teisėja Irina Serafin