Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-10-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-4647-607/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-26
Bylos Nr.
e2YT-4647-607/2022
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01707-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Pareiškėjas
S. S.
Suinteresuotas asmuo
M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4647-607/2022Proceso Nr. 2-46-3-01707-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 26 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant pareiškėjui S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. (toliau– pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sesers S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo tėvai yra A. S. ir A. S.. Santuokoje tėvai susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo S. S. ir S. S. (santuokinė pavardė–B.). Pareiškėjas nurodė, kad sesuo S. S. sudarė santuoką su E. B., santuokoje susilaukė sūnaus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau 1989 m. santuoką nutraukė. 1996 m. sesuo S. B. su sunūmi išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

(duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. S.. Tėvai buvo išsituokę. Pareiškėjas po tėvo mirties pablogėjus mamos A. S. sveikatai apsigyveno ir deklaravo gyvenamąją vietą adresu, (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno antras mamos sutuoktinis J. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) mirė A. M. (iki antros santuokos S.). A. M. parašė testamentą, kuriuo visą savo nekilnojamąjį turtą paliko dukrai S. B., nes manė jog ji grįš gyventi į Lietuvą. Po A. M. mirties dukra S. B. palikimą priėmė pagal 2015 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri savo vardu įsiteisino minėtą valdą adresu (duomenys neskelbtini), kuri susideda iš žemės sklypo ir jame esančių statinių. Tačiau sesuo S. B. niekada nebuvo grįžusi į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) sesuo S. B. mirė, Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ten yra ir palaidota.

Pareiškėjas patvirtino, kad po sesers S. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė jis, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, nes jis disponavo ir valdė kaip savo po sesers mirties likusį jos turtą-liko gyventi seseriai S. B. priklausančioje valdoje ir gyvena iki šiol, adresu (duomenys neskelbtini), kuria betarpiškai rūpinasi, prižiūri ir moka mokesčius.

Prašomo juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo į nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti S. B. vardu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir patvirtino, kad į turtą nepretenduoja, kadangi 10 metų gyvena Jungtinėje Karalystėje ir neketina grįžti bei gyventi Lietuvoje.

Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas S. S. yra jos kaimynas. Ji taip pat pažinojo ir pareiškėjo tėvus. S. S. prižiūrėjo sergančią motiną A. M. ir kartu su ja gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas liko gyventi ir iki šiol gyvena gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Jis rūpinasi pastatais, aplinkos tvarkymu. Kitų šeimininkų ten nėra.

Liudytoja K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas S. S. yra jos kaimynas. Ji taip pat pažinojo ir pareiškėjo tėvus. Patvirtino, kad po A. M. mirties pareiškėjas S. S. liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, kur gyveno kartu su A. M. iki jos mirties adresu (duomenys neskelbtini), prižiūri namą ir kitus ūkinius pastatus iki šiol, tvarko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S. (paskesnė pavardė „M.“), gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Be jo tėvai santuokoje susilaukė dukters S. S. (santuokinė pavardė–B.), gimusios (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo tėvai gyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo sesuo S. S. sudarė santuoką su E. B., tačiau 1989 m. vasario 2 d. ją nutraukė (ištuokos liudijimas AC Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Jų santuokos metu gimė sūnus M. B., gimęs (duomenys neskelbtini). 1996 metais sesuo S. S. kartu su sūnumi išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas.

(duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. S.. Jis santuoką su mama A. S. buvo nutraukęs.

Nuo 1998 m. pareiškėjas apsigyveno pas mamą A. M., adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jai buvo diagnozuota Alzhaimerio liga, liga labai progresavo, jai buvo reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Taip pat kartu gyveno jos sutuoktinis J. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Nuo 2008 metų pareiškėjas betarpiškai rūpinosi mama, kadangi buvo likęs vienintelis artimas žmogus, kuris galėjo ja pasirūpinti.

A. M. testamentu buvo palikusi visą savo nekilnojamąjį turtą, t.y. namų valdą adresu (duomenys neskelbtini), dukrai S. B.. (duomenys neskelbtini) mirė motina A. M.. Po motinos A. M. mirties pagal 2015 m. gegužės 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindą, S. B. savo vardu įteisino pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) sesuo S. B. mirė Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose (2020-07-22 mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), ten ir yra palaidota.

Po S. B. mirties atsirado paveldimas turtas, nekilnojamas turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai registruoti S. B. vardu. Tačiau nei palikėjos vaikas (sūnus M. B.), nei pareiškėjas (brolis S. S.) dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, tai patvirtina 2022 m. rugsėjo 4 d. M. B. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad po mamos S. B. mirties palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja ir ateityje nepretenduos, bei 2022 m. birželio 30 d. notarės S. B. liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad po S. B. mirties paveldėjimo byla notaro biure neužvesta.

Pagal S. B. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą dėl palikimo priėmimo į notarą buvo privaloma kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Nors pareiškėjas S. S. per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė dėl atsiradusio palikimo priėmimo, tačiau rašytine bylos medžiaga, pareiškėjo S. S. paaiškinimais pareiškime ir teisme, liudytojų D. B., K. V. parodymais, teismas laiko įrodytu, kad pareiškėjas, mirus jo seseriai S. B. 2019 m. spalio 19 d., priėmė jos nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini): liko gyventi, jais rūpinasi, prižiūri (moka mokesčius) bei jais naudojasi iki šiol. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad pareiškėjas priėmė visą sesers S. B. palikimą, tai yra nekilnojamąjį turtą– žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, pareiškėjas po sesers S. B. mirties palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sesers S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos brolis S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Daiva Žebelienė