- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- eI2-9705-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01876-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Transimeksa“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transimeksa“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 24S109538 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodo, kad ketindamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transimeksa“ (toliau – ir Bendrovė), pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2023 m. spalio 13 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 23S183691 išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. spalio 18 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760299175, galiojantis iki 2025 m. spalio 18 d., asmeniui įteiktas 2023 m. spalio 25 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Jungtiniuose Arabų Emiratuose. Pareiškėjas 2024 m. vasario 4 d. atvyko į šalį. 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovas gavo Bendrovės pranešimą Nr. 2311-PRNŠ-3556, kad užsienietis neįdarbintas (neatitiko įmonės reikalavimų). 2023 m. gruodžio 18 d. Migracijos departamente gautas asmens prašymas išduoti naują leidimą laikinai gyventi darbui Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prie prašymo asmuo pridėjo paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atvyko dirbti į Bendrovę, bet jam nedavė darbo.
Pažymi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas susitarus su Bendrove dėl darbo joje tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju. Su Bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą ir dirbti Bendrovėje. Pareiškėjas baigė motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka, turėjo reikiamos kvalifikacijos vairuotojo pažymėjimą, todėl buvo pasirengęs dirbti Bendrovėje, tačiau atvykus į Bendrovę, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra, dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio ir šiuo metu yra susiradęs naują darbdavį - UAB „TR Transport“.
Teigia, jog pareiškėjas dėl darbdavio kaltės nebuvo įdarbintas Bendrovėje, todėl dėl Bendrovė kaltės negavo ir atlyginimo. Pareiškėjas nurodo, jog jis pragyvenimui turi lėšų asmeninėje banko sąskaitoje.
Teigia, jog jei skundžiamas Sprendimas bus paliktas galioti, pareiškėjas patirs neigiamas pasekmes, t. y. turės išvykti iš šalies, o tai paveiks jo darbinę veiklą bei asmeninį gyvenimą. Šiuo atveju atsakovas priimdamas Sprendimą neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Bendrovėje nedirbo ne dėl savo kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo skunde neneigia, kad jis Bendrovėje nebuvo įdarbintas ir pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytų lėšų (1386,84 Eur mėnesinio atlyginimo) jis negavo, todėl yra Sprendimu nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės).
Pažymi, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis turėjo kitų pragyvenimo lėšų nei buvo nurodytos pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, tik patvirtina, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Ginčijamas Sprendimas nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principų. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014), todėl užsieniečio leidimo laikinai panaikinimas imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų.
Teigia, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 24S109538 teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendime, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jis įsidarbins Bendrovėje ir jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus kas mėnesį gaunamas 1386,84 Eur darbo užmokestis, tačiau buvo nustatyta, jog pareiškėjas Bendrovėje neįsidarbino ir minėtų lėšų negavo, konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta ir pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, Sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal pareiškėjo prašymą, kuriame jis nurodė, kad ketina dirbti UAB „Transimeksa“.
Bendrovė 2024 m. balandžio 9 d. pranešimu informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas neatvyko dirbti.
Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjas UAB „Transimeksa“ įdarbintas nebuvo, su pareiškėju darbo sutartis nesudaryta. Teismas su šia išvada neturi pagrindo nesutikti, kadangi iš į bylą pateiktos VSDFV 2024 m. balandžio 25 d. pažymos matyti, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs darbo sutarties su jokia įmone (įskaitant UAB „Transimeksa“), t. y. pažymoje nurodyta, jog nėra duomenų apie šio asmens draudėjus. Kitaip tariant, byloje pateikti duomenis patvirtina, jog pareiškėjas šioje Bendrovėje niekada nedirbo.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis buvo pasirengęs dirbti Bendrovėje, tačiau atvykus į UAB „Trnsimeksa“ jam buvo pareikšta, kad nėra darbo, todėl jis nebuvo įdarbintas ir atlyginimas jam nebuvo mokamas ne dėl jo kaltės, tačiau šiuos jo teiginius paneigia į bylą pateiktas Bendrovės 2024 m. balandžio 9 d. pranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriuo ji informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjo neįdarbino, kadangi jis neatvyko dirbti.
Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui neatvykus pas darbdavį, Bendrovė negalėjo su juo sudaryti darbo sutarties, todėl teismas konstatuoja, jog darbo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl paties pareiškėjo kaltės.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 386,84 Eur. Kadangi patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje nebuvo įdarbintas, nes neatvyko dirbti, todėl pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytų lėšų, skirtų pragyvenimui Lietuvoje (1386,84 Eur mėnesinio atlyginimo), negavo. Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog jis pragyvenimui lėšų turi asmeninėje banko sąskaitoje, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jo teiginius nei atsakovui, jo prašymo nagrinėji metu, nei teismui, jo skundo nagrinėjimu metu, į bylą nepateikė. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas nurodė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta.
Šiuo atveju, Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiuo aspektu paminėtina, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant joje nurodytam leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog Sprendimas jam sukels neigiamas pasekmes, tačiau pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui. (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024).
Tai, kad pareiškėjas, kaip nurodo skunde, šiuo metu yra susiradęs darbą UAB „TR Transport“, nekeičia teismo padarytos išvados dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo aspektu paminėtina, jog Įstatyme būtent pareiškėjui numatyta pareiga informuoti atsakovą apie pasikeitusias faktines aplinkybes arba, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į atsakovą dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 91) straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 24S109538 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.