- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 2-883-122/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rivekta“
- Advokatai
- Laimonas Strauka
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant atsakovo atstovui – advokatu Laimonui Straukai, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaliasis tiltas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rivekta“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2011-09-08 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priimti atsisakymą nuo pareikšto ieškinio dalyje dėl 5029 Lt nuostolių dėl sumažėjusios buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kvadratūros priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti, grąžinant 1555,50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį; priteisti iš UAB „Rivekta“ 8033,03 Lt už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atliktus papildomus darbus, 14593,94 Lt nuostoliams atlyginti, kad atstatyti pirkėjo UAB „Rivekta“ užsakymu atliktus projektinius pakeitimus į pradinę būklę; taip pat priteisti iš UAB „Rivekta“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad šalys laisva valia (duomenys neskelbtini) sudarė preliminarią sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pastatyti ir parduoti atsakovei nekilnojamąjį turtą. Taip pat, šalys (duomenys neskelbtini) pasirašė sutarties pakeitimą, kuriame sulygo dėl papildomos nemokamos automobilio stovėjimo vietos bei sutarties vykdymo terminų pratęsimo. Ieškovui įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovas nepagrįstai vengė ir galiausiai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė 22626,97 Lt žalą. Atsakovė neinformavo ieškovo, jog iš vis ateityje nesiruošia pirkti sulygto turto, bet priešingai atvykdavo statomo buto apžiūrėti, reikalavo jį pertvarkyti, t. y. savo elgesiu leido suprasti, kad atlikus kai kuriuos pakeitimus, butą įsigys. Dėl tos priežasties už 8033,03 Lt bute buvo atlikti pakeitimai ir papildomi darbai, t. y. buitinių nuotekų ir vandentiekio įrengimo, elektros instaliacijos pakeitimo, gipso kartono demontavimo/ montavimo papildomi darbai ir mūrinės sienos įrengimas virtuvės zonoje. Tam, kad atstatyti pirkėjo UAB „Rivekta“ užsakymu atliktus projektinius pakeitimus į pradinę būklę, ieškovui papildomai kainuos 14593,94 Lt. Atsakovas baigiamąjį aktą atsisakė pasirašyti ir vengė toliau bendradarbiauti, vykdyti preliminarius susitarimus bei sudaryti pagrindinę sutartį, nors akivaizdu, kad pasirašydamas sutartį atsakovas sutiko su visomis sutarties sąlygomis. Nevykdant preliminarios sutarties sąlygų, atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi. Atsakovas raštu nereiškė jokių prašymų, pretenzijų bei nepateikė atsakymų į ieškovės paklausimus, t. y. atsakovas sąmoningai ieškojo priežasčių ir pretekstų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymui bei preliminarios sutarties nutraukimui. Kadangi nuostolius patyrė ir žala atsirado dėl atsakovo kaltės, prašo ieškinį visiškai patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teisminį procesą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117, 124 straipsniai). UAB „Žaliasis tiltas“ direktorius A. M. pranešė, jog jų atstovas – advokato padėjėjas L. M. dėl pateisinamų priežasčių teismo posėdyje dalyvauti negalės. Apie atstovo negalėjimą dalyvauti posėdyje duomenis pateiks vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad kito atstovo nepavyko susirasti, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (II tomas b.l.70).
Motyvuojamoji dalis
Vadovaujantis proceso koncentracija ir ekonomiškumu, ieškovo prašymas tenkintinas, byla nagrinėtina jų atstovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 5, 7 straipsniai, 42 straipsnis, 246 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo atstovas su ieškiniu visiškai nesutiko. Paaiškino, jog ieškinio reikalavimai prieštarauja faktiškai susiklosčiusiems sutarties šalių santykiams, materialinės teisės normoms bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Mano, jog ieškinys nepagrįstas įrodymais bei nepatvirtina žalos ieškovui padarymą. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad pradžioje ieškovas reikalavo priteisti per 8 tūkstančius už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atliktus papildomus statybos darbus, nors nėra jokių rašytinių susitarimų tarp šalių dėl papildomų darbų atlikimo, o vėliau juos mažina. Byloje yra duomenys, jog tarp ieškovo ir kitos bendrovės buvo susitarta dėl minėtame bute atliktinų darbų, o ne su atsakove. Rangovas yra nurodęs 58 tūkstančių litų sumą ir pateikęs, kokie darbai atlikti, o šio susitarimo papildymas – statybos rangos sutartis pagrindžia, kokius darbus įsipareigoja atlikti. Ieškovas reikalauja 14593,94 Lt, kad galėtų atstatyti pirkėjo UAB „Rivekta“ užsakymu atliktus projektinius pakeitimus į pradinę padėtį. Tačiau tokie rašytiniai įrodymai nėra pateikti. Į bylą apstu pateiktų įrodymų, kurie šalių nėra suderinti ir net nėra pasirašyti UAB „Rivekta“ atstovų. Jeigu yra daromi projektiniai pakeitimai, jie privalo būti tarp šalių suderinti, todėl lieka neaiškus ir ieškovo reikalavimas dėl buto statybos projektinių pakeitimų atstatymo į pradinę padėtį. Jeigu projektiniai pakeitimai buvo atlikti, pakeisti, tai kam juos reikia atgal atstatyti. Be to, reikštieji ieškiniai, priešieškiniai patvirtina, kad ieškovo reikalavimai buvo pateikti jau anksčiau Vilniaus apygardos teismui, kaip ir atsisakoma nuo dalies ieškinio reikalavimų. Jei ieškovas kildina žalos atsiradimą iš sutartinių įsipareigojimų, tai privalėjo pateikti rašytinius susitarimus, kurių byloje pasigendama. Jei kyla reikalavimas dėl delikto, ieškovas privalėjo nurodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalos dydį, kurių byloje taip pat nėra. Ieškovas reikalauja priteisti ateityje galimai bendrovei iškilsiančias išlaidas, kurių dydis numatytas preliminarus ir nepagrįstas jokiais dokumentais. Taigi, nėra ir priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtų nuostolių ir neteisėtų atsakovo veiksmų bei kuo tai susiję su šiuo patikslintu ieškiniu, ieškovas nepagrindė. Ieškovas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami.
Ieškovo prašymas priimti atsisakymą nuo dalies pareikšto ieškinio reikalavimų priimtinas, nes šalys turi teisę padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus ir šioje dalyje byla nutrauktina bei grąžintinas žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad UAB „Žaliasis tiltas“, 2009-11-18 reikšdamas priešinį 173445,03 Lt sumai ieškinį (I tomas b.l.1-6), 2011-05-05 dalies, t. y. 160383,00 Lt, reikalavimo prašė Vilniaus apygardos teismo priimti atsisakymą dėl negautų pajamų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuvertėjimą ir išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą (I tomas b. l. 192). Vilniaus apygardos teismas 2011-05-06 nutartimi Nr. 2-3058-585/09 atsisakymą nuo ieškinio priėmė, bylą toje dalyje nutraukė ir perdavė toliau bylą nagrinėti pagal teismingumą - Klaipėdos miesto apylinkės teismui (I tomas b. l. 193).
Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad ieškovas 2010-09-09 yra sumokėjęs 2234,50 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011-09-08 priėmus patikslintą ieškinį 22626,97 Lt reikalavimų sumai, nustatė, jog pakanka 2010-09-06 mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio (II tomas b.l.20). Esant patikslinto ieškinio sumai 22626,97 Lt į valstybės biudžetą reikia sumokėti 679,00 Lt. Duomenų apie tai, jog dalis žyminio mokesčio jau yra sugrąžinta ieškovui, nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, byloje nėra, todėl perteklinė dalis (2234,50 Lt – 679,00 Lt = 1555,50 Lt) grąžintina ieškovui (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimus atmesti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).
Ieškinys visiškai tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta preliminari sutartis. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovei Klaipėdoje pastatyti keturių kambarių 96,8 kv.m butą, esantį (duomenys neskelbtini), keturioliktame aukšte, su daline apdaila bei požemine automobilių saugykla (I tomas b.l. 110-127). Tarp šalių atsiradus nesutarimams dėl sutarties vykdymo, ginčai buvo sprendžiami teisme. Tokiu būdu, Vilniaus apygardos teismas 2010-10-22 sprendimu Nr. 2-2689-585 ieškovo UAB „Rivekta“ ieškinį atmetė, nurodydamas, jog preliminarios sutarties šalies vengimas sudaryti pagrindinę sutartį, suteikia teisę nukentėjusiajai sutarties šaliai reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas nustatė, jog buto perplanavimas buvo atliktas ieškovo UAB „Rivekta“ užsakymu, todėl tokie atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ veiksmai negali būti pripažinti pažeidžiantys ieškovo teises (II tomas b.l.26-29). Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, UAB „Rivekta“ Lietuvos Apeliaciniam teismui pateikė skundą, prašydamas tokį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant pilnumoje: priteisti iš ieškovės UAB „Žaliasis tiltas“ 112740 Lt sumokėto avanso bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (II tomas b.l.30-37). Lietuvos Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2010-10-22 sprendimą paliko nepakeistą (II tomas b.l.62-64).
Ankstesnėse teismo bylose nustatytos aplinkybės šioje byloje turi prejudicinę galią, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje, nuo šalių sandorių sudarymo dienos, atsakovo konkliudentiniai veiksmai įrodo, jog jis nesiėmė jokių, iš sutartinių santykių kylančių papildomų reikalavimų ieškovui ir visiškai nereagavo į raštiškus ieškovo pranešimus, o nutraukus preliminarią sutartį – elgėsi nesąžiningai. Tuo tarpu ieškovas dėjo visas pastangas preliminarios sutarties sąlygų vykdymui ir pagrindinės sutarties sudarymui: reagavo į atsakovo reikalavimus ir tuo tikslu teikė atsakovui paaiškinimus ir raštus, siūlė ženklias nuolaidas nekilnojamojo turto įsigijimui, atliko bute papildomus darbus, ieškojo galimybių iškilusių problemų sprendimui ir stengėsi visais įmanomais būdais su atsakovu bendradarbiauti.
Darytina išvada, kad atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, sudarydamas sandorius bei vykdydamas jų sąlygas ir įsipareigojimus, privalėjo elgtis kaip patyręs, protingas ir apdairus asmuo, įvertinti neteisėtų veiksmų atlikimo metu atsakomybę ir numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taigi, UAB „Rivekta“ nesiėmė jokių priemonių, kad dėl jo veikimo (neveikimo) nekiltų kitai sutarties šaliai žala. Vadinasi, pareiga elgtis sąžiningai vykstant deryboms taip pat apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę pagrindinei sutarčiai sudaryti ar nesudaryti. Kai derybų metu šalis elgiasi nesąžiningai, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius ir tai UAB „Rivekta“ privalėjo suprasti, kaip atsakomybės prigimtį ir įprastą gyvenimišką riziką.
Šiuo atveju ieškovas, siekdamas komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavo. Tačiau net ir nuvertėjus atsakovo nepirktam objektui, elgiasi sąžiningai, atsižvelgęs į ekonominę šalies būklę ir dėl to nuvertėjus rinkoje esančiam nekilnojamam turtui, mažina ieškinio sumą ir reikalauja atlyginti už bute atliktus papildomus darbus bei atstatyti pirkėjo UAB „Rivekta“ užsakymu atliktus projektinius pakeitimus į pradinę būklę. Darytina išvada, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio buvo nepasiekta dėl vienos iš šalių – atsakovo sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) ir nuostoliai (žala) atsirado atsakovui užsakius pertvarkyti jo nuoroda butą, bet vėliau atsisakius jį pirkti. Taigi, atsakovas neatliko bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, ieškovui nuostoliai atsirado dėl atsakovo kaltės, kurie turi būti atlygintini kaltosios šalies sąskaita (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis).
Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, šalių paaiškinimams, ieškinys visiškai tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Tokiu būdu, pagrįstos įrodymais ieškovo bylinėjimosi išlaidos (679,00 Lt žyminis mokestis) priteistinos iš atsakovo. Ieškovui nepagrindus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti buvimą, šios iš atsakovo jiems nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93, 197, 200 straipsniai). Pašto išlaidos (25 Lt) valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 268, 270, 279, 286-287 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
priimti ieškovo UAB „Žaliasis tiltas“ nuo 5029,00 Lt ieškinio reikalavimų atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti;
grąžinti uždarajai akcinei bendrovei 1555,50 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt penki Lt ir 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto vietinio mokėjimo nurodymu 2010-09-09 SEB banke. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Rivekta“ 22626,97 Lt (dvidešimt du tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt šeši Lt ir 97 ct) nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (22626,97 Lt) nuo 2009-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 679,00 Lt (šeši šimtai septyniasdešimt devyni Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Žaliasis tiltas“.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Rivekta“ 25,00 Lt (dvidešimt penki Lt ir 00 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Įsiteisėjus šiam sprendimui, priteistas bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą atsakovas UAB „Rivekta“ privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, nurodant mokėjimo paskirtį „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą „5660“.
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme